R. Dovydėno pieš.

Nors pavasaris dar nelepina išsiilgta šiluma, tačiau šis metų laikas idealiausias metas pradėti stiprinti savo imunitetą ir ruošti jį žiemai. Viena iš procedūrų, kurią sutartinai rekomenduoja ir gydytojai, ir natūraliosios medicinos propaguotojai, yra grūdinimasis.

Laimingo gyvenimo formulė

Dainius Kepenis, sveikuolių judėjimo Lietuvoje pradininkas, pripažįsta, kad grūdinimasis iš tiesų yra svarbus, nes jis padeda stiprinti imunitetą. Išpažįstantis holistinę gyvenimo filosofiją pašnekovas teigė, kad atrado formulę, padedančią jam džiaugtis visaverčiu gyvenimu. „Kūnas, siela ir dvasia – trejybė, kurią turime laikyti sočią, švarią ir atsparią. O viso to nebūtų be tikėjimo, darbo ir kantrybės“, – sakė sveikuolis. Taigi, jei nusprendėte grūdintis, pasak D.Kepenio, čiupkite šalto vandens kibirą į rankas ir pirmyn. „Apsiliejimai šaltu vandeniu mobilizuoja, padeda organizmui“, – teigė jis.
Sveikuolis jau trečią dešimtmetį propaguoja „ruonių“ maudynes jūroje. Savo praktikoje neprisimena nė vieno žmogaus, kuris būtų susirgęs ar kitaip nukentėjęs nuo jų: „Visi, atvažiuojantys į sveikatos stovyklą, žino, kad po mankštos ir bėgimo teks maudytis šaltoje jūroje. Organizmas yra tobulas kūrinys, kuriam reikia tik impulso padėti įveikti negalavimus. Jei neri į eketę, vadinasi, 12 valandų apsaugai kūną nuo negandų. Šaltame vandenyje išnyksta visos baimės, žmogus jau nebebijo nieko – nei vorų, nei kitų padarų ar košmarų, nes atliko labiausiai gąsdinantį veiksmą – įlindo į ledinį vandenį. Nugalėjęs šitą baimę, jis supranta, kad gali įveikti viską.“
Šalto vandens procedūros kartu su tinkamos mitybos taisyklėmis, fiziniu aktyvumu, meditacija, malda ir atgaila sudaro holistinės medicinos pagrindą.

Maudynės spaudžiant speigui

Pasak sveikuolių prezidento, dauguma sveikatos mokyklose pabuvusių žmonių vieningai pabrėžia, kad pats didžiausias joje patirtas įspūdis yra maudynės šaltame vandenyje spaudžiant speigui. „Vanduo ne tik grūdina fizinį kūną, bet ir daro svarbų poveikį žmogaus psichikai bei nuostatoms.“ Anot jo, tai neseniai įrodė žiemą jūroje išsimaudžiusi moteris, kuri šitaip išsigydė šlapimo pūslės uždegimą.
Kiekvieną žiemą Baltijos jūroje po keletą kartų išsimaudantis palangiškis D.Kepenis paminėjo tris žiemos maudynių privalumus. Visų pirma, gavę šalčio smūgį, susitraukia raumenų audiniai, ir kraujas plūsteli į vidaus organus. Taip prasivalo kepenys, inkstai, kraujagyslės. Nuo patirto šalčio streso gindamasis organizmas vidaus organų temperatūrą pakelia iki 40 laipsnių ir taip sunaikina mikrobus. Ir trečias teigiamas žiemos maudynių veiksnys: nuo staigios šalčio bangos stresą patyręs organizmas gamina vadinamuosius laimės hormonus – endorfinus, todėl depresija staigiai dingsta.
Žinomas ir senovėje
Dar senosiose indų vedose buvo teigiama, kad šalto vandens vonios dovanoja proto aiškumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę ir gražių moterų dėmesį. Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau daugiau kaip 5 tūkst. metų. Garsusis matematikas, filosofas ir išminčius Pitagoras, gyvenęs VI a.pr. m.e, taip pat gydėsi šalto vandens voniomis. Spartos gyventojams tai tapo gyvenimo būdu, o štai Hipokratas, kuris, manoma, gyveno 110 metų, taip pat plačiai propagavo grūdinimąsi. XIX a. vokiečių kunigas Sebastinas Kneipas, maudydamasis šaltoje upėje išsigydė mirtiną plaučių ligą.
1987 m. Skandinavijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, šešis mėnesius maudęsi po šaltu dušu, kur kas rečiau sirgdavo peršalimo ligomis nei kontrolinė grupė. Tiriant vokiečių plaukikus, paaiškėjo, kad maudynės šaltame vandenyje padidina natūralaus antioksidanto glutaniono kiekį kraujyje. 1994 m. Berlyno mokslininkai padarė stulbinamą išvadą – šaltas vanduo sumažina riziką susirgti vėžiu, ir šis procesas tuo veiksmingesnis, kuo dažniau maudomasi. „Imuninė sistema įpranta gintis nuo laisvųjų radikalų – tai gyvybiškai svarbi treniruotė, nes laisvieji radikalai gali būti vėžio priežastis“, – sakė D.Kepenis. Londono trombozių tyrimo instituto duomenimis, šaltas vanduo ne tik gerina kraujotaką, bet ir skatina sėklides gaminti daugiau spermos. Labai naudingas šaltas vanduo ir odai – gerina kraujotaką, ją stangrina, mažina celiulitą, ji ne taip išsausėja kaip maudantis po karštu dušu. Ypač teigiamas šalto vandens poveikis savijautai: suteikia žvalumo, energijos, gerina nuotaiką.
Ledinis vanduo kelia grėsmę

