Asmeninio archyvo nuotr.

Kai traukiantis žiemai ima busti gamta, žolininkai pradeda rinkti pumpurus. Balandį visų akys nukrypsta į žemę, iš po kurios lenda pirmieji nedrąsūs lapeliai. Žolininkė Danutė Kunčienė papasakojo, kokių sveikatai naudingų augalų reikėtų dairytis šiuo metų laiku.

Sveikatai naudingos ne tik įvairios žolelės, bet ir pumpurai. Kokių šiemet pririnkote?

Nors žmonės galvoja, kad žiemą žolininkai ilsisi, iš tikrųjų yra kitaip. Šaltuoju metų laiku, ypač jam baigiantis, kai gamta pradeda busti, prasideda vadinamieji pumpuriavimai. Itin naudingi klevų, liepų, miško aviečių pumpurėliai. Jei jau genėjote juodųjų ar raudonųjų serbentų šakeles, turbūt prisirinkote jų pumpurų. Kai kurie jau turbūt spėjo pasidžiovinti ir beržų pumpurų. Ypač naudingi tuopų pumpurai. Jie yra pirmoji pagalba nusibrozdinus, pritrynus odą ar atsiradus mažoms žaizdelėms.

Žolininkė Danutė Kunčienė

Pavasaris jau įpusėjo, pumpurai išleido lapelius, iš žemės dygsta pirmosios žolės. Kokių jų reikėtų dairytis ir prisirinkti?

Kiekviena žolelė mus stiprina ir prikelia po sunkesnio žiemos laiko. Gal dabar nesame tokie nusilpę, vartojame įvairių papildų, bet anksčiau būtent ankstyvojo pavasario žolelės padėdavo sustiprėti, įgauti naujų jėgų, pagerinti sveikatą.

Gyvenu prie Palangos, todėl čia maistinės ir vaistinės žolelės galvas iškiša vėliau, bet jau galima rasti ir čia. Pirmiausia pradžiugina meškiniai česnakai. Nors jų Lietuvoje rasti nėra labai sunku, šis augalas įtrauktas į Raudonąją knygą. Viliuosi, kad ilgainiui jis iš šios knygos bus išbrauktas, nes Lietuvoje yra ir daug retesnių augalų. Gaila, kad žmonėms uždrausta skinti šį vertingą augalą. Vis dėlto linkiu ar sėklų nusipirkus, ar svogūnėliais pasidalijus užsiauginti jų savo sode. Jie padeda atgauti jėgas, išvalo organizmą nuo parazitų, sustiprina kraują.

Ne mažiau naudingos yra vaistinės česnakūnės. Šių augalų yra labai daug prie Kauno esančiame Panemunės šile, jie auga miške, vaikščiojant takeliais gerai matyti. Vaistinių česnakūnių taip pat galima išsikasti ir pasisodinti savo sode. Naudingiausios jos iki žydėjimo, kol dar nesumedėjusios: turi daug veikliųjų medžiagų, gerina kraujotaką. Be to, jos tinka salotoms, ypač su topinambo gumbu.

Labiausiai akis traukia ir geriausiai pažįstamos mums yra kiaulpienės. Papasakokite apie jas.

Apie kiaulpienes kalbėti būtų galima labai ilgai. Naudingiausi jų lapeliai ir šaknys, kuriose itin daug inulino, padedančio sergant cukriniu diabetu arba kai kraujyje yra padidėjęs cukraus kiekis. Būtent dabar yra tinkamiausias laikas išsikasti kiaulpienių šaknų, kol lapeliai dar maži. Šaknyse yra ir daugiau naudingųjų medžiagų: kalio, kalcio, geležies, magnio. O lapuose yra labai daug vitamino C ir karotino. Jei lapeliai didesni ir kartūs, palaikykite juos sūriame vandenyje – tai panaikins kartumą. Visada sakau, kad kartus skonis yra skonių karalius. Jei valgytumėme pakankamai kartaus skonio produktų, pagerėtų ir kepenų veikla, ir žarnynas nebūtų toks vangus, ir vidurių užkietėjimas rečiau kankintų. Senovės žmonės ypač vertino kiaulpienių sultis. Rusijoje jos buvo laikomos gyvybės eliksyru, jomis buvo gydomos įvairios ligos. Jei sumaišytumėte po šaukštelį kiaulpienių ir jaunų dilgėlių sulčių, gautumėte patį geriausią vaistą. Dilgėlės tirština kraują, o kiaulpienės – skystina. Vokietijoje XIX a. vienas dvarininkas savo dvare buvo įvedęs tokią tvarką: pasamdė vaistininką, kuris kiekvieną rytą išspausdavo šių dviejų augalų sulčių ir duodavo jų po šaukštelį visiems dvaro gyventojams ir darbininkams. Kodėl niekas netaiko šios praktikos šiandien? Juokauju, kad tai būtų geriausia dovana darbuotojams. Juk Lietuvos pievose dilgėlių ir kiaulpienių netrūksta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiaulpienių lapelius galima naudoti ir salotoms. Šiuo metu taip pat auga žliūgs ir garšvos, kurių lapeliai taip pat puikiai tinka salotoms. O kiaulpienių šaknis geriausia sudžiovinti ir naudoti keičiant arbