Rožių manija O. Lankauskienė užsikrėtė įsigijusi sodo sklypą. Asmeninio archyvo nuotr.

Artėjantis spalis – pats tinkamiausias laikas sodinti rožes. Nors gėlininkai teigia, kad šios gėlės yra gana kaprizingos, kaunietė Odeta Lankauskienė linkusi paneigti šį mitą. Pasak rožių augintojos, kad augalas būtų sveikas, ilgai ir gausiai žydėtų, tikrai nebūtina nuolat apie jį šokinėti.

|Žydi visą vasarą

„Tiesą sakant, apie kitus dekoratyvinius augalus trypiu dažniau nei apie rožes, o ką jau kalbėti apie daržoves, kurių priežiūrai reikia ypač daug laiko“, – šypsojosi jau daugiau kaip dešimtmetį rožes auginanti sodininkė. Šių gėlių augintojams, pasak O.Lankauskienės, būtina žinoti kelis pagrindinius dalykus: tinkamai pasodinti, pavasarį ir vasarą patręšti, o rudenį apdengti. Trečiaisiais augimo metais rožes reikėtų apgenėti

Rožių manija Odeta užsikrėtė visai atsitiktinai, kai įsigijo sodo sklypą. Naujakuriams draugai padovanojo itin daug šių gėlių sodinukų. Nesukdama galvos, O.Lankauskienė juos rudenį pasodino, o ankstyvą vasarą, pamačiusi žiedais apsipylusius krūmus, maloniai nustebo. „Rožės visą vasarą ir net rudenį džiugino nuostabiais raudonais žiedais, todėl ėmiau domėtis šiais augalais“, – pasakojo ji.

Rožininkė teigė per ilgą laiką supratusi keletą svarbių dalykų. „Geriausia rožyną sodinti rudenį. Tik jokiu būdu nepatariu rožėmis apsodinti viso sklypo, nes šias gėles žiemai reikia apdengti“, – patirtimi dalijosi ji.

Renkantis rožes, gėlinininkė siūlė atkreipti dėmesį į žiedų spalvų derinius, atsparumą ligoms bei kenkėjams, šalčiui.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sodinimas ir genėjimas

Rožės mėgsta šilumą, šviesą, erdvę ir nepakenčia skersvėjų. Geriausiai šios sodo karalienės auga saulėtoje erdvioje užuovėjoje Rytų, Pietų ar Vakarų pusėje. Saulės spindulių nuolat glostomos rožės sukrauna daugiau žiedų. Tinkamiausia dirva šioms gėlėms – lengvas priemolis, papildytas maisto medžiagomis, trąšomis ir humusu.

Odeta pasidalijo patirtimi, kaip sodinti sodinukus. Reikia iškasti didoką duobę, dugną supurenti, prikrėsti perpuvusio mėšlo, komposto arba durpių, įpilti sluoksnį žemių, jas sumaišyti su apatiniu durpių sluoksniu. Tada įdėti specialiai paruoštos žemės su durpėmis ir kompostu, perpuvusiu mėšlu bei mineralinėmis trąšomis. Specialios rožėms auginti tinkamos žemės galima įsigyti sodininkų parduotuvėse. Šie augalai sodinami į nemažą duobę, kad jų šaknys būtų tiesios, o skiepijimo vieta apmulčiavus – vos 5 cm po žeme. Būtina ištiesinti jų šaknis, o vos pasodintus ilgesnius stiebelius kiek patrumpinti – gėlė tvirčiau įsišaknys ir gražiau šakosis.

Ruduo - geriausias laikas sodinti rožes. Asmeninio archyvo nuotr.

Ruduo – geriausias laikas sodinti rožes. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasodinus rožės krūmelį, svarbu nepamiršti jo gausiai palaistyti ir supurenti dirvą. Šios gėlės nepakenčia šlapios dirvos, kurioje užsistovi vanduo. Laistyti geriausia kambario temperatūros lietaus arba vandens telkinio vandeniu ryte ar vakare. Ką tik pasodintos rožės laistomos dažniau, saikingai tai galima daryti nors ir kasdien, o kelerių metų senumo rožes reikėtų laistyti rečiau, bet gausiau, kad giliau esančios šaknys gautų pakankamai drėgmės.

Nepamirškite rožių nuolat genėti. O.Lankauskienė patarė specialiomis žirklėmis kirpti ūglius su gerai išsivysčiusia akute, nukreipta į krūmo išorinę pusę. Kirpti reikia virš antro ar trečio lapo Jokiu būdu nekirpkite koto iki pat krūmelio apačios nepalikdami akutės, iš kurios galėtų išaugti naujas ūglis.

Rožes sodininkė pataria derinti su daugiamečiais augalais. Asmeninio archyvo nuotr.

Rožes sodininkė pataria derinti su daugiamečiais augalais. Asmeninio archyvo nuotr.

Gausus žydėjimas

Dirva ilgiau išliks drėgna, o augalo šaknys gaus daugiau oro, jeigu ją reguliariai, pavyzdžiui, kas savaitę, purensite ir mulčiuosite nerūgščiomis durpėmis, kompostu, smulkinta medžių žieve, perpuvusiais lapais ar raguočių mėšlu. Supurenti rožių dirvą patartina ir po stipraus lietaus – greičiau išgaruos drėgmė.

