Ėdantis rėmuo – ne tik diskomfortas

Asociatyvi nuotr.

Rėmuo – nemalonus dalykas. Jei jis tik retkarčiais „parūgština“ gyvenimą, sukeldamas diskomfortą, paprastai nekreipiame į tai dėmesio, bet jei jis vargina nuolat, o pilvas išsipučia kaip būgnas – visai bėda. Gydytojai tokiu atveju pataria nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes rėmuo gali signalizuoti apie rimtą ir sudėtingą ligą.

Rėmuo – refliukso simptomas

Deginantis skausmas už krūtinkaulio dažnai sustiprėja pavalgius, pasilenkus ar gulint. Skausmą dažnai lydi pasunkėjęs ar skausmingas rijimas ir atsirūgimas rūgščiu turiniu, apie kurį kai kada ir sakome „rėmuo ėda“. Jis kyla dėl to, kad tarp skrandžio ir stemplės esantis sfinkteris (paprastai kalbant, vožtuvas) neatlieka savo funkcijos ir praleidžia rūgščias skrandžio sultis į stemplę. Anga tarp skrandžio ir stemplės gali blogai užsidaryti, jei nusilpo to „vožtuvo“ raumenys arba jei išsiskiria labai daug skrandžio sulčių.

„Jei rėmuo vargina dažnai, nedelsdami kreipkitės į gydytojus, nes nuolat „graužiantis“ rėmuo yra pagrindinis gastroezofaginio refliukso simptomas. Pastaruoju metu daugėja sergančiųjų šia liga. Ją būtų galima pavadinti viena iš civilizacijos ligų. Dažniau ji kamuoja vyresnio darbingo amžiaus žmones – tam įtakos turi nejudrus mūsų gyvenimo būdas. Tačiau pastaruoju metu ši liga „jaunėja“. Negalavimai paūmėja pavasarį, kai organizmas nusilpęs, taip pat ir rudenį, kai užauga naujas derlius ir valgome daugiau šviežių pomidorų, kitų žalių daržovių“, – aiškina Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja gastroenterologė Lina Kotovienė.

Gastroezofaginio refliuksas, arba refliuksas, – tai liga, kai skrandžio turinys pakyla į stemplę ir erzina jos gleivinę. Šia liga sergantį žmogų gali varginti ne tik rėmuo, rūgštaus turinio atpylimai, kurie yra dažniausiai pasitaikantys jos simptomai, bet ir sausas kosulys, ryklės skausmas, dažni atsikrenkštimai, pilvo pūtimas ar skausmas epigastriume – kaip dažnai sakome, „po duobute“. Refliuksą galima įtarti ir tada, kai žmogus skundžiasi „kąsnio“ pojūčiu ryklėje – lyg kažkas trukdytų jį nuryti. Skaičiuojama, kad rėmeniu, kuris kartojasi bent du kartus per savaitę, skundžiasi apie 30 proc. Lietuvos gyventojų, o refliukso simptomus mūsų šalyje dažniau ar rečiau jaučia kas trečias žmogus.

L. Kotovienė.

Delsimas didina vėžio riziką

L.Kotovienė aiškina, kad skrandis gamina druskos rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui, tačiau jį patį nuo žalingo rūgšties poveikio apsaugo gleivinė. Stemplė, kuri stumia maistą į skrandį, kartu atgal išstumia ir į ją patekusį skrandžio turinį, bet tik tada, jei jos peristaltika ir „vožtuvo“ darbas nesutrikęs. Priešingu atveju užsibuvusios stemplėje rūgščios skrandžio sultys dirgina ją dengiančią gleivinę ir gali sukelti jos uždegimą.

Į klausimą, ar yra kokių nors tablečių, kurių rėmens kankinamas žmogus galėtų įsigyti vaistinėje ir vartoti savijautai pagerinti, gydytoja gastroenterologė atsako griežtai: „Net jei koks nors vaistas laikinai numalšins rėmenį ar nemalonius simptomus, tikrai nerekomenduoju bandyti gydytis patiems. Tie preparatai, kuriuos žmonės paprastai vieni kitiems rekomenduoja, ne visiems tinka gydant refliuksą, o kai kurie skirti visai kitiems negalavimams gydyti. Žmonės prašo ir vaistininkų patarimų, bet jeigu atsirado kokių nors negalavimų, reikėtų ne patiems gydytis, bet kreiptis į šeimos gydytoją. Jei prireiks, jis nusiųs pas specialistą, kuris įvertins esamą situaciją ir paskirs tinkamą gydymą.“

Paprastai tokiais atvejais medikai rekomenduoja keisti mitybos įpročius, skiria rūgštingumą mažinančių vaistų, o jei simptomai per tam tikrą laiką neišnyksta, skiria tolesnius tyrimus, pavyzdžiui, endoskopinį stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimą, vadinamą gastroskopija. Jo metu specialiu prietaisu (endoskopu) ne tik apžiūrima stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinė, įvertinami uždegiminiai pokyčiai, bet, jei reikia, gali būti paimami tyrimui ir stemplės ar skrandžio audinio gabalėliai (biopsija).

Nors rėmuo – vienas iš pagrindinių refliukso simptomų, svarbūs ir kiti požymiai, visų virškinimo ir šalinimo organų veikla. Gydytoja aiškina, kad, bandant gydytis patiems ar nekreipiant dėmesio į tam tikrus simptomus, galima prisišaukti gerokai rimtesnę ligą, nes, pavyzdžiui, sutrikęs rijimas gali būti ir stemplės vėžio požymis, bet simptomų visumą gali įvertinti tik specialistas. „Jei pacientas gydosi, klauso gydytojo rekomendacijų, komplikacijų rizika labai maža. Bet numoti į refliuksą ranka negalima, nes, negydant šios ligos, laikui bėgant stemplėje gali atsirasti žaizdelių, ji gali susiaurėti ir sutrikti maisto rijimas, o ilgainiui gali išsivystyti net stemplės vėžys“, – įspėja L.Kotovienė.

Įtardami rimtesnę ligą, gydytojai skiria tyrimą endoskopu. Asmeninio archyvo nuotr.

Metas keisti įpročius

„Dujų kaupimąsi gali paskatinti kai kurios lėtinės virškinimo sistemos ligos, tarp kurių ir gastroezofaginio refliukso liga, bet varginantis pilvo pūtimas gali būti ir tiesiog organizmo reakcija į netinkamos kokybės ar neįprastą maistą. Įprastomis sąlygomis mūsų organizme vykstančių procesų metu, atsižvelgiant į žmogaus gyvenimo būdą, vartojamą maistą, medžiagų apykaitos ypatumus, susidaro dujų, kurios turi pasišalinti. Pavyzdžiui, jei dirbate sėdimą darbą, žarnyno peristaltika lėtesnė ir jos pasišalins lėčiau. Organizmui virškinant tam tikrus produktus dujų susidaro daugiau, be to, jei valgydami daug šnekame ar labai skubame, galime prisiryti oro ir pilvą gali pūsti dėl jo“, – aiškina gydytoja gastroenterologė L.Kotovienė.

Jei rėmuo ar išsipūtęs pilvas kankina tik retkarčiais, gydytoja rekomenduoja stebėti, ką ir kaip valgote ir kaip tai veikia. Gali būti, kad rėmuo nustos „ėsti“, o pilvą liausis pūsti vien pakoregavus mitybą ir pradėjus daugiau judėti. Valgyti reikėtų lėtai, neskubant. Svarbu ir valgymo režimas – tarpai tarp maitinimųsi turėtų būti ne ilgesni nei 4–5 valandos, su užkandžiu tarp jų. Savo valgymą, sako gydytoja, reikia planuoti taip pat, kaip ir dienotvarkę.

„Pakoregavus mitybos įpročius – vengiant tam tikrų maisto produktų, galima išvengti ir nemalonių pojūčių, kuriuos jie išprovokuoja. Bet griežtų rekomendacijų, ką patariama valgyti, o ko nerekomenduojama, nėra, nes kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja individualiai. Todėl ir reikia patiems stebėti, kokie produktai sukelia nemalonius pojūčius, nuo kokių produktų jie paūmėja. Dažniausiai rėmenį sukelia žalios lapinės daržovės, ropiniai augalai (ridikai, ropės, kaliaropės), svogūnai bei česnakai. Taip pat pomidorai, ypač jų luobelė, todėl rekomenduojama valgyti juos be luobelės. Reikėtų vengti ir keptų, rūkytų, riebių patiekalų bei padažų. Mažiau reikėtų vartoti ir saldumynų, kavos (ją rekomenduojama pakeisti žaliąja arbata), o alkoholio ir rūkymo tiesiog būtina atsisakyti“, – pabrėžia L.Kotovienė.

Gydytoja gastroenterologė pataria valgyti lėčiau, kruopščiau sukramtyti maistą, rinktis troškintą ar virtą maistą bei košes. „Į savo valgiaraštį įtraukite neriebius mėsos sultinius, pieniškas sriubas, morkas, bulves. Taip pat tinka gličios košės, pavyzdžiui, avižų košė su glitimu. Taip pat labai svarbu nepersivalgyti ir nevalgyti bent dvi tris valandas prieš miegą. Jei rėmuo labiau kankina atsigulus, pabandykite pakelti aukščiau pagalvę“, – rekomenduoja specialistė.

Be to, priduria L.Kotovienė, reikėtų atsikratyti antsvorio, nes riebalinis audinys spaudžia skrandį, pavalgius nesilankstyti, nekelti sunkių daiktų, jei dėl to reikia įtempti pilvo raumenis, bet ir negulinėti. „Tai padės kontroliuoti rėmenį, bet jei priepuoliai kartojasi dažnai, pavyzdžiui, du kartus per savaitę, nedelskite, nes jums tikrai reikia kvalifikuotos pagalbos“, – pabrėžia gydytoja gastroenterologė.

Rėmenį provokuojantys produktai