Judėjimo ir atramos sistemos ligomis serga 100 mln. europiečių – tiek būtų kartu sudėjus Belgijos, Vokietijos ir Austrijos gyventojus. Tyrimai rodo, kad dėl kaulų ir raumenų ligų tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymėjimų.

Pernelyg didelė apkrova

Pavasarį pasikeitus gyvenimo būdui, pradedama skųstis paūmėjusiomis sąnarių ligomis. Atšilus orams, prasideda darbai sode, pasivaikščiojimai gryname ore, dažnas išsitraukia dviratį, todėl sąnariams tenka didesnis fizinis krūvis nei paprastai. Ortopedas traumatologas Juozas Belickas paneigė įsigalėjusį stereotipą, kad sąnarių bėdos kamuoja tik vyresnio amžiaus žmones. „Skausmą sukeliančių priežasčių gali būti galybė, – pripažino gydytojas. – Pavyzdžiui, skausmą kelių sąnariuose galime jausti dėl stuburo problemų. Kartais jis kyla ir dėl senų, tinkamai neišgydytų traumų.“

Pasak gydytojo, vaistai nuo skausmo, kompresai, uždegimą mažinantys tepalai tik trumpam palengvina nemalonius pojūčius, tačiau nesprendžia problemos iš esmės. Gydydamiesi netinkamais metodais, ignoruodami skausmą, traumuojame sąnarį dar labiau, o dažnas neišgydytų traumų padarinys yra artrozė – lėtai progresuojanti liga, kuriai būdingas sąnario kremzlės irimas. Dažniausiai vėliau tenka sąnarį pakeisti dirbtiniu. Pasak traumatologo, jeigu jaučiamas nestiprus sąnario skausmas, protingai paskirstant fizinį krūvį, kurį laiką galima sportuoti. Tačiau jei skauda ilgesnį laiką, reikia kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta skausmo priežastis.

Gydytojas pripažino, kad labiausiai sąnariams kenkia per didelės fizinės apkrovos. „Todėl itin svarbu sportuojant nepersistengti ir protingai apskaičiuoti savo galimybes. Darbo dienomis prie kompiuterio biure prasėdėjęs šiuolaikinis žmogus, atėjus savaitgaliui, puola sportuoti, užsiiminėti lauko pramogomis. Krūviams kūną reikia tinkamai paruošti, neskubėti, apšilti – nesušilusius sąnarius lengviau ištinka traumos“, – įsitikinęs J.Belickas.

Profilaktika

Pavasarį sąnarių ligos paūmėja ir dėl dažnos orų kaitos, netinkamos mitybos. Reabilitologas Antanas Šatas perspėjo: pirmasis sąnarių ligos ženklas – traškesys, rodantis, kad blogėja sąnario „tepimas“ ir pradeda kisti jo paviršius. „Laiku nepradėjus gydyti, galima sulaukti rimtos sąnarių ligos, kuri gali baigtis ir ant operacinio stalo“, – sakė gydytojas.

Traškesys, girdimas sąnariui judant, gali būti artrozės, degeneracinių pokyčių, apnašų, uždegimo, menisko įtrūkio signalas. Tikslią priežastį gali nustatyti tik specialistas, todėl nereikėtų pasikliauti vien reklamuojamais preparatais. Tik nustačius tikslią diagnozę galima skirti konkretų gydymą, kuris gali būti netgi malonus – tai purvo ir parafino aplikacijos, povandeniniai masažai, gydymas magnetu, lazeriu ar ultragarsu, trumpųjų bangų ar biotrono spinduliais, vaistažolių, Negyvosios jūros, aromatinių druskų vonios. Tokie paprasti būdai dažnai būna itin efektyvūs.

Gydomąją mankštą, anot specialisto, savarankiškai galima atlikti ir namuose, tik reikia nepamiršti gerai apšilti ir pasirinkti tinkamą avalynę.

Sveikatos būklei turi įtakos ir mūsų mityba. Svarbu, kad maiste būtų vitaminų ir mikroelementų, išsiskiriančių antioksidacinėmis ypatybėmis – vitaminų A, E, C, cinko, seleno. Šių sąnariams naudingų biologiškai veikliųjų medžiagų gausu vaisiuose, daržovėse. Sąnariams reikalingos ir omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu žuvyse, riešutuose, linų sėmenyse, kanapių sėklose. Jei jūsų valgiaraštyje retai būnu žuvų patiekalų, papildomai pavartokite žuvų taukų kapsulių.

Pavasarį padaugėja besiskundžiančiųjų aštriu stuburo skausmu juosmens srityje. Dieną pasikapsčius darže ar sode vakare dažnai ima smarkiai mausti nugarą. Pasak gydytojos neurologės Laimos Špakauskienės, taip atsitinka dėl to, kad būtent juosmeniui tenka didžiausia kūno svorio dalis, apkrova nešant bet kokį daiktą.

