Scanpix nuotr.

Kartais peršalimas gali komplikuotis į neuralgiją, kurios skausmingi priepuoliai pablogina gyvenimo kokybę. Žodis „neuralgija“ yra kilęs iš graikų kalbos (neuron – gysla, algos – skausmas). Tai liga, kurios neatsiejamas palydovas – stipraus skausmo priepuoliai.

Skausmas tik stiprėjo

Kaunietei Audronei R. puikiai pažįstami nesibaigiantys neuralginiai skausmai. Jos manymu, prieš 10 metų išrauti protiniai dantys galėjo būti viena iš priežasčių, užsukusių nesibaigiančio skausmo ratą. „Vieno danties šalinimo operacija užtruko apie 4,5 valandos. Man išrašė antibiotikų ir pasakė, kad skausmas turi greitai praeiti, tačiau dešinėje pusėje aš jį jaučiau apie pusę metų“, – pasakojo moteris. Gydytojai bandė jai aiškinti, kad galbūt raunant dantis buvo išnarintas žandikaulis.

Vėliau skausmas ėmė stiprėti, nuo žandikaulio jis pakilo į viršų ir apėmė pusę galvos. „Išbandžiau visus nuskausminamuosius, vieni man padėjo metus, paskui skausmas sugrįžo“, – pasakojo Audronė.

Trišakio nervo uždegimas – šią diagnozę Audronei patvirtino keturi gydytojai. Skausmas moterį kamavo ilgai, ji išbandė daugelį vaistų kombinacijų, deja, jie nepadėjo arba gelbėdavo tik labai trumpai. „Aš nuolat buvau suirzusi, negalėjau suvokti, kas aplink mane vyksta. Santykiai ir šeimoje, ir darbe buvo įtempti. Vaistus gėriau saujomis. Nuo didžiulės nervinės įtampos susirgau depresija“, – pasakojo moteris. Ji prisiminė, kaip skubėjo išbandyti visus, netgi kvailiausius, internete rastus patarimus– prie veido dėjo kietai išvirtą kiaušinį, sutrintus pelargonijos lapus ir pan.

Varėniškė 54 metų Elena L. jau penkerius metus kenčia pusę galvos apimančius veriančius skausmus. „Vienu metu skauda smilkinį, ausį, akį ir dantis – visur, kur tik prisiliečiu“, – pasakojo ji.

Elenai ypač kenkia vėjuoti orai, todėl dažniausiai tenka vaikščioti apsirišus skarele arba apsigobus gobtuvu. Skausmai atsinaujina ir tada, kai veidą nuprausia šaltu vandeniu.

Trišakio nervo uždegimas Elenai taip pat prasidėjo baisiu dantų skausmu. Nors dantys buvo pašalinti, jų vietoje lig šiol tebeskauda. „Be vaistų gyventi negaliu. Džiugina bent tai, kad dar nereikia gerti pačių stipriausių“, – teigė Elena.

Gali tekti operuoti

Pasak vilnietės gydytojos neurologės Kristinos Ryliškienės, trišakio nervo neuralgija yra nervų sistemos liga, priskiriama prie vadinamojo neuropatinio skausmo, kai nervo pažeidimas atsiranda kaukolės srityje.

Neuralgiją dažniausiai sukelia šalia nervo esanti vingiuota kraujagyslė. Atsiranda nervo ir kraujagyslės vadinamasis konfliktas, sukeliantis nervo pažeidimą ir labai stiprų, aštrų skausmą. Nervinės kilmės trišakio nervo neuralgijai būdinga tai, kad skausmas pasireiškia labai trumpais, iki 3 min. trunkančiais priepuoliais, kurie gali kartotis labai dažnai, eiti vienas po kito.

„Klasikinės neuralgijos atveju skausmas visada juntamas toje pačioje veido pusėje. Skausmas dažniausiai jaučiamas pagal antrą ir trečią nervo šaką, taigi skauda viršutinį ar apatinį žandikaulį, smilkinį, – pasakojo gydytoja. – Dėl neuralgijos pacientai įgyja tam tikrą fenomeną, kuris vadinamas alodinija. Tai reiškia, kad jiems suskausta dėl neskausminio dirgiklio. Skauda, kai šalta ar pučia vėjas, kai liečiama ta vieta. Tai gali įvykti ir išsižiojus, prakalbus ir panašiai.“

Klasikinė neuralgija paprastai yra vyresnių kaip 65 metai žmonių liga. Ši su amžiumi siejama liga nėra nei paveldima, nei įgimta.

Gydytojos neurologės K.Ryliškienės teigimu, klasikinė neuralgija gana sėkmingai gydoma medikamentais, skiriama specialių vaistų nuo traukulių. Jei jie vis dėlto nepadeda ir magnetinio rezonanso tomografijos metu aiškiai įžiūrima prie nervo prigludusi kraujagyslė, pacientas siunčiamas pas neurochirurgus. Jie gali atlikti tam tikrų procedūrų ar operaciją, kurios metu nervas atskiriamas nuo kraujagyslės.

„Tačiau veido skausmais besiskundžiančius pacientus gali kankinti ne neuralgija ar neuropatija, o kita liga. Sakykim, jeigu skauda akiduobę ir smilkinį, tai gali būti migrena. Jei gelia vienos veido pusės akiduobę, smilkinį, toje pusėje esanti akis ašaroja, teka iš tos pusės nosies landos, gali būti klasterinis galvos skausmas. Priepuoliniu pakaušio, užausinės srities, viršugalvio skausmu reiškiasi pakaušinio nervo neuralgija“, – aiškino ji.

