Scanpix nuotr.

Emocinio valgymo problema, kada norint save nuraminti, griebiamės maisto, šiandien gana dažna. Nesveiki užkandžiai, saldumynai, greitas maistas – visu tuo bandome šalin nuvyti blogą nuotaiką ar užpildyti vidinę tuštumą.
Ilgainiui tai gali tapti taip nesuvaldoma, kad ims kamuoti įvairios ligos ir dar blogesnė emocinė būsena. Psichologė Kristina Piročkinienė pasakoja, kada ir dėl kokių priežasčių žmones ima kamuoti emocinis valgymas ir kaip su juo savarankiškai kovoti.
„Emocinis valgymas paprastai gali būti susijęs su nepatenkintais emociniais poreikiais ir negebėjimu juos patenkinti tinkamais būdais. Pavyzdžiui, žmogus jaučiasi liūdnas, piktas, vienišas, pervargęs, įsitempęs ar jam, tiesiog, nuobodu ir tokiu atveju, kad save paguostų ir nuramintų, griebiasi maisto. Būna, kad žmogus net aiškiai negali įvardinti, kaip jaučiasi, tik sako, kad kažkoks negerumas kamuoja ir tuščia viduje“, – aiškina psichologė.
Toks valgymas tik pablogina emocinę būklę
Pasak specialistės, emocinis alkis skiriasi nuo fizinio alkio, kuomet žmogus jaučia, kad skrandis tuščias ir reikia pavalgyti, o pavalgius jaučiasi sotus bei patenkintas. Po emocinio valgymo žmogus paprastai nesijaučia sotus ir laimingas, net atvirkščiai – gali pradėti bjaurėtis savimi, graužti kaltės jausmas, kad prisivalgė.
Emocinis alkis sukelia norą valgyti kažką specifinio, paprastai nelabai sveikatai tinkamo maisto, pavyzdžiui, saldumynų arba kokio riebaus maisto, o tai tik dar labiau pablogina esamą emocinę būklę. „Kalbant apie emocinio valgymo priežastis, žmonės bijo savo tikrųjų jausmų, neįvardina sau, kaip jaučiasi, vengia ieškoti tikrųjų tokių jausmų priežasčių ir todėl gali jausti vidinę tuštumą bei nerimą. Tada tuos nemalonius jausmus bando kuo nors užpildyti, pavyzdžiui, kaloringu saldžiu maistu. Be abejo, savęs nuraminimo būdų gali būti ir daugiau: alkoholis, besaikis apsipirkinėjimas, azartiniai lošimai ir kiti būdai.
Tokių problemų sprendimo priežasčių galima paieškoti ir vaikystėje, kuomet globėjai, norėdami nuraminti savo atžalą, kas kartą pasiūlo ledų arba saldainių, t.y. maistu nuslopina išsigandusį ar liūdną vaiką“, – kalba K. Piročkinienė.
Emocinio valgymo priežastys gali atsirasti dar vaikystėje
Psichologės teigimu, gali nutikti ir taip, kad dėl kokių nors priežasčių ankstyvoje vaikystėje kūdikis nesijautė saugus, patyrė skaudžių traumų. Ankstyvos traumos (iki 3 metų, kuomet dar nieko neatsimenama iš to laikmečio) gali turėti didelės įtakos suaugusiojo gyvenime, kada nejaučiamas, taip vadinamas, bazinis saugumas, t.y. pasitikėjimas pasauliu, žmonėmis ir savimi. Būtent dėl atvejų, kada vaikas patyrė daug nesaugumo, suaugęs save gali pradėti raminti cigaretėmis, alkoholiu ar maistu.
Kita emocinio valgymo priežastis gali būti jau minėtas stresas, kadangi dauguma mūsų laikmečio žmonių turi didelį užimtumą, nori visur suspėti ir tokiu atveju gali lydėti chroniškas stresas ir pervargimo sindromas. „Patiriant stresą suaktyvėja hormono kortizolio gamyba organizme. Šis hormonas sukelia sūraus, saldaus ar riebaus maisto potraukį.
Suvalgius, tokio maisto apima trumpas malonumo jausmas, kada užmirštamos problemos, rūpesčiai, todėl neretai žmonės, patiriantys nuolatinę įtampą ir tampa nuolatiniais „kramsnotojais“. Ilgainiui išsivysto tam tikra priklausomybė, pavyzdžiui, priklausomybė saldumynams. Taip pat gali būti ir biologinių emocinio valgymo priežasčių, kaip hormonų pusiausvyros sutrikimai, skirtingas jautrumas skoniui“, – apie emocinio valgymo priežastis pasakoja specialistė.
Kaip kovoti su emociniu valgymu
Psichologė akcentuoja, jog pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį, kada vyksta emocinio valgymo protrūkiai ir kaip dažnai. Galima bandyti vesti užrašus, fiksuojant sau tokius emocinio valgymo epizodus. Užrašuose galima įrašyti, kaip jautėtės tuo metu, atrasti, kokius jausmus bandote užgniaužti valgydami.
„Galima bandyti ieškoti kitokių savęs nuraminimo būdų, pavyzdžiui, karšta vonia, gera muzika, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimu žmogumi, išsimiegojimas, darbo krūvio apribojimas, laisvalaikio planavimas ar kita priimtina veikla. Gali būti, kad emocinis valgymas kyla dėl rimtesnių gyvenime susiklosčiusių priežasčių: išsiskyrimas su brangiu žmogumi, netektis, išsikraustymas į naują gyvenamą vietą, per didelis darbo krūvis.
Tokiais atvejais žmogus gali sunkiau susitvarkyti su kasdien kylančiais iššūkiais. Jeigu prislėgti jausmai ir emocinis valgymas trunka neilgai, pavyzdžiui, porą savaičių, tai galbūt savaime tai ir praeis. Vis dėlto jeigu tai užtruko keletą mėnesių ar metus, svarbu kreiptis pagalbos, nes galbūt tokie simptomai, kaip emocinis valgymas, rodo rimtesnes problemas, pavyzdžiui, beprasidedančią depresiją ar adaptacijos sutrikimą“, – atkreipia dėmesį psichologė.
Be abejo, kartais kiekvienas iš mūsų galime ieškoti paguodos skaniame maiste ir nereikėtų iš karto galvoti, kad kažkas negerai. Tai vienas iš gyvenimiškų malonumų ir nereikėtų visiškai tai apriboti. Tačiau anot psichologės, jeigu tai vyksta labai dažnai, jaučiatės prislėgti, pastebite, kad praradote valgymo kontrolę ir patys negalite su tuo susitvarkyti, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistą, kadangi dažniausiai po emociniu valgymu slypi gilesnės asmeninės problemos, kurias vienam ne visada gali būti lengva išspręsti.