Nemirtina mirtina liga

Dėl naujų gydymo technologijų vėžys tapo lėtine liga

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, prostatos vėžys kasmet nustatomas apie 3 tūkst. Lietuvos vyrų.

Genų tyrimai

Naujos gydymo technologijos daro stebuklus – vėžys tapo ne fatališka, o lėtine liga, tokia, kuria sergant galima gyventi daugelį metų.Vilniuje vykusiame IV Europos urologų asociacijos ir Baltijos šalių urologų kongrese pristatytos karščiausios urologijos mokslo žinios. Tikimasi, kad per artimiausius trejus penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio išsivystymo mechanizmą ir parinkti atitinkamą gydymą. Yra tikimybė, kad ankstyvos stadijos prostatos vėžį bus galima visiškai išgydyti, o išplitusiu vėžiu sergantys žmonės gyvens ilgiau ir kokybiškiau, patirs mažiau šalutinių poveikių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas, Urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas pripažino, kad kai kurie ligos išsivystymo mechanizmai vis dar lieka neaiškūs, todėl daug dėmesio skiriama genų tyrimams. „Deja, kai kuriems ligoniams prostatos vėžys vis dar yra mirtinai pavojinga liga“, – teigė profesorius ir pridūrė, kad pastaruoju metu atsirado keli nauji vaistai išplitusiam prostatos vėžiui gydyti, todėl specialistams svarbu, kaip juos skirti pacientams, kad gydymas būtų efektyviausias.

Naujas ginklas

Kongrese dalyvavo Berlyno (Vokietija) Charité universitetinės ligoninės Urologijos klinikos direktorius prof. Kurtas Milleris. Tai viena didžiausių ir moderniausių urologijos klinikų Europoje, per metus čia gydoma apie 6 tūkst. ligonių. Prof. K.Milleris sukaupė milžinišką išplitusiu vėžiu sergančių pacientų gydymo patirtį. Jis yra daugiau kaip 300 mokslo publikacijų autorius, daugelio naujų gydymo technologijų klinikinių tyrimų vadovas.

„Ilga laiką nebuvo pasiekta pažangos gydant išplitusį prostatos vėžį, tačiau prieš kelerius metus onkologai gavo naują ginklą – hormonų terapiją, tad dabar turime dvi – naująją ir anksčiau sukurtąją. Derinant šių dviejų terapijų preparatus, gerokai pailgėjo pacientų, sergančių išplitusiu vėžiu, išgyvenamumas – net 1–2 metus. Todėl dabar Europos onkologams skirtose gydymo gairėse nurodoma, kad išplitęs prostatos vėžys turi būti gydomas derinant dviejų terapijų preparatus“, – teigė svečias.

Deja, Lietuvoje dėl ydingos vaistų kompensavimo tvarkos ligoniai negali gauti šių preparatų kartu, o tik vieną po kito, todėl šiandien sergantys vyrai vienos rūšies vaistų, dažniausiai chemoterapinių, turi įsigyti patys. „Mūsų užduotis – artimiausiu metu kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos specialistais peržiūrėti šią vaistų kompensavimo tvarką“, – teigė prof. M.Jievaltas.

Individualizuotas gydymas

Dabar mokslininkai deda daug pastangų, kad atrastų žymenis, pagal kuriuos kiekvienam pacientui galėtų parinkti tikslų gydymą, – dėl atpigusio genomo tyrimo susidarė galimybės pasitikrinti didesniam skaičiui pacientų. Atliekami klinikiniai tyrimai ir analizuojant vadinamąjį genetinį auglio žymenį.

„Tapo įmanoma nustatyti ir tirti konkrečias pacientų, turinčių genetinių trūkumų, grupes. Gydant pacientus specialiais vaistais, veikiančiais tam tikrą naviko dalį, – galima pataisyti DNR. Toks gydymas jau taikomas sergantiesiems melanoma, plaučių vėžiu. Šis principas pradedamas taikyti ir prostatos vėžiu sergantiems ligoniams“, – sakė prof. K. Milleris.

Pasak profesoriaus, per artimiausius trejus penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio išsivystymo mechanizmą ir parinkti atitinkamą gydymą. Tai milžiniška pažanga, turint galvoje, kad neseniai visiems, sergantiems tam tikro organo vėžiu, pavyzdžiui, prostatos, buvo skiriami tie patys vaistai.

„Individualizuotas gydymas neabejotinai yra medicinos ateitis. Žinoma, dabar sunku pasakyti, ar jis taps auksine kulka, kuri padės išgydyti išplitusiu vėžiu sergančius ligonius, tačiau neabejotinai tai bus proveržis gydant vėžį ir padės pasiekti reikšmingų rezultatų“, – sakė prof. K.Milleris.

Prof. M.Jievalto teigimu, suvokus genetinius ligos išsivystymo mechanizmus ir paskyrus ligoniams tikslų gydymą, įmanoma išvengti šalutinio poveikio, kuris neretai turi didelę įtaką ligonio gyvenimo kokybei.

„Onkologai supranta, kad išplitusiu vėžiu sergančio žmogaus išgydyti negali, tačiau gali pailginti jo gyvenimą ir siekti maksimalios jo gyvenimo kokybės, – sakė profesorius.– Neužmirštame ir paliatyviosios medicinos, kai pagrindiniu gydymo tikslu tampa ligos simptomų kontrolė ir skausmo malšinimas.“

Šiuo metu Europoje prostatos vėžiu serga 3 mln. vyrų.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 500–3 000 naujai susirgusiųjų.
2016 m. nuo prostatos vėžio mirė 561 vyras, 8 iš jų – 50–54 metų amžiaus.
Dėl naujų gydymo technologijų prostatos vėžys tapo lėtine liga –Lietuvoje apie 70–80 proc. vyrų po gydymo gyvena ilgiau kaip 15 metų. Jie visiškai pasveiksta, nereikia jų daugiau gydyti.
Pagrindinės komplikacijos: šlapimo nelaikymas, erekcijos sutrikimai. Sergantiems išplitusiu vėžiu vyrams (10–15 proc.) taikoma farmakologinė kastracija, po jos šios komplikacijos neišvengiamos.
Jei nustatomas kliniškai nereikšmingas vėžys, galima ilgai gyventi nejaučiant jokių pasekmių. Nustačius tokios formos vėžį, vyrams rekomenduojama nesigydyti, kad nepatirtų komplikacijų. Tačiau dalis vyrų nori būti gydomi, nes negali susitaikyti su mintimi, kad gyvena su vėžiu.
Pernai Europoje atliktas tyrimas „Ne išgyventi, o gyventi“ parodė, kad1/5 vilniečių nusižudė dėl prostatos ligų. Paaiškėjo, kad vyrai labiau bijo prarasti vyriškumą (54 proc.), nei mirti (36 proc.).
Net 85 proc. tvirtino, kad po gydymo jie nebegali būti intymūs su savo partnere.
Dauguma vyrų bijo apie tai kalbėti su savo partnere: tik 38 proc. teigė, jog jie yra pasirengę tokiems pokalbiams. Tuo tarpu net 60 proc. jų partnerių tvirtino, kad norėtų aptarti intymumo problemas su pasiligojusiu vyru.
Moterys gali padėti vyrui, nes užduoda tikslesnius klausimus, aktyviai dalyvauja diskusijoje ir gali padėti vyrui priimti geriausius sprendScanpix nuotr.imus.