Neretai nugaros skausmų priežastis – netaisyklinga laikysena, sunkių daiktų nešiojimas, perpūtimas ar peršalimas. Keliant sunkų svorį, stiprūs skausmai atsiranda įtrūkus tarpslanksteliniam diskui. Ilgai darbuojantis pasilenkus ar toje pačioje padėtyje, greitai pervargstama, pertempiami nugaros raumenys, todėl taip pat ima skaudėti. Vyresnio amžiaus žmonėms net mažiausias krūvis gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą, nes senstant tarpslanksteliniai diskai praranda elastingumą, o stuburą fiksuojantys raumenys nusilpsta.

Norint išvengti skausmų pavasario lauko darbų maratone būtina stiprinti nugaros ir kitus raumenis. „Daug judėkite, dažniau pasivaikščiokite – kasdien skirkite bent 10–15 minučių stuburo mankštai. Netrukus pastebėsite, kad darbai sode ar darže einasi lengviau, – sakė gydytoja. – O jei per žiemą nemankštinote nugaros raumenų, dirbkite palengva, darykite ilgesnes pertraukėles, per jas pasirąžykite, ištempkite į viršų rankas, išjudinkite nugaros raumenis.“

Labai svarbu, kad dirbant nugara nebūtų sulenkta. Grėbiant lapus ar darbuojantis kastuvu būtina pasirinkti įnagį ilgesniu kotu, kad nereikėtų pernelyg pasilenkti, o stuburas būtų tiesus. Sunkius daiktus reikia nešti išsitiesus ir laikyti juos kuo arčiau kūno. Keliant ką nors sunkaus reikia nedaryti staigių judesių, rankos turi būti sulenktos, o nugara – tiesi. Ką nors nešant ar keliant svorį turi būti jaučiami kojų, o ne nugaros raumenys, abi rankos vienodai apkrautos. Jeigu dirbant tenka ilgai būti nepatogioje padėtyje, rekomenduojama bent kas valandą daryti trumpas pertraukėles, pasimankštinti. Taip pat labai svarbu dažnai keisti kūno padėtį – ilgai netupėti, neklūpėti, nebūti pasilenkus. Reikėtų neskubėti nusimesti šiltų drabužių, nugara turi būti pakankamai šiltai uždengta, nes pavasario orai – itin apgaulingi. Jokiu būdu nesėsti ant šaltos žemės, nes tai gali sukelti nemenkus nugaros skausmus.

Kaip gydyti nugarą?

• Sumažinkite fizinį aktyvumą, dažniau pagulėkite (geriausia gulėti ant nugaros, ant kieto, lygaus pagrindo, sulenkus kojas per kelių sąnarius, pasidėjus jas ant pagalvės ar sulankstytos antklodės). Per daug „užsigulėti“ nepatartina, nes dar labiau susilpnės raumenys, stabilizuojantys stuburą. Tad, pasijutus šiek tiek geriau, rekomenduojama pamažu grįžti prie įprastinės fizinės veiklos.

–               Skausmingus nugaros spazmus padės atpalaiduoti šilta vonia, tačiau joje reikia įsitaisyti taip, kad stuburas būtų tiesus, nebūtų pernelyg apkrauta apatinė jo dalis. Padės ir dušas, jei šiltą vandens srovę nukreipsite į skaudamą vietą.

• Vaistažolių vonios (10–15 vonių kas antrą dieną) pagerins kraujotaką, gydys uždegimą ir nuslopins skausmą. Joms rekomenduojama naudoti ramunėlių žiedus, šakeles, stiebus, eglės žievę, spyglius, kaštonus, jūros druską, ajerų šaknis.
• Gali padėti ir šilti kompresai, taurės juosmens srityje, tačiau šildyti rekomenduojama ne ilgiau kaip 20–30 minučių.
• Veiksmingi ir įvairūs kompresai (pvz., tarkuotų krienų; spiritinis kaštonų antpilas), dedami ant skaudamos vietos nakčiai. Jie pagerina kraujotaką, malšina skausmą. Reikia atsiminti, kad gydymo kompresais rezultatus pastebėsite po 5–10 procedūrų.
• Veiksminga skaudamą vietą įtrinti, tam galima naudoti čiobrelių antpilą, kėnių aliejų. Jei skausmas stiprus, ledo gabalėlių maišelį įsukite į rankšluostį ir palaikykite priglaudę prie skaudamos vietos. Profesionalus masažas taip pat dažnai padeda atsikratyti skausmo.

– Nugaros skausmui gydyti labiausiai tinka geliai ir tepalai, kuriuose yra sudedamųjų medžiagų, plečiančių kraujagysles ir gerinančių pažeistos vietos kraujotaką, mentolio. Pastarasis veikia dirginamai ir greitai malšina skausmą. Daugumos tepalų sudėtyje yra vaistinių medžiagų, kurios turi uždegimą ir skausmą malšinantį poveikį, tad išnyksta raumenų spazmai, pažeistoje vietoje normalizuojasi kraujotaka.