Scanpix nuotr.

Jei paaugliai tinkamai neišsimiega, į ilgalaikę atmintį nepatenka informacija. Tai gali sukelti nerimą, virstantį galvos skausmu ir net depresija, LRT RADIJUI sako Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja, gydytoja vaikų neurologė  dr. Rūta Praninskienė. Gydytojas neurologas prof. Albinas Stankus teigia, kad per dažnas naudojimasis technologijomis neigiamai veikia vaikų ir paauglių dienos režimą – tai lemia sutrikusį miegą, turintį labai blogų pasekmių.

– Specialistai sako, kad mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai turi miegoti 8–10 val., o „Times“ skelbiamas tyrimas, atliktas JAV Miego akademijos mokslininkų, rodo, kad jei pamokos prasidėtų ne 8 val., o vėliau, mokinių akademiniai rezultatai būtų kur kas geresni, nes jiems būtų paprasčiau susikoncentruoti per pamokas. JAV miego specialistai rekomenduoja mokykloms pradėti pamokas ne anksčiau kaip 8 val. 30 min. Taip pat amerikiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad ankstyva pamokų pradžia lemia ir paauglių depresiją bei kitus sutrikimus. O ką parodė lietuvių medikų tyrimas?

R. Praninskienė: 2013 m. Lietuvoje atlikome tokį tyrimą ir rezultatus gavome labai panašius. Todėl labai apsidžiaugėme, kai Lietuvoje, ypač Vilniuje, kai kuriose mokyklose buvo pavėlintas darbo laikas.

– Kodėl tokia idėja kilo dar 2013 m.?

R. Praninskienė: Mes pastebėjome, kad labai daug tėvelių ėmė atvesti savo vaikus dėl galvos skausmų, nerimo, depresijos ir miego sutrikimų. Išklausius nusiskundimus paaiškėjo, kad yra pažeidžiamas miego būdravimo ritmas, tai yra vėliau einama miegoti. Žinoma, tai mūsų amžiaus rykštė, nes labai daug laiko praleidžiama prie telefonų, kompiuterių. Naudojimasis šiais prietaisais neišvengiamai didės, bet turėtume atsižvelgti, kad dienos ritmo pokyčiai neigiamai veikia sveikatą.

– Viename mokslo populiarinimo žurnale teigiama, kad paaugliai negali užmigti anksčiau nei 23 val. Ar tiesa, kad suaugusiųjų miego biologija skiriasi nuo vaikų?

A. Stankus: Chronobiologijos mokslas kalba, kad mes esame įkaitai vidinės laikrodžių struktūros, reguliuojančios visas organizmo funkcijas. Yra ne tik centrinis laikrodis – visos ląstelės turi periferinius laikrodžius. Jų sinchronizacija labai rimtas dalykas, todėl miegas – vienas iš paros reguliacijos komponentų. Atitolinus miego pradžią, pakinta miego fazės – net prarandama pagrindinė REM stadija, kas lemia blogas pasekmes.

– O kas atsitinka, pradėkime nuo neurologinių pokyčių, jei vaikai ir paaugliai neišmiega 8–10 val.?

A. Stankus: Miego stadijos yra rimtas fenomenas, kurio metu išsiskiria svarbūs hormonai, ypač augimo, brendimo hormonas, lemiantis visą baltymų apykaitą, sintezę. Pirmos stadijos praradimas yra negrįžtamas procesas, todėl sutrinka daug organizmo funkcijų, visa endokrininė sistema.

– Miego ekspertai kalba, kad ankstyva pamokų pradžia yra viena paauglių depresijos priežasčių.

R. Praninskienė: Žinoma, kad taip. Kai paaugliai neišsimiega, sutrinka ir hormono melatonino sintezė. Be to, pasikeitus miego struktūrai, kai miego pradžia nukeliama vėliau, miegas sutrinka ir į ilgalaikę atmintį nepatenka informacija. Parytinis miegas ne toks efektyvus atminties konsolidacijai ir todėl tai, ką išmoksti dieną, negali patekti į ilgalaikę atmintį. Tada vaikams kyla nerimas, o ilgalaikis nerimas virsta depresija, prasideda galvos skausmai. Ištyrus vaikų miegą, paaiškėjo, kad paauglių miegas struktūriškai pats taisyklingiausias. Nes miegą valdo keli procesai: procesoriaus ritmas, ultradianinis ritmas ir homeostazinis ritmas.

– Kokie tai ciklai?