Medikų nuomone, nepasirengus ir pamažu nepripratinus organizmo, dėl maudynių lediniame vandenyje ar po šaltu dušu gali paūmėti lėtinės ligos, radikulitas, nervų šaknelių uždegimas, atsirasti kraujagyslių spazmų.
Vidaus ligų gydytojos Vilmos Ramelienės manymu, maudynės lediniame vandenyje – didelis stresas organizmui. Kaip jis reaguos, sunku numatyti, mat vieno žmogaus reakcija vienokia, kito – kitokia. „Jeigu žmogus yra sveikas, seniai grūdinasi, tokios maudynės turėtų tik stiprinti jo sveikatą, – sakė ji. – Tačiau nusprendusiems save išbandyti neužsigrūdinusiems žmonėms, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems kraujotakos sutrikimų, ledinio vandens maudynės nerekomenduojamos, jos gali turėti nemalonių pasekmių.“ Nuo šalčio gali paūmėti lėtinės infekcinės ligos – plaučių, sąnarių, reumatinės, šlapimo takų. Pasak gydytojos, daug lemia psichologinė žmogaus būsena. Jei jis nusiteikia, kad ledinės maudynės – labai didelė nauda, tada ir organizmas į tokį stresą reaguoja pozityviai, o jeigu abejoja, reakcija būna kitokia. Juk ir apsiprausimas šaltu vandeniu, apsipylimas juo vieniems tinka, o kitiems – ne.

Oro vonios ir apsitrynimai

Anot medikės, medicina pripažįsta teigiamą grūdinimosi poveikį. „Iš tiesų tai nieko nekainuoja, o nauda sveikatai – didelė“, – sakė vidaus ligų gydytoja. Ji įspėjo, kad pradėti grūdintis negalima sergant ar iš karto po ligos. Geriausia pradėti stiprinti imunitetą kelių minučių oro voniomis, vėliau intervalą padidinti. Kita vertus, labai svarbūs pasivaikščiojimai bet kokiu oru, taip pat miegas ar mankšta prie atviro lango.
Grūdinimosi vandeniu būdai taip pat patys paprasčiausi – vanduo gali būti kontrastinis, šaltas keičiamas šiltu ar atvirkščiai. Naudingi ir apsitrynimai vėsiu vandeniu, kaip ir vaikščiojimas basomis po žolę, braidymas po vandenį.
„Manoma, kad grūdinimasis sumažina galimybę susirgti peršalimo ligomis, nes ištreniruotas organizmas lengviau pakelia stresą dėl temperatūros pokyčių, – sakė gydytoja. – Tačiau tai vyksta ne su visais ir ne visada.“ Medikė imunitetui stiprinti rekomenduoja ir žuvų taukus, kuriuose tarp kitų gausybės naudingų medžiagų yra ir vitaminas D, nepamainomas imuniteto pagalbininkas.

Kaip grūdintis?

Jeigu sergate kokiomis nors ligomis, prieš pradėdami grūdintis, pasitarkite su šeimos gydytoju ar kitu specialistu.
Sveikam žmogui reikėtų pradėti grūdintis po truputį. Iš pradžių kūno temperatūros (36 laipsnių) vandeniu, paskui kasdien jį mažinti 1–2 laipsniais. Oro ir vandens vonios sąlygiškai dalijamos į šiltas (kai oro temperatūra 20–30 laipsnių šilumos), vėsias (14–20 laipsnių) ir šaltas (14 laipsnių bei mažiau). Atminkite: kuo vanduo šaltesnis, tuo procedūra turi būti trumpesnė. Iš pradžių kasdien apsitrinkite kūną vėsiu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu. Prie šalčio greičiau priprasite, jei kasdien kojas apsipilsite vėsiu, o paskui – šaltu vandeniu. Beje, šaltos kojų vonelės veiksmingai šalina nuovargį. Atsparumą šalčiui didina ir kontrastinis dušas.
Organizmui pripratus, kiek vėliau jau galite 20 sek. panirti į šalto vandens vonią. Taip pat pamėginkite kūną ištrinti sniegu ar po pirties apsilieti lediniu vandeniu. Jeigu po procedūrų jaučiatės puikiai, gerėja savijauta, nuotaika, miegas, vadinasi, grūdinatės taisyklingai.