Flickr.com nuotr.

Iškylos į gamtą, įvairios šventės ir pasisėdėjimai su užkandžiais vasarą gali baigtis ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

Maistas genda greičiau

Dukterėčios vestuvių Valentina nekantriai laukė, svajojo apie didelę gražią šventę, smagų šurmulingą pobūvį. Šauniai prasidėjusios iškilmės moteriai baigėsi liūdnai – Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyriuje. Moteriai ir dar penkiems svečiams buvo nustatyta ūmi žarnyno infekcija.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos ir valstybinės maisto produktų inspektorės Loretos Mačytės, karštą vasarą, kai maistas genda daug greičiau nei paprastai, galima sulaukti didelių bėdų. „80 proc. ūmių žarnyno infekcijų protrūkių kyla dėl namuose pagaminto maisto, kai nesilaikoma higienos, saugaus produktų laikymo ir gaminimo principų“, – pasakojo inspektorė.

VMVT specialistai pastebėjo, kad pavienių ūmių žarnyno infekcijų protrūkių priežastis kasmet ta pati – prasta maisto ruošimo ir laikymo higiena virtuvėje, o ne nesaugus maisto produktas.
Į rinką patekus nesaugių produktų partijai, epidemijos mastas būna gerokai didesnis. Prieš keletą metų Europą šokiravo žarnyno infekcijų protrūkiai Vokietijoje. Nuo enterohemoraginių E. coli bakterijų sukeltų žarnyno ligų infekcijų mirė 18 žmonių, tūkstančiai paguldyti į ligoninę. Laikinas draudimas vartoti kai kurias daržoves daugelio Europos šalių žemės ūkiui atnešė didžiulių nuostolių.

Bakterijos ir virusai

Ūmius žarnyno infekcijų protrūkius sukelia plačiai aplinkoje paplitę mikroorganizmai – bakterijos ir virusai. Pastarieji paprastai siaučia šaltuoju metų laiku, o bakterijos gyvenimą gadina vasarą. Nors daugelis mikroorganizmų visiškai nepavojingi, tačiau kai kurie, patekę į organizmą, gali sukelti įvairių negalavimų – karščiavimą, pykinimą, viduriavimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad viena dažniausių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų yra salmoneliozė. Kasmet Lietuvoje užregistruojama 2–3 tūkst. šios ligos atvejų. Tačiau susirgusiųjų yra kur kas daugiau, nei rodo oficiali statistika, nes daugelis lengva forma sergančiųjų nesikreipia į medikus.

Salmoneliozės kaltininkės – salmonelės. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl žmogus pradeda viduriuoti, karščiuoti, skundžiasi pilvo ir galvos skausmais. Simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 12–72 val. po užsikrėtimo. Liga trunka 4–7 dienas, daugelis pasveiksta be specifinio gydymo.
Kai kuriais atvejais bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ar kitus organus. Tada negydoma liga gali baigtis mirtimi. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonėms ir asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Būtina gerai iškepti

Pasak ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos sparčiai kaupiasi maisto produktuose.
„Vasarą labai lengva apsinuodyti greitai gendančiu maistu – salotomis su majonezu, karšto rūkymo mėsa ar žuvimi, dešra, taip pat pieno produktais, gaminiais su kremu, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas aukštesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje“, – pasakojo ji. Užsikrėsti ligų sukėlėjais galima ir nurijus užteršto upės, ežero, tvenkinio vandens.

Žarnyno infekcijų protrūkį gali sukelti ir nepakankamai karščiu apdorotas maistas. Greitai gendantis maistas (virta ir kepta mėsa, karštai rūkyti mėsos gaminiai, pieno produktai, kulinarijos, konditerijos gaminiai) turi būti laikomas šaltai ir suvartojamas per trumpą laiką.

Užkandžiams kelionėje, poilsiui prie vandens labiau tinka šaltai rūkyti mėsos gaminiai, šviežios daržovės, sausainiai, džiūvėsiai, riešutai, razinos ir kt. Mėgstantieji ant žarijų keptą mėsą ar vištieną turėtų žinoti, kad marinatas nesunaikina mėsoje esančių mikroorganizmų. Bakterijas, galinčias sukelti užkrečiamąsias ligas, pražudo tik didelė temperatūra. Kepsnio viduje temperatūra turi būti 70 laipsnių.
Daržovės gali būti užterštos ligų sukėlėjais tręšiant fekalijomis arba daržoves plaunant užterštu vandeniu, pažeidžiant daržovių perdirbimo higienos taisykles. Todėl maisto laikymo, ruošimo ir rankų higienos taisyklių tinkamas laikymasis yra pagrindinės žarnyno ligų prevencinės priemonės.

Pagrindinės saugumo taisyklės

Vartoti tik šviežiai pagamintą maistą (laikyti jį kuo trumpiau).
Maisto produktus laikyti tinkamoje temperatūroje (geriausia – šaldytuve).
Laikomą maistą būtinai uždengti (apsaugoti nuo musių ir kitų vabzdžių).
Prieš vartojant mėsą tinkamai termiškai apdoroti.
Visas daržoves, vaisius kruopščiai nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu, ypač jei jos bus valgomos termiškai neapdorotos.
Vaisius, šaknines daržoves rekomenduojama nulupti.
Ruošiant maistą reikėtų vengti vadinamosios kryžminės taršos (žiūrėti, kad nuo neapdorotų maisto produktų bakterijų nepatektų į jau paruoštus vartoti patiekalus. Pavyzdžiui, žaliai ir virtai mėsai pjaustyti turi būti naudojamos atskiros lentelės).
Negerti neaiškios kilmės vandens, ypač iš netvarkingų šachtinių šulinių (virinimas nepadės, nes užteršta aplinka užteršia ir vandenį).
Sergantis žmogus neturėtų ruošti maisto.

Pagrindinės rankų higienos taisyklės

Kruopščiai nuplaukite rankas muilu, nusausinkite vienkartiniu ar švariu medžiaginiu rankšluosčiu:
– prieš ruošdami, patiekdami maistą ar prieš sėsdami valgyti;
– pasinaudoję tualetu ar pakeitę sauskelnes;
– palietę žalias daržoves ar mėsą;
– paglostę gyvūnus ar apsilankę jų laikymo vietose;
– sutvarkę naminių gyvūnų fekalijas;
– po kontakto su dirva;
– po kontakto su užterštais aplinkos daiktais.

Keliaujant ypač patogu naudoti drėgnas servetėles (tokiu atveju nereikia nei muilo, nei vandens).

Kada reikėtų sunerimti?

Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo užkrečiamąja žarnyno liga ar kilo įtarimų dėl užsikrėtimo (žmogus viduriuoja ar pasireiškia kitų simptomų), būtina sergančiajam duoti daug skysčių ir mineralinių medžiagų: mineralinio vandens, mineralinių medžiagų turinčių maisto papildų. Būtina vartoti granuliuotą aktyvintąją anglį arba diosmektitą, kad iš organizmo kuo greičiau pasišalintų toksinai ir pagerėtų skrandžio bei žarnyno veikla, gerųjų bakterijų preparatų.

Labai dažnai suaugusiems dėl sveikatos problemų neturintiems asmenims žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina savaime. Derėtų rimtai sunerimti ir kreiptis į gydytojus pagalbos, jei:
– kūno temperatūra aukštesnė nei 38°C;
– viduriuojama su krauju;
– dažnai ir gausiai vemiama bei viduriuojama;
– juntami pavojingi kūno skysčių praradimo požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas);
– ligos požymiai nedingsta ilgiau nei 3 dienas.