Kad rožės gražiau ir gausiau žydėtų, nuvytusius žiedus būtina nuskabyti, o pačius augalus kelis kartus per metus patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmąkart tai padaryti reikėtų sodinant, antrą kartą – vasaros pradžioje arba viduryje. Rudeniop rožės netręšiamos, nes trąšos skatina augti naujus ūglius, kurie nespėję sumedėti žiemą nušąla.  Kad augalų nepultų kenkėjai ir grybinės ligos, juos reikia purkšti insekticidais ir fungicidais. Šių preparatų galima įsigyti specializuotose sodininkų parduotuvėse.

O.Lankauskienė labiausiai mėgsta Davido Austino išvestas angliškas veisles, kurios žydi gausiai ir ilgai, yra gana atsparios klimato pokyčiams, ligoms. „Mano patarimas – nesodinkite vien rožių, geriau derinkite jas su kitais augalais, tuomet bus labai gražu“, – sakė Odeta ir patarė pirmiausia pasodinti rožių, o po metų jų kaimynystėje – ir kitų augalų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Apsaugo nuo ligų

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo rožyne rožės žaismingai derinamos su daugiamečiais ir vienmečiais augalais. Pasak vyresniosios botaninių kolekcijų kuratorės Dovilės Rylienės, šiuo metu visame pasaulyje populiaru kurti daugiamečių augalų derinius su rožėmis.

„Stacionari kolekcija nepritrauks tiek lankytojų, kiek įdomi, aktuali, o gal kai kam ir netikėta idėja. Net didžiausiame pasaulio rožyne, esančiame Vokietijos mieste Zangerhauzene, kur vieta yra labai taupoma rožėms, matomiausiose vietose šalia šių gėlių auga įvairūs daugiamečiai augalai. Rožė nebėra karalienė, šalia kurios negalėtų augti kiti augalai“, – sakė D.Rylienė.

Lietuvoje kartais dar nustembama, kad šalia rožių sodinamos ir kitos gėlės – ne tik levandos ar buksmedžiai. „Galima sodinti daugybę kitų augalų, kurie papildys ar net labiau atskleis šalia augančios rožės grožį. Taip pat greta augantys kiti augalai šiek tiek prislopina staigų ligų ar kenkėjų plitimą rožių kolekcijoje“, – pasakojo rožyno kuratorė. Sodinant tokias kompozicijas labai svarbu gerai parinkti atstumus bei augalų dydžius: greta augantys augalai neturi užgožti vieni kitų.

Pasakodama apie pasaulines rožynų tendencijas, D.Rylienė išskyrė Didžiosios Britanijos karališkosios sodininkystės draugijos sodus, kuriuose yra laužomos rožių sodinimo tradicijos. „Garsus kraštovaizdžio architektas Robertas Myersas, kaip ir dauguma šios srities specialistų, teigia, kad augalai su smulkiais mėlynais žiedais yra idealus fonas beveik visoms rožėms“, – teigė D.Rylienė.

VDU botanikos sodo rožyne vasarą taip pat auga daug mėlynžiedžių augalų, kurie keičia vieni kitus. Peržydėjus šalavijams, sumėlynuoja juozažolės. Istorinių rožių kolekcijoje puikiai dera įvairios rusmenių veislės.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Spalvų gamos

Kauno botanikos sode yra keturios skirtingų spalvų gamų zonos. Vienoje derinamos baltos ir gelsvos rožės su mėlynai žydinčiais amerikiniais dirktais, darželiniais pentiniais, linais bei  augalais, kurių lapai ar žiedai yr salotiniai arba gelsvi. Antroje zonoje tamsiai purpurinių ir violetinių atspalvių rožės derinamos su pilka ir salotine lapija bei baltais ir violetiniais žiedais pasižyminčiais augalais. Trečioje zonoje puikuojasi oranžinių ir persikinių atspalvių rožės. Jos derinamos su tamsiais purpuriniais (vyšniniais) lapais bei žiedais akį traukiančiais augalais. Ketvirtoje zonoje – rausvų atspalvių rožės ir mėlynai žydintys augalai.

Taip pat čia labai įdomiai derinamos vien tuščiavidurės rožės ir varpiniai augalai. Tai, anot D.Rylienės, yra puikus sprendimas mėgstantiesiems natūralistinį sodą. „Rožės gali būti visokios! Ne tik raudonos, ne tik stambiažiedės, ne tik pilnavidurės ir ne tik vienišos“, – teikė VDU botanikos sodo rožyno kuratorė.

Šiuo metu VDU botanikos sodo rožyno kolekcijoje yra daugiau nei 1 000 veislių, rožynas užima apie 0,7 ha plotą.

Žaidimai su spalvomis, derinant rožes su kitomis gėlėmis, VDU botanikos sode. Asmeninio archyvo nuotr.

Žaidimai su spalvomis, derinant rožes su kitomis gėlėmis, VDU botanikos sode. Asmeninio archyvo nuotr.