FB nuotr.

Tyrėjai teigia išsiaiškinę, kur ir kaip gimsta sapnai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad už vadinamojo budriojo miego kontrolę atsakinga tam tikra pailgųjų smegenų ląstelių grupė. Taip pat išsiaiškinta, kad šios ląstelių grupės pažeidimai gali sukelti miego sutrikimą – vadinamąjį budriojo miego stadijos elgesio sutrikimą (angl. RBD, REM Behaviour Disorder), dėl kurio žmogų ima kankinti varginantys sapnai, mokslo naujienų portale livescience.com rašo apžvalgininkė Tracy Staedter.

Tyrimas leido tiksliai įvardyti neurologinį sapnų šaltinį, tačiau jo išvadų reikšmė kur kas platesnė, teigia tyrimo vadovas, Toronto universiteto (Kanada) ląstelių ir sistemų biologijos profesorius Johnas Peeveris. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad 80 proc. RBD sutrikimą turinčių žmonių anksčiau ar vėliau suserga nepagydomomis smegenų ligomis, todėl naujojo tyrimo duomenys, pasak tyrėjo, turėtų būti naudingi vaistų gamybos bendrovėms: tyrimo medžiagoje aiškiai nurodoma, kurią konkrečią smegenų ląstelių grupę reikėtų gydyti, norint sulėtinti neurodegeneracinių ligų progresą.

„Dėl kažkokios priežasties būtent budriojo miego srities ląstelės suserga pirmosios, – žurnalui „Live Science“ sakė J. Peeveris. – Paskui neurodegeneracinė liga išplinta į smegenis ir paveikia kitas sritis – taip išsivysto tokie sutrikimai kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga.“

Tyrimo rezultatus J. Peeveris pristatė 2017 m. gegužės 29 d. Monrealyje (Kanada) vykusioje Kanados neuromokslų konferencijoje. Recenzuojamuose medicinos žurnaluose tyrimo išvados nepaskelbtos.

Miegodami žmonės gali susižeisti ir sužeisti kitus

Miegodamas nakties miegu, miego sutrikimų neturintis žmogus keliskart pereina lengvojo, giliojo ir budriojo miego ciklą. Kaip aiškina J. Peeveris, budriojo miego stadijoje pailgųjų smegenų neuronai siunčia signalus į galvos smegenų žievę – taip iš smegenų dalių, atsakingų už mokymąsi, mąstymą ir judėjimą, galimai surenkamos detalės sapnams, ir į nugaros smegenis – taip raumenys netenka galimybės judėti.

Sveiko budriojo miego metu dauguma žmonių beveik nejuda – tik nedaugelis kiek trūkčioja arba kalba. Kai kurie žmonės miegodami vaikšto – tai nakvišos. Tačiau nakvišumas pasireiškia ne budriojo, o giliojo miego stadijoje, kurioje nesapnuojama. O štai RBD sutrikimą turintys žmonės budriojo miego stadijoje ne tik sapnuoja košmarus, bet dažnai ir fiziškai juose dalyvauja – šioje stadijoje jie gali net susižeisti ar sužeisti šalia miegančius žmones, straipsnyje dėsto T. Staedter.

Reuters/Scanpix nuotr.

Šį sutrikimą pirmieji išsamiai apibūdino Minesotos universiteto (JAV) tyrėjai dr. Markas Mahowaldas ir dr. Carlosas Schenckas. 1985 m. išleistoje knygoje „Miego medicinos principai ir praktika“ (Principles and Practice of Sleep Medicine) jiedu aprašė tikras RBD sutrikimą turinčių žmonių istorijas: 77-erių ministro, dėl kurio agresyvaus elgesio miegant retkarčiais nukentėdavo ir jo žmona; 60-ies metų amžiaus chirurgo, kuris teigė per miegus jausdavęsis puolamas ir pastoviai, sapnuodamas košmarus, šokdavo iš lovos; 57-erių į pensiją išėjusio mokyklos direktoriaus, kuris, pats to nenorėdamas, per miegus apkumščiuodavo ir apspardydavo savo žmoną.

