Pirmiausia peršalimą išduoda čiaudulys, sloga, paburkusi nosies gleivinė.

Jau 13-oje Lietuvos savivaldybių paskelbta gripo epidemija. Todėl gydytojai, pajutus ligos simptomus, pataria neskubėti į polikliniką, o pirmiausia konsultuotis telefonu ir gydytis namie. Telefonu su medikais galima susitarti ir dėl nedarbingumo pažymos.

Būdingos komplikacijos

Trečiąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 181 asmuo: 23 vaikai iki dvejų metų, 79 asmenys iki 17 metų, kiti – suaugusieji, tarp kurių viena – nėščioji. 10 ligonių gydyti Intensyviosios terapijos skyriuje. Šio gripo sezono metu liga jau pasiglemžė tris gyvybes.

Pasak Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojo Dariaus Varaškevičiaus, skirtingai nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, gripo virusas užklumpa staiga: pakyla temperatūra, pradedama sausai kosėti, skauda gerklę, galvą ir raumenis, jaučiamas nuovargis ir silpnumas. „Gali būti ir kitų, retesnių gripo simptomų: vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas“, – aiškino gydytojas.

Peršalimo ligas, kaip ir gripą, dažniausiai sukelia virusai. Kartais labai sunku atskirti gripą nuo peršalimo, tačiau šias iš pažiūros panašias ligas galima gydyti tomis pačiomis ar panašiomis priemonėmis.

Paprastai peršalimo ligoms karščiavimas nebūdingas. Jas retai lydi gyvybei pavojingos komplikacijos, o gripui tai būdinga. Sunkiausios gripo komplikacijos yra širdies raumens pažeidimai, plaučių uždegimas. Ši liga gali pažeisti vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl gali sutrikti įvairios organizmo funkcijos. Gripas labai pavojingas žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma.

Būtinas lovos režimas

Gripu užsikrečiama nuo užsikrėtusio arba sergančio žmogaus. Čiaudintis ar kosintis asmuo virusus paskleidžia su seilėmis, kurios nusėda ant paviršių. Greta esantis asmuo į aplinką paleistą virusą įkvepia arba į organizmą jis patenka užterštomis rankomis palietus akis, nosį, burną. Todėl gydytojai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vengti masinių susibūrimo vietų, kosint ar čiaudint prisidengti burną, nešioti medicinines kaukes.

Ir gripas, ir peršalimas gydomi simptomiškai – mažinama aukšta temperatūra, gydoma sloga, kosulys, gerklės ar kitas skausmas. Labai svarbu vartoti daug skysčių. Pasak D.Varaškevičiaus, gripą gydyti galima specialiais antivirusiniais vaistais, kuriuos turi skirti gydytojas. „Išvaikščioti“ gripo tikrai nepatarčiau“, – perspėjo jis.

Peršalimo simptomai

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Šarūnės Borkertės teigimu, net į peršalimą būtina žvelgti rimtai, nes prasidėjęs čiaudulys, sloga, kosulys gali komplikuotis į pūlingą anginą, kvėpavimo takų sutrikimus – bronchitą ar plaučių uždegimą. „Jei tris paras laikosi aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra ir jos nepavyksta numušti, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sakė ji.

Pirmiausia peršalimą išduoda čiaudulys, sloga, paburkusi nosies gleivinė. Darosi sunku pro nosį kvėpuoti, pradeda skaudėti gerklę, atsiranda gerklinis kosulys – be sekreto, be karkalų.

„Jei kosulys kankina ne tik naktį, bet ir dieną, žmogus sloguoja, čiaudi, jam skauda galvą ir yra šiek tiek pakilusi temperatūros, tuomet galime įtarti, kad tai – peršalimas, – pasakojo ji. – Tokiu atveju žmogui patariame gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, čiulpti gerklės skausmą mažinančių pastilių arba purkšti ją specialiu purškalu. Rekomenduojame jūros vandeniu praplauti užgulusią nosies gleivinę. Jei sloga stipri, reikėtų naudoti stipresnį, hipertoninį, jūros vandenį, jeigu lengvesnė – paprastą izotoninį. Jei žmogui labai sunku kvėpuoti, siūlome nosies lašus, kuriuos galima vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų.“

Svarbu gausiai vartoti skysčių, nes su šlapimu bakterijos pasišalina. Prikimus labai veiksminga priemonė yra inhaliacijos su druska, sodos ar natrio chlorido tirpalu.

Paklausta, kaip tinkamai vartoti vaistus, rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė tikino, kad viena iš klaidų, kurią daro žmonės, – kosulio slopinimas vaistais. „Atvirkščiai, reikia skatinti atsikosėjimą, kad valytųsi plaučiai, – sakė ji. – Jei vis dėlto vartojate vaistus nuo peršalimo, tuomet nereikėtų to daryti ilgiau nei 3–4 dienas. Jei ligos simptomai neišnyksta, būtina kreiptis į gydytoją.“

Taip pat ypač svarbu valgyti daug vaisių ir daržovių, vartoti vitamino C bei palaikyti sveiką žarnyną. Esant sveikam žarnynui, organizmas kur kas aktyviau kovoja su visomis bakterijomis ir kimbančiomis infekcijomis.

Susirgus gripu:

būtina laikytis lovos režimo;

temperatūrą reikėtų mušti tik tada, kai ji pasiekia daugiau nei 38 laipsnius;

patariama kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto svogūno ar česnako kvapo;

būtina gerti daug įvairios arbatos – liepžiedžių, čiobrelių, juodųjų serbentų, ramunėlių, citrininių melisų su medumi;

skaudančią gerklę skalaukite druskos tirpalu ar vandeniu su citrinos rūgštimi;

kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.

Kur paskelbta gripo epidemija

ULAC sausio 25 d. duom.