61 proc. sergančiųjų vartoja 2–3 skirtingus preparatus vienu metu, dar 5 proc. – keturis ir daugiau skirtingų preparatų. 28 proc. respondentų teigė, kad jiems susirgus pakanka ir vieno vaisto, o 6 proc. apklaustųjų teigia vaistų iš viso nevartojantys ir gydytis pasiryžę liaudiškomis priemonėmis, skelbiama remiantis Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter“ balandžio mėnesį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis.

Vaistininkų teigimu, visiems, vartojantiems bent du skirtingus preparatus, būtina konsultuotis su specialistais, kaip jie dera tarpusavyje ir kokį poveikį gali sukelti.

„Nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, tuo pat metu vartoti kelis skirtingus vaistus yra rizikinga. Egzistuoja ne viena preparatų kombinacija, kuri žmogui gali pakenkti jam to net neįtariant. Nerimą kelia ir tai, kad dažnai šalutinis poveikis, atsiradęs nederant vaistams, priskiriamas pačios ligos eigos pablogėjimui ir, paradoksalu, pacientai jam nuslopinti griebiasi papildomų vaistų, taip dar labiau sau kenkdami“, – pažymėjo tinklo „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.

Anot pasaulinės statistikos, dėl vaistų nesuderinimo kyla net 6 proc. visų sveikatos sutrikimų. Tyrimų duomenimis, 20–30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu.

„Daugiausiai atsiliepimų gauname apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais. Taip pat vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai. Jei pacientas vartoja šiuos vaistus, visada prašome informuoti net ir apie, pavyzdžiui, peršalimo simptomams sumažinti vartojamus nereceptinius vaistus“, – pasakojo vaistininkė.

Ji pažymėjo, kad suderinamumo problemos su kitų grupių medikamentais dažnai kyla ir vartojant vaistus nuo skausmo.

„Kai kurie vaistai ypač smarkiai veikia kitus medikamentus, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne. Šalutinis poveikis gali atsirasti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo.

Gydymą pacientui skiria ir visą gydymo procesą kontroliuoja gydytojas. Tuo tarpu vaistininko funkcijos yra glaudžiai bendradarbiaujant su gydytojais užtikrinti gydymo kokybę, taip pat suteikti pacientui visą reikiamą informaciją apie galimas neigiamas vaistų tarpusavio sąveikas bei atsakingą tinkamų vaistų vartojimą“, – reziumavo J. Skinderskienė.

„Dažniausiai apie vaistų suderinamumą klausia moterys, taip pat vyresni, 46–55 m., pacientai. Jaunesnio amžiaus gyventojai užsukę į vaistinę atviru tekstu sako esą įsitikinę, jog jei vaistas išrašomas gydytojo arba parduodamas be recepto, jokios blogos reakcijos jis nesukels. Tačiau taip nėra, nes kartais su vartojamais vaistais „nederėti“ gali net ir tepalas nuo skausmo ar įprastas maisto papildas. Užsiimant spontaniška savigyda pasitikrinti dėl vartojamų medžiagų suderinamumo – būtina, kitaip atsiranda labai reali galimybė be jokios priežasties sau pakenkti“, – pabrėžė vaistininkė J. Skinderskienė.

Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atliktas balandžio 19–26 dienomis visoje Lietuvoje, jame dalyvavo 1005 respondentai.