LRT nuotr.

Iš kompensuojamųjų vaistų lietuviai daugiausiai vartoja širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Taip pat vartojama nemažai nervų sistemą veikiančių vaistų. Tokius rezultatus, atlikusi tyrimą, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Kompensuojamųjų vaistų vartojimo tyrimas atliktas naudojantis 2014−2016 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ bei Valstybinės vaistų kontrolės (VVKT) duomenimis.

Tyrime receptinių ir nereceptinių vaistų suvartojimas buvo vertinamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą metodiką, naudojantis vidutinių terapinių dienos dozių (DDD) skaičiumi, tenkančiu 1000 gyventojų per vieną dieną, rašoma pranešime spaudai.

Tyrimas atskleidė, kad kiekvienais metais Lietuvoje yra suvartojamas panašus kiekis vaistų. Pavyzdžiui, 2016 m. – 1056, 2015 m. – 1047 ir 2014 m. – 1049 DDD / 1000 gyventojų per dieną. Tendencijos nesikeičia ir kalbant apie kompensuojamųjų vaistų vartojimą Lietuvoje: 2016 m. – 583 DDD, 2015 m. – 570 DDD, 2014 m. – 580 DDD / 1000 gyventojų per dieną.

2016 m. apskaičiuotas kompensuojamųjų vaistų, suvartojimo rodiklis − 583 DDD / 1000 gyventojų per dieną, rodo, kad apie 58 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartojo vaistus, kurių įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nuo bendro suvartoto vaistų kiekio kompensuojamieji vaistai sudarė 55 proc.

„Organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ 2016 m.  Europos sveikatos paslaugų indekso tyrime buvo vertinama, kokia dalis nuo visų receptinių vaistų išlaidų yra kompensuojama visuomeninių fondų lėšomis. Vidutiniškai gerai buvo vertinamos tos šalys, kuriose nuo 69 iki 50 proc. receptinių vaistų išlaidų buvo kompensuojama, o labai gerai įvertintos tos valstybės, kuriose žmonėms buvo kompensuojama daugiau nei 70 proc. receptinių vaistų išlaidų.

Lietuvos analizė parodė, kad 2016 m. Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis buvo apmokėta daugiau nei 63 proc. receptinių vaistų išlaidų. Taigi šis rodiklis artėja prie labai gero įvertinimo, nes didesnė dalis su gydytojo receptu skiriamų vaistų įsigijimo išlaidų Lietuvos gyventojams yra kompensuojama“, − pasidžiaugė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

Atliekant tyrimą, taip pat buvo lyginamas kompensuojamųjų vaistų vartojimas pagal vaistų klasifikacijos grupes.

Didžiausia 2016 m. suvartoto vaistų DDD kiekio dalis –  apie 370 DDD / 1000 gyventojų per dieną arba 64 proc. nuo viso suvartoto DDD kiekio teko širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantiems vaistams, 10 proc. (59 DDD / 1000 gyventojų per dieną) – nervų sistemą veikiantiems vaistams, 9 proc. (51 DDD / 1000 gyventojų per dieną) – virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams.

VLK nuotr.

Tai reiškia, kad net 37 proc. visų Lietuvos gyventojų kasdien išgeria vieną dienos dozę kompensuojamųjų širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų; 6 proc. – kasdien suvartoja po dienos dozę kompensuojamųjų nervų sistemą veikiančių vaistų, o 5 proc. šalies gyventojų kiekvieną dieną išgeria virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų paros dozę.

Tyrime taip pat buvo analizuojamas 2016 m. generinių kompensuojamųjų vaistų suvartojimas Lietuvoje. Analizė parodė, kad 2016 m. suvartotas kompensuojamųjų generinių ir biopanašių vaistų DDD kiekis sudarė 48,8 proc. viso suvartoto kompensuojamųjų vaistų DDD kiekio.

„Jau seniai yra įrodyta, kad generiniai ir originalūs vaistai yra tokie pat kokybiški ir jiems keliami vienodai aukšti reikalavimai. Vaistų vartojimo analizė rodo, kad žmonės kai kurių vaistų grupių generinius ir biopanašius vaistus perka ir yra jais patenkinti.

Tačiau tenka pripažinti, kad, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių sistemą bei virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų grupėse generinių vaistų suvartojama tik apie 45 proc. Galima įtarti, kad didesnę įtaka būtent šių vaistų vartojimui daro kai kurių vaistų gamintojų formuojama nuomonė, jog tik brangūs vaistai yra efektyvūs“, ¬– pastebėjo I. Medžiaušaitė.