Sezoninės, arba rudens–žiemos, depresijos metu ypač padidėja mieguistumas – žmogus gali miegoti ilgai, bet vis tiek jaučiasi nepailsėjęs.

Prasta nuotaika, pablogėjusi savijauta ir sumažėjusi energija… Tai sutrumpėjus dienoms ir vis rečiau pro storus lietaus pritvinkusius debesis prasimušant saulės spinduliams patiriame daugelis. Vieni dėl to kaltina pasislėpusią saulę ir ilgesnį tamsųjį paros laiką, kiti – padidėjusį darbo krūvį ar įtampą darbe, treti – konfliktus su artimu žmogumi.

Kūno ir sielos liga

Skirtingų šaltinių teigimu, įvairius depresijos simptomus rudenį pradeda jausti nuo 5 iki 30 proc. žmonių. Tik vieni sugeba tai įveikti, o kitiems niūrusis metų laikas sukelia net ligas. Ir ne tik paprastą slogą ar perštinčią gerklę, bet kone rudeninio liūdesio sinonimu virtusią sezoninę depresiją. Specialistų teigimu, tai kur kas rimtesnė liga, negu daugelis įsivaizduojame matydami apimtą tingulio ar nuolat suirzusį giminaitį arba kolegą. Kas yra depresija ir dėl ko ji mus užklumpa? Kuo ypatinga vadinamoji rudeninė, arba sezoninė, depresija ir kaip iš viso to išsivaduoti?

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri kiekvieną dieną veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Sukelti ją, pasak Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėjos, vaikų ir paauglių psichiatrės gydytojos Virginijos Karalienės, gali staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pokyčiai. Tai gali būti išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija, išgyvenimai dėl nepasiektų profesinių aukštumų ar dėl to, kad žmogaus išvaizda neatitinka nusistovėjusio „madingo“ modelio. Jos priežastimi gali būti ir sunkumai, patiriami darbe ar mokymo įstaigoje, bei kitos priežastys. Jeigu nepavyksta ko nors pasiekti, gali apimti nusivylimas, žmogui tampa sunkiau tvarkytis su kilusiais sunkumais. Visa tai, anot V.Karalienės, bet kurio amžiaus, bet kurios socialinės grupės asmenį gali nuvesti depresijos link.

„Depresiją gali sukelti ir sunkios psichologinės traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, šeimos iširimas, nutrūkę santykiai su artimu žmogumi, sunki liga. Šio tipo depresija vystosi tada, kai žmogus patiria stresą, kuris gali būti stiprus ir staigus arba ne toks intensyvus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nepastebi, kad nuolat išgyvena stresą keliančias situacijas“, – aiškina Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja.

Kartais gali atrodyti, kad depresija kyla be jokios akivaizdžios priežasties, bet ji yra, tik slypi kur kas giliau. „Tai gali būti paveldimumas, lytis, amžius ir su juo susiję pokyčiai organizme, sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse. Be to, ją gali sukelti intensyvus hormonų persitvarkymas organizme paauglystėje, nėštumo ir gimdymo metu. Jei sergančių depresija yra tarp paciento giminių, depresija jam prasideda jaunystėje. Neretai pasitaiko, kad praeityje toks žmogus yra išgyvenęs ir priešingų depresijai epizodų, kai jį buvo apėmusi liguistai pakili nuotaika, perdėtas aktyvumas“, – teigia psichiatrė.

V. Karalienė

V. Karalienė

Specialistė priduria, kad depresija gali kilti ir dėl fizinės sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, po patirto širdies infarkto, smegenų insulto. Ją gali sukelti piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu bei kai kurie vaistai. Sergant tam tikromis psichikos ligomis, depresija yra vienas iš to psichikos sutrikimo simptomų.

„Kartais depresija ištinka ir tada, kai gyvenimas klostosi sėkmingai. Manoma, kad jai atsirasti įtakos turi cirkadinių ritmų sutrikimas. Tai organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai, kuriuos reguliuoja vadinamasis biologinis laikrodis, priklausantis nuo šviesos ir tamsos pokyčių aplinkoje. Mokslininkai jau atrado 10 genų, atsakingų už cirkadinių ritmų veiklą“, – teigia V.Karalienė.

