Flickr.com nuotr.

Dažnai žmonės skundžiasi šalta vasara, tačiau, užėjus karščiams, aimanų pasipila dar daugiau, nes neretai pradeda streikuoti organizmas.

Būtina saugotis

Žmogaus organizmui staiga pakilusi oro temperatūra, ypač jei dar ir drėgna, gali būti žalinga. Pasak šiaulietės kardiologės Jurgitos Plisienės, tai ypač pavojinga sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Mat organizmui tenka didelis krūvis vėsinti pakilusią kūno temperatūrą, o tai sukelia stresą širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Dėl organizme vykstančių pokyčių gali vystytis širdies išemija, ištikti infarktas. Todėl pacientai, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, turi būti atsargūs ir vengti karštos saulės spindulių.

Karštyje, pasak J.Plisienės, žmogus daug prakaituoja, netenka daug skysčių bei elektrolitų. Nevartojant pakankamai skysčių, gali sutrikti širdies ritmas. Ypač svarbu, kad karštą vasaros dieną žmonės nepamirštų išgerti jiems paskirtų vaistų. Kartais išėję į paplūdimį ar kitur jie pamiršta vaistus, todėl susiduria su sveikatos sutrikimais.

Ypač karščio reikėtų saugotis tiems, kuriems per 50 metų, ir sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pajutus padidėjusį širdies plakimą, skausmą širdies plote, būtina kreiptis į gydytoją. Rizikos grupei priklauso ir turintieji antsvorio bei nepratusieji prie didesnių fizinių krūvių. Net jeigu jūs ir nepriklausote nė vienai iš šių kategorijų, pasisaugoti būtina.

Išsiplečia kraujagyslės

Anot vaistininkės Jūratės Švarcaitės, per karščius ji dažnai sulaukia skundų dėl kraujotakos, širdies ritmo sutrikimų, žemo ar aukšto kraujospūdžio ir galvos svaigimo.

„Riziką karštuoju metų laiku patiria visos amžiaus grupės, – pasakojo vaistininkė. – Visi žinome, kad saulė gali sukelti šilumos smūgį, bet tai nėra vienintelis sveikatos sutrikimas, kurį gali sukelti karščiai. Daugumai žmonių pirmiausia sušlubuoja širdis. Pagrindiniai problemų, susijusių su širdimi ar kraujagyslėmis, simptomai yra šie: gniaužiantis skausmas širdies plote už krūtinkaulio, galvos svaigimas ir skausmas, mirguliavimas akyse, staigus pablyškimas arba, atvirkščiai, ūminis veido paraudimas.“

Svarbi prevencija

Vaistininkė pataria prisiminti mūsų senolius. Jie vasarą dirbdavo laukuose anksti ryte, o per karščius stengdavosi būti namuose, vėliau pratęsdavo darbus tik vakare. Žmonėms, turintiems aukštesnį kraujospūdį, būtina jį stebėti: keliskart per dieną matuoti arterinį spaudimą ir, atsižvelgiant į rodmenis, pasitarti su gydytoju ir galbūt laikinai pakeisti įprastas vaistų dozes.

Staigiai nukritus kraujospūdžiui, galima išgerti sūresnio vandens, stiprios arbatos, net puodelį kavos. Gydytojų teigimu, rekomenduojamas kraujospūdis yra 120/80– 130/85 mmHg. Ši norma taikoma visiems ir visų grupių pacientams, net ir senyvo amžiaus. Jauno žmogaus normalus kraujospūdis gali būti ir 110/70 mmHg, jeigu jis gerai jaučiasi. Tačiau verta atkreipti dėmesį į medikų perspėjimą, kad insultą ir infarktą patiria vis jaunesni žmonės, todėl ir jiems būtina saugotis perkaitimo bei imtis prevencijos priemonių.

Boksas

Karštą vasaros dieną praversiantys patarimai

• Pasirūpinkite atkurti skysčių balansą. Jums reikalingi tik tam tikri elektrolitai, todėl pirmenybę teikite sultims (geriausiai – šviežiai išspaustoms), žaliajai arbatai ir paprastam vandeniui. Jeigu mėgstate mineralinį vandenį, rinkitės tokį, kuriame yra kuo mažiau natrio druskų (t. y. nesūrų). Atsisakykite gazuotų gėrimų.
  – Laikykitės dietos – valgykite produktus, kuriuose yra daugiau kalio: daržoves, vaisius, uogas, žalumynus. Perėję prie augalinio maisto, palengvinsite kraujagyslėms ir širdžiai tenkančius krūvius. Baltymai taip pat reikalingi, tačiau pirmenybę teikite virtai mėsai arba žuviai.
  – Neatsisakykite rauginto pieno produktų, tokių kaip neriebi varškė, kefyras, tačiau venkite aštraus, rūkyto, sūraus maisto – jis sulaiko organizme vandenį.
  – Uždaras patalpas gerai vėdinkite, esant galimybei, laikykite atidarytus visus langus, nepasikliaukite vien kondicionieriais.
  – Jeigu sergate kokia nors širdies arba širdies kraujagyslių liga, būtinai vartokite gydytojo paskirtus vaistus (net jei atrodo, kad jūsų sveikata pagerėjo). Nuolat kontroliuokite kraujospūdį – tegul kraujospūdžio matavimo aparatas visada būna po ranka. Kaip ir gydytojo skirti preparatai.
  

Parengė Lijana Cibulskienė