Kasdien vartojant nedidelę dozę aspirino galima sumažinti kai kurių vėžio atmainų plitimą. Mokslininkai nustatė, kad jei vaistą dešimtmetį vartotų visi vyresni nei 50 metų Jungtinės Karalystės gyventojai, mirčių nuo žarnyno ar skrandžio vėžio per 20 metų sumažėtų daugiau nei 100 tūkst. atvejų. Tačiau kartu jie perspėja, kad aspirinas gali sukelti vidinį kraujavimą, todėl medikamentą galima vartoti tik pasitarus su gydytoju.

Nors aspirinas gali sukelti skrandžio kraujavimą, gydant kai kurias ligas nėra kuo jo pakeisti“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Pranas Šerpytis. Anot jo, aspirinas pavojingas ir tuo, kad, nutraukus vaisto vartojimą, jis išlieka veiksmingas dar kelias dienas. Profesoriaus manymu, net ir sveikiems žmonėms vis dėlto nereikėtų vartoti aspirino profilaktiškai.

Anksčiau aspirinas buvo rekomenduojamas kaip geras profilaktinis vaistas, kas pasikeitė?

Aspirinas klinikinėje praktikoje naudojamas jau daugiau nei 100 metų. Atlikta daugybė tyrimų, kurie parodė, kokios aspirino dozės gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, virškinamojo trakto, kurį aspirinas dirgina, kraujavimą. Pacientams, kuriems negresia išeminė širdies liga ar insultas, aspirino nereikia vartoti. Bet, esant šių ligų rizikai, rekomenduojama gerti aspiriną, nes šiuo metu nėra kuo jo pakeisti. Kartais vartojamas ne vienas vaistas, bet keli medikamentai, tai vadinamoji antiagregantų grupė. Būtina vartoti aspiriną, jei implantuojami vadinamieji stentai – širdies kraujagyslių vamzdeliai. Jis skiriamas su kitu medikamentu. Vartoti reikia ne vieną mėnesį, o visus metus, kartais – visą laiką.

Vilniaus universiteto profesorius Pranas Šerpytis

Vilniaus universiteto profesorius Pranas Šerpytis.

Ar aspiriną turi paskirti gydytojas, ar užtenka pasitarti su vaistininku?

Vaistininkai turi nemažai žinių ir kartais gali patarti dėl vaistų suderinamumo, bet dėl ligos gydymo, kokius vaistus ir kaip reikia vartoti, gali pasakyti tik šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas.

Medikai skiria aspiriną asmenims po insulto ar širdies priepuolio kaip kraują skystinantį preparatą, bet kaip išvengti šalutinio jo poveikio – skrandžio kraujavimo. Koks būtų jūsų patarimas?

Kiekvienas vaistas, kurį vartojame, dirgina skrandžio sieneles. Yra įvairių aspirino formų, galima pasirinkti. Reikia nuspręsti, ar vartoti apsaugai aspiriną, ar iš naujo patirti širdies priepuolį.

Mokslininkų teigimu, vyresnio amžiaus asmenims (nuo 75 iki 84 metų) aspirino šalutinis poveikis didėja. Ar tai tiesa?

Taip, vyresnio amžiaus žmonėms didesnė rizika patirti šalutinį aspirino poveikį –vidinį kraujavimą, bet jie, deja, dažniau serga išemine širdies liga. Anksčiau vyravo nuomonė, kad tokiems pacientams aspiriną reikia skirti kaip prevencinę priemonę. Turintiesiems minėtų ligų požymių ir dabar skiriamas aspirinas. Vyresnio amžiaus žmonėms visų vaistų šalutinio poveikio rizika didėja. Reikia įvertinti kiekvieną skirimą vaistą, atitinkamai juos derinti.

Kokiais atvejais negalima vartoti aspirino?

Jei pakenkta skrandžio gleivinei, atsirado kraujavimas. Skiriami prevenciniai, profilaktiniai vaistai, bet yra tokių būklių, kai būtina skirti aspiriną, nes kitaip pasekmės gali būti liūdnos. Jei arterinis kraujo spaudimas normalus, nėra jokių ligos požymių (net jei žmogui 70–75 metai), aspirino tikrai nereikėtų vartoti.

 

Pagal lrt.lt parengė Lijana Cibulskienė