R. Praninskienė: Homeostazinis – kai blogiau miegi vieną naktį, o kitą naktį kompensuoji gilaus miego stadijų trukme. Bet vaikams iki trejų metų to nebūna: jei vaikas paviršutiniškai miega vieną naktį, tai nereiškia, kad kitą naktį miegos giliau. O paauglystėje ir homoestazė, ir chronobiologinis ultradianinis ritmas visiškai susiformavę, todėl paauglių miegas struktūriškai laikytinas auksiniu standartu. Paskui gyvenime miegas tiesiog trumpėja, mažėja melatonino koncentracija organizme Taigi biologiškai miegas senstant blogėja.

Manoma, kad ateityje dėl pakitusio miego daugės net tik psichikos ligų (depresijos, nerimo sutrikimų ir pan.). Kadangi visos ląstelės turi chronobiologinį laikrodį, miego sutrikimai sugadina viską – širdies ir kraujagyslių sistemą, didėja rezistenciškumas insulinui, t. y. didėja polinkis susirgti cukriniu diabetu. Taigi miego trūkumas tampa epigenetiniu faktoriumi, išprovokuojančiu rimtas ligas.

A. Stankus: Noriu pridurti, kad nereikia vien miegui suteikti tokios reikšmės. Ląsteles ir jų ritmą sinchronizuoja ne tik miegas, bet ir kiti veiksniai. Yra rezultatų, parodančių, kad jei žmonės, turintys širdies ritmo sutrikimų, tris savaites gyvena pagal tikslų režimą, tie sutrikimai išnyksta. Režimas sinchronizuoja organizmą.

Kai vaikas auga, viskas turi būti suderinta – kada jis mokosi, kada valgo ir pan. Tada į šį procesą įsiterps ir miegas. Jei einama miegoti 22 val., miego užteks atsibudus  7 val. ryte. Jei einama miegoti 23 val. ar vėliau, miego pritrūks.

– Kaip miego stoka veikia fizinę vaikų sveikatą?

R. Praninskienė: Miego trūkumas fizinę sveikatą veikia taip, kad vaikai ir paaugliai nori gerti kokakolą, kavą, tai juos stimuliuoja. Yra polinkis persivalgyti. Kalbant apie informacines technologijas, vaikai jomis naudojasi net valgydami.

Čia labai svarbi savireguliacija. Psichologai susirūpinę, kad jau mažyliai anksti ima naudotis technologijomis, nebeturi savireguliacijos, sutrinka jų miegas. Paauglystėje savireguliacija turėtų pasireikšti tuo, kad pirma pagalvoja, tada padaroma arba ne. Tačiau girdime, kokie dalykai vyksta.

– Mokslo populiarinimo literatūroje teko skaityti, kad tai, ką veikiame prieš užmigdami, atgula į ilgalaikę atmintį. Dažnas vaikas ar paauglys prieš miegą bendrauja žinutėmis, tačiau šių turinys nėra motyvuojantis siekti didesnių tikslų. Kaip tokie užsiėmimai veikia miego kokybę?

A. Stankus: Šiandien žmonės bendrauja nuotrupomis, trumpais rašteliais. Žinučių struktūra drastiškai išardyta, kaip ir informacija internete, kuri įvairialypė, nestruktūrizuota. Vaikams skirti animaciniai filmukai taip pat nėra adekvatūs gamtos reiškiniams, tai parodijos.

Taip apsunkinamas smegenų darbas. Sutvarkyti tokią informaciją nakties metu ir sudėti tai į ilgalaikę atmintį – didžiulė problema. Tėvai namuose taip pat kalba šablonais, neištardami pilnų sakinių. Tai veikia vaikus, jiems sunku įsisavinti informaciją. Viena pagrindinių problemų – dėmesio sutrikimas.

– Koks turi būti paskutinis pusvalandis ar valanda prieš miegą?

R. Praninskienė: Paskutinė valanda prieš miegą labai svarbi. Užmigimas susijęs su melatonino (miego hormono) padidėjimu. Žinoma, kad mėlyna šviesa slopina melatonino sintezę. Todėl valandą prieš miegą turėtume būti ramioje aplinkoje, nevaikščioti labai apšviestoje aplinkoje.

Prieš miegą nereikia žiūrėti filmų. Prieš miegą žiūrimas kūrinys tiesiogiai koreliuoja su prabudimais naktį, ypač mažų vaikų. Jei vaikas kartu su tėvais žiūri suaugusiesiems skirtą filmą, prabudimų skaičius naktį didesnis. Taip pat reikėtų vengti judrių, sportinių žaidimų. Įsiaudrinę vaikai negali užmigti. Kelias valandas prieš miegą geriau nesportuoti.