Redakcijos archyvo nuotr.

Sodybų ir sodų šeimininkai rudenį laužo galvas, kur dėti gausybę vasaros paliktų organinių atliekų. Paprasčiausias būdas – išmesti į konteinerį, tačiau taip pasielgus prarandamas vertingas augalų maistinių medžiagų šaltinis. Nupjauta žolė, kitos žaliosios atliekos gali būti daug naudingesnės nei cheminės trąšos. 

Atliekų nauda

Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai gamta pati perdirba atliekas ir tręšia dirvą. Organines medžiagas skaido įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai. Subrendęs kompostas yra vertinga trąša, papildanti žemę maistingosiomis medžiagomis, gerinanti dirvožemio struktūrą.

Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie virs geros kokybės kompostu.

Vietos įrengimas

Vertingo komposto, arba pūdinio, iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti kiekvienas žemės savininkas. Kompostuoti rekomenduojama ant žemės iš anksto paruoštoje vietoje arba specialiuose konteineriuose.

Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais) atliekų. Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečiąją, pirmoji jau būna tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės, kompostas bręsta ilgiau (1–2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.

Pūdyti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes jie užima mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė, taigi ir kompostas greičiau subręsta (mažiau nei per 1 metus ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

Temperatūra ir vėdinimas

Numatytoje kompostavimo vietoje pirmiausia paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15–20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir komposto krūvos drenažą. Norint paruošti gerą pūdinį, būtina palaikyti bent 50 °C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos.

Taip pat būtina, kad į komposto krūvą nuolat patektų deguonies, todėl reikia dažnai ją maišyti, o kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes kompostas išdžius.

Vartymas ir sijojimas

Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4–5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina atliekų krūvą pavartyti, kad ji prisisotintų deguonies, kuris skatina augalines medžiagas irti. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar 2 mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos spalvos ir kvepia miško žeme.

Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1–2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.

Gaminame patys

Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo arba medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas, o antrajame tuo pat metu galima kaupti medžiagas naujam žūdiniui.

Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir laisvai slankioti įpjovomis aukštyn ir žemyn. Taip įrengus konteinerį, kompostą lengviau vartyti ar išimti. Vis dėlto geriau konteinerį konstruoti iš specialiai paruoštos nepūvančios medienos. Ruošiant medieną, būtina išgręžti skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena. Tarp lentų reikia išlaikyti 29 mm tarpus – kompostą lengviau pasieks deguonis. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia slankiosios sienelės priekinėje pusėje prie kiekvienos lentos apatinės dalies pritvirtinti stačiakampį blokelį. Tada deguonis skverbsis ir per priekinę sienelę. Kad jo patektų ir iš apačios, konteinerio dugne plytas patartina sudėti statmenai.

Nemeskite į komposto krūvą piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į pakraščius, jos nesupus ir vėl užterš lysves. Piktžoles plonu sluoksniu patieskite ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Per keletą savaičių jos sušus, praras daigumą, tada galėsite sumesti į komposto krūvą.

Kad kompostas būtų kokybiškas

Tręškite

Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.

Sijokite

Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1–2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos.

Kenkėjai

Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas. Naudoti reikėtų tik visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs jis vilioja šimtakojus, kurie vėliau pridaro žalos grauždami vaisius ir daržoves.

Boksas

Kompostui nenaudojama: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų.

Kompostuoti galima: virtuvės atliekas – vaisių, daržovių gabaliukus, vaisių ir daržovių žievę, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius bei jų filtrus, suplėšytą popierių; sodo atliekas – augalų lapus nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlą.

Pagal ATC parengė Elena Matiukaitė