Redakcijos archyvo nuotr.

Šiltnamiai gali būti labai įvairūs, tačiau svarbiausia, kad jie būtų tinkamai pastatyti. Tik tada darbas nenueis perniek. Užsiimantieji ne pramonine, o mėgėjiška daržininkyste dažniausiai nori turėti patogius nebrangius šiltnamius. Tačiau ne visi pagalvoja apie tai, kokių sąlygų reikia augalams. Jei auginami neaukšti augalai – saldžiosios, aitriosios paprikos, žalumyninės daržovės, cukinijos, moliūgai, arbūzai, reikia vienokio šiltnamio, o jei sodinami neriboto augimo pomidorai, šiltnamis turi būti kitoks.

Pomidorams labai nepatinka tunelinis šiltnamis, kai nėra vėdinimo viršuje. Šiltnamiui labiausiai tiks sausa, iškili, nepavėsinga ir nuo vėjų apsaugota vieta. Šiltnamis turėtų stovėti rytų–vakarų kryptimi, kad patektų daugiausia saulės šviesos.
Jei vietovei, kurioje norima statyti šiltnamį, pučia stiprūs vėjai, šiltnamis galėtų tapti kito pastato priestatu. Tada šiltnamį būtų galima sujungti su reikiamomis komunikacijomis. Ypač svarbu, jei šiltnamiu planuojama naudotis ne tik šiltuoju metų laiku. Gerai ir tai, kad šiltnamyje-priestate daug šilumos išsaugoma dėl pagrindinio pastato sienos. Statyti tokį šiltnamį reikia pietinėje pastato pusėje, nes apsauga nuo šiaurės vėjo padės užauginti ankstyvesnį ir gausesnį derlių.

Kai nuspręsta, kur bus statomas šiltnamis, reikia montuoti karkasą. Geriau rinktis lengvai transportuojamą šiltnamio konstrukciją, kad prireikus galima būtų pakeisti jo vietą. Jei norima stacionaraus šiltnamio, kuris visą laiką stovės vienoje vietoje, būtina pasirūpinti tvirtais pamatais, ant kurių vėliau bus sumontuotas karkasas. Tačiau statant tokį šiltnamį būtina žinoti, kad ilgainiui visą gruntą teks keisti nauju.

Stiklinio šiltnamio karkasui sumontuoti reikės kiek daugiau pastangų, o pats karkasas turi būti tvirtesnis, nes teks dėti iškart įstiklintus rėmus arba stiklus. Kai kurie žmonės pataria suklijuoti skaidriais klijais du plonus stiklo lapus, o ne naudoti storo stiklo lapą. Tai padidina izoliacijos šilumos savybes ir stiklo atsparumą smūgiams. Ne vienas įsitikino, kad storas stiklas negarantuoja ilgesnės jo eksploatacijos.

Kuo tamsesnės spalvos šiltnamio karkasas, tuo jis karštesnis. Vienintelis būdas sumažinti karkaso temperatūrą – nudažyti jį balta spalva arba padengti šviesia medžiaga. Pastebėta, kad šiltnamyje, kurio karkasas baltas, šviesos yra 5–10 proc. daugiau, o tai padeda užauginti geresnį, gausesnį derlių. Šiltnamį geriau statyti taip, kad saulė ir vėjas veiktų šonines jo dalis. Visi karkaso paviršiai turi būti lygūs, kad polietileno plėvelė gulėtų lygiai ir neplyštų.

Polietileno plėvelė turi būti gerai įtempta, kad vėliau jos neblaškytų vėjas, o įdubose nesikauptų lietaus vanduo. Reikia stebėti, kad plėvelė nebūtų per stipriai įtempta, nes kitaip gali greičiau suplyšti. Plėvelę rekomenduojama tiesti taip, kad jos susilenkimo vieta eitų ties šiltnamio kraigu. Vėliau per tą vietą šiltnamį galima papildomai sutvirtinti. Polietilenas praleidžia dalį ultravioletinių spindulių, kurie ne tik pagerina daržovių skonį, bet ir padeda augalus apdulkinantiems vabzdžiams geriau orientuotis šiltnamyje.

Vertas dėmesio skaidrus korinis polikarbonatas. Oro temperatūrų svyravimams jis atsparesnis nei stiklas. Polikarbonatas beveik nepraleidžia ultravioletinių spindulių, kenkiančių augalams, tačiau yra laidus naudingajam šios spinduliuotės spektrui. O dėl didelio atsparumo smūgiams bei ugniai polikarbonatą pamėgo šiuolaikiškų šiltnamių gamintojai. 6 mm storio polikarbonatinė šiltnamio danga atlaiko 2 cm skersmens ledo krušos gabalėlius, lekiančius didesniu nei 100 km/val. greičiu. Be korinio polikarbonato, galinčio tarnauti 20 ir daugiau metų, šiltnamiams dengti dar naudojamas PVC skaidrus šiferis arba skaidrus polikarbonato šiferis. Jų savybės panašios, o skiriasi tik tuo, kad vieną iš jų galima naudoti dengiant šiltnamio stogą, o kitas tinkamesnis šonams.

Vaidotas Daugirdas