Tyrėjai mini tris progresuojančias smegenų ligas

J. Peeverio teigimu, įvairiais tyrimais nustatyta, kad daugumai RBD sutrikimą turinčių žmonių išsivysto viena iš trijų progresuojančių smegenų ligų. Viena iš jų yra Parkinsono liga – degeneracinis centrinės nervų sistemos sutrikimas, paveikiantis organizmo motoriką. Antroji – demencija (silpnaprotystė) su Lewy kūneliais – ji nulemia užmaršumą, sulėtėjusią reakciją, motorikos sutrikimus. Trečioji – dauginė sisteminė atrofija, paveikianti tą nervų sistemos dalį, kuri kontroliuoja valingą ir nevalingą kūno veiklą, įskaitant kraujo spaudimą ir virškinimą.

„Budriojo miego stadijos elgesio sutrikimas yra pirmasis ženklas, kad galimai žmogui vystosi Parkinsono liga“, – sakė tyrėjas.

Tokios smegenų ligos kaip Parkinsono liga ir demencija su Lewy kūneliais išsivysto nuo RBD diagnozės praėjus 6–15 metų.

J. Peeverio teigimu, iki šiol neturėta svarių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti sąsają tarp RBD ir minėtų neurologinių ligų. Mirusių RBD sutrikimą turėjusių ir smegenų ligomis sirgusių žmonių smegenis tyrę mokslininkai nustatė, kad pažeisti šių žmonių pailgųjų smegenų neuronai. Tačiau, kaip aiškina specialistas, tai dar nereiškia, kad budriojo miego stadijos elgesio sutrikimą sukėlė būtent šie pažeidimai.

„Koreliacijos yra, tačiau nėra priežastingumo, – sakė J. Peeveris. – O štai mūsų tyrimas neakcentavo koreliacijos ir parodė priežastingumą.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Tyrimą išplėtojus, būtų galima sukurti naujus vaistus

Atlikdami aptariamą tyrimą, J. Peeveris su kolegomis pirmiausia identifikavo, kurios ląstelės yra atsakingos už sveiką budrųjį miegą. Eksperimentas atliktas su pelėmis, kurių pailgųjų smegenų ląstelės genetiškai modifikuotos, idant būtų jautrios šviesai. Apšvietus šias ląsteles, pelės pasinerdavo į budriojo miego būseną. Deaktyvavus minėtas ląsteles, į budriojo miego būseną pelės nepasinerdavo, rašo T. Staedter.

Konkrečiai apibrėžę tikslinę neuronų grupę, tyrėjai panaudojo genetiškai modifikuotą virusą, kuris turėjo į budrųjį miegą sukeliančias smegenų ląsteles pernešti baltymą ligos sukėlėją – tą patį, dėl kurio išsivysto Parkinsono liga. Baltymui paveikus ląsteles, pelės pradėjo demonstruoti elgesį, kuris būdingas budriojo miego stadijos elgesio sutrikimą turintiems žmonėms – pelės ėmė kur kas aktyviau judėti budriojo miego stadijoje.

„Mes teigiame, kad iš pradžių suserga už budrųjį miegą atsakingos ląstelės, o paskui išsivysto budriojo miego stadijos elgesio sutrikimas“, – sakė J. Peeveris.

Tikimasi, kad, palaipsniui plėtojant šį tyrimą, bus galima sukurti vaistus, padėsiančius gydyti pacientus, kuriems nustatytas RBD. Pasak jo, šio sutrikimo visiškai išgydyti ko gero nepavyktų, nes sutrikimą sukėlusios smegenų ląstelės jau yra pažeistos, tačiau pavyktų užkirsti kelią ligos plitimui likusioje smegenų dalyje.

„Jūs gal ir turėsite budriojo miego stadijos elgesio sutrikimą, kas jau savaime yra nelaimė, tačiau jums neišsivystys viena iš tų kitų, gerokai sudėtingesnių, smegenų ligų“, – sakė specialistas.