Kalta ne tik tamsa

Depresija galima susirgti bet kuriuo metų laiku, o nuo klasikinės depresijos sezoninė depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas – žmogus gali miegoti ilgai, bet vis tiek jaučiasi nepailsėjęs. Kitas sezoninės depresijos požymis – labai išaugęs saldumynų poreikis. Jais piktnaudžiaujant gali pradėti didėti svoris. Pasak specialistės, depresijos kamuojamas žmogus mažiau džiaugiasi, sunkiau užmiega naktį, dieną jaučiasi mieguistas, jį apninka nepagrįstas liūdesys. Patiriantieji sezoninę depresiją paprastai tampa dirglūs, greitai susierzina, padidėja konfliktiškumas, polinkis kaltinti ir nuvertinti save, o kai kada aplanko net suicidinės mintys.

„Dėl rudenį nuolat užklumpančios prastos nuotaikos susijaudinti reikėtų, jei ji nepraeina ilgiau nei savaitę. Pirmiausia reikėtų paklausti savęs, ar yra priežasčių, dėl kurių pablogėjo nuotaika. Jei pats sau galite įvardyti, kad tai nutiko dėl kokio vakarykščio įvykio ar šio ryto konflikto, vadinasi, tai tiesiog emocinė reakcija. Jei priežasties nepavyksta rasti, pabandykite prisiminti, ar taip jau yra buvę anksčiau ir kuriuo metų laiku nuotaika subjurdavo. Jei to nėra buvę, o prasta nuotaika nesitraukia ilgiau nei savaitę, jau reikėtų kreiptis į specialistą, kad suvoktumėte, kas jums yra ir dėl ko tai vyksta“, – pataria sostinės Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja.

Gydytoja psichiatrė aiškina, kad nemažai sezoninės depresijos simptomų sutampa su klasikinės depresijos simptomais, o rudens–žiemos depresijos priežastimi dažniausiai įvardijamas šviesos trūkumas: kai jos mažiau, žmogaus smegenyse sumažėja serotonino, kuris gerina nuotaiką ir didina aktyvumą, bei padidėja melatonino, sukeliančio mieguistumą ir apatiją, kiekis organizme. „Serotoninas gaminasi šviesoje, o melatoninas – tamsiuoju paros metu. Rudenį ir žiemą, kai dienos trumpos, melatonino pasigamina daugiau, o sutrikus šių hormonų pusiausvyrai organizme, susergama sezonine depresija“, – aiškina V. Karalienė.

Susirgti sezonine depresija gali ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai. Ją įtarti galima, jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogiau mokytis. Pasikeitusį vaiko elgesį pastebėjusiems tėvams gydytoja pataria kreiptis į specialistus. Iki lytinio brendimo vienodai serga tiek berniukai, tiek mergaitės, o pasiekus lytinę brandą dažniau negaluoja moterys, nes ši liga priklauso ir nuo lytinių hormonų.

Gydymo galia

Padėti sukurti harmoniją tarp minčių, emocijų ir kūno, kai kaupiasi įtampa, jaučiatės sukaustyti, vieniši ar užstrigę kokioje nors situacijoje arba santykiuose, padės ne tik gydytojo psichiatro ar psichologo konsultacija – šiandien psichinės sveikatos sutrikimams gydyti pasitelkiamos ir įvairios pagalbinės terapijos: garso įrašų klausymas, filmų žiūrėjimas, gydymas šviesa, judesiu, menine išraiška. Pavyzdžiui, Karoliniškių poliklinikoje įrengtas specialus Psichikos dienos stacionaras, kuriame teikiamos paslaugos, skatinančios pacientų socializaciją, stiprinančios žmonių, turinčių psichikos negalią, gebėjimus prisitaikyti aplinkoje, padedančios jiems įsilieti į visuomenę.

Anot V.Karalienės, populiariausi užsiėmimai – piešimas ant vandens, muzikos terapija ir šokio bei kūno judesio terapija. „Vanduo žmogų veikia raminamai, todėl piešimas ant vandens padeda jam atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą, o abstraktūs, tarsi savaime gimstantys kūriniai nekelia baimės suklysti, todėl žmogus atsipalaiduoja, sumažėja įtampa, kasdienis stresas. Greitai pasiekiamas rezultatas džiugina tuos, kuriems sunku sutelkti ir išlaikyti dėmesį, o nuolat kintantis vaizdas skatina smalsumą ir norą sužinoti, kas bus toliau. Be to, piešimas ant vandens stiprina savo vertės pajautimą, padeda ugdyti pasitikėjimą savimi“, – pasakoja V.Karalienė.