Kenkia stresas

Kadangi nervų galūnės išsidėsčiusios visame žmogaus kūne, neuralgija gali maskuotis visiškai kitų ligų simptomais, pavyzdžiui, inkstų diegliais, širdies priepuoliu, osteochondroze, gastritu – sąrašas būtų labai ilgas.

Klastinga neuralgija ir tuo, kad priežasčių, galinčių ją sukelti, taip pat yra daugybė. Dažniausi kaltininkai – infekciniai procesai tam tikro nervų rezginio srityje, bet neuralgijos skausmus gali išprovokuoti ir traumos, įvairūs toksiniai pažeidimai – nuo alkoholio iki apsinuodijimo sunkiaisiais metalais.

Dėl staiga prasidedančių stiprių skausmų kaltos gali būti ir alerginės reakcijos, imuninės sistemos sutrikimai, hormonų disbalansas, lėtinės ligos (ne tik nervų sistemos, bet ir kitų organų). Tik retais atvejais neuralgijos kaltininku būna kuris nors vienas veiksnys – paprastai jų būna keli. Manoma, kad neuralgijai atsirasti nepaprastai didelės reikšmės turi stiprūs emociniai psichologiniai išgyvenimai.
Nė viena liga nėra maloni, tačiau neuralgija skausmo požiūriu yra viena daugiausia kančių sukeliančių ligų. Ji sugadina ne tik ligonio sveikatą, bet ir gerokai sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą.
Be trišakio nervo neuralgijos, egzistuoja dar keli taip pat dažnai pasitaikantys šios ligos tipai. Tai ir tarpšonkaulinė, didžiojo pakaušio nervo neuralgija bei kitos. Neuralgijai gydyti taikomas kompleksinis gydymas – skiriami ne tik vaistai, bet ir fizioterapija, o itin sunkiais atvejais – net chirurginis gydymas. Nereceptiniai nuskausminamieji tokiais atvejais beveik niekada nepadeda – vaistai nuo neuralgijos skausmo veikia tik kartu su kitais specifiniais preparatais, kurių gali skirti tik neurologas.

Siekiant pagydyti neuralgiją, būtina keisti gyvenimo būdą ir kiek įmanoma vengti stresinių situacijų. Pacientai, nesilaikantys gydytojų nurodymų, bėgant laikui suserga rimtomis neurologinėmis ligomis. Ir ne tik. Dėl progresuojančios neuralgijos atsiranda galvos smegenų sutrikimų. Labai smarkiai išreikšta neuralgija pažeidžia ir odos plotus.

Ką daryti?

Ištikus tarpšonkaulinės neuralgijos priepuoliui, gali padėti sausa šiluma. Krūtinės ląstą galima apjuosti vilnoniu šaliku, ant skausmingų taškų uždėti garstyčių trauklapių kompresą.

Skausmingas zonas galima pamasažuoti skausmą malšinančiu ir uždegiminius procesus stabdančiu tepalu.

Jeigu skausmas labai stiprus, tikrai neapsieisite be analgetikų: analgino, sedalgino ar spazgano. Tik nepamirškite, kad vaistų poveikis bėgant laikui silpsta, todėl juos vartoti reikia atsargiai ir tik laikantis gydytojo nurodymų.

Nepasikliaukite vien tik vaistais. Tarpšonkaulinės neuralgijos atveju gerai veikia fizioterapija, akupunktūra, lazerių terapija. Taip pat patartina vartoti B grupės vitaminus: B1, B6, B12.

Kad tarpšonkaulinė neuralgija nevirstų lėtine su dažnais priepuoliais, pasistenkite sumažinti fizinius krūvius, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, pagal galimybę venkite nervinę įtampą keliančių situacijų.

Kaip atskirti širdies ligą nuo tarpšonkaulinės neuralgijos?

Tarpšonkaulinės neuralgijos atveju skausmas žmogaus neapleidžia nei dieną, nei naktį. Jis sustiprėja liečiant tarpus tarp šonkaulių, keičiant kūno padėtį (darant pasisukimus, staigius pasilenkimus ar sukamuosius judesius), taip pat einant, giliai įkvepiant ar iškvepiant, kosėjant, čiaudint ir netgi jaudinantis.

Stenokardijos atveju (staiga krūtinėje pajuntamas skausmas dėl miokardo neaprūpinimo krauju) skausmas staiga atsiranda ir greitai išnyksta (po 3–5 min.). Paprastai šį skausmą numalšinti gali nitroglicerinas. Giliai įkvepiant ar iškvepiant, keičiant kūno padėtį ar judant širdies skausmas nesikeičia. Jį gali lydėti pulso ritmo sutrikimai, arterinio kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas.

Jeigu skauda po mentimi kairėje pusėje, būtinai paprašykite, kad padarytų kardiogramą. Norint patikslinti skausmo krūtinės zonoje priežastis, gali prireikti magnetinio rezonanso tomografijos ir rentgeno tyrimo.

Daugiau informacijos skaitykite www.aktyvineurologija.lt

www.nevrologica.ru

 

Parengė Liana Cibulskienė