Šokio judesio terapijos metu mokomasi atsipalaidavimo ir koordinacijos, kvėpavimo sureguliavimo pratimų. „Dėl šokio terapijos mažėja nerimas, retėja panikos priepuoliai, mažėja depresiškumas, gerėja miegas, stiprėja pozityvios žmogaus nuostatos. Muzikos terapijos metu geriau suprantami pojūčiai, kuriuos sunku apibrėžti žodžiais“, – aiškina specialistė.

Kaip atpažinti?

Depresijos požymių yra daug ir įvairių, todėl sostinės Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja V.Karalienė pataria atkreipti dėmesį į kai kuriuos specifinius dalykus. „Depresiją galima įtarti, jei atsiranda liūdesys, nusivylimas, neviltis, prislėgta nuotaika, tuštumos jausmas, neaiškus ilgesys, dirglumas, itin jautriai reaguojama į emocinę įtampą keliančias situacijas. Taip pat ją galima įtarti, kai žmogaus nedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai ir t. t.), jis jaučia nuolatinį nuovargį, nekyla rankos jokiai veiklai ir net sunku prisiversti ką nors pradėti. Sergantieji depresija dažnai save nuvertina, juos kamuoja didžiulė įtampa, kaltės ir baimės jausmas, nerimas, jie jaučiasi nereikalingi, o ateitį piešia pesimistinėmis spalvomis. Be to, jiems labai sunku susikaupti, sutelkti mintis, priimti paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą“, – vardija ji ir priduria, kad sunkesniais atvejais sergantiesiems depresija dažnai atrodo, kad geriausia išeitis gali būti pasitraukimas iš gyvenimo.

Pasak gydytojos, visa tai gali lydėti įvairūs fiziniai sutrikimai, kurių priežastys nepaaiškėja ir išsamiai ištyrus pacientą. Dažniausiai tampa sunku užmigti, nakties miegas negilus, pabundama per anksti, sumažėja arba padidėja apetitas ir keičiasi svoris. Be to, neretai tokie pacientai skundžiasi skausmais krūtinės plote, virškinamojo trakto sutrikimais, sutrinka lytinis gyvenimas.

„Suklusti ir kreiptis į specialistą pagalbos reikia, jei įprastai bendraujantis, gyvenimu besidžiaugiantis, turintis planų žmogus pradeda vengti bendravimo – tarsi užsidaro tarp keturių sienų, siekdamas „atsijungti“, pradeda svaigintis alkoholiu ar narkotikais, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei 2 savaites“, – pataria V.Karalienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ankstyvas ligos gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą bei sumažinti jos pasikartojimo tikimybę. Kita vertus, negydant depresijos didėja savižudybės rizika. Todėl, V.Karalienės teigimu, svarbu susirūpinti laiku. Būtent dėl to nuolat vykdoma prevencinė veikla ir įvairios iniciatyvos, kviečiančios gyventojus apsilankyti pas specialistus ir su jais aptarti savo ar artimųjų problemas, atvykti į renginius, kurių metu supažindinama su šiuolaikinės psichiatrijos laimėjimais bei pasakojama, kada ir kur galima kreiptis pagalbos, jei jos prireiktų.

„Depresija – liga, ir ji išgydoma, tik reikia laiku pradėti ir kantriai gydytis. Kai žmogus pajus pagerėjimą, jam jau nebeatrodys, kad dangus griūva – vieną dieną pasaulis nušvis ir jis supras, kad vėl yra dėl ko gyventi“, – ragindama nesibaiminti ir praverti profesionalaus specialisto duris sako V.Karalienė.

Sezoninės depresijos požymiai:

  • prislėgta nuotaika;
  • jėgų ir energijos trūkumas;
  • dingęs susidomėjimas anksčiau malonumą teikusia veikla;
  • nepasitenkinimas savimi;
  • sumažėjęs seksualinis potraukis;
  • valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija);
  • miego sutrikimai ir kt.
  • Depresiją bent kartą gyvenime patiria apie 20 proc. žmonių.
  • Vienu metu ES depresija serga apie 7 proc. gyventojų.
  • 50 proc. sirgusiųjų depresija pasikartoja.
  • 15 proc. pacientų liga tampa lėtine.
  • Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija užima ketvirtą vietą pagal sergamumą.

 

Išreikšti nuomonę

Primename, kad komentuojantis asmuo prisiima atsakomybę dėl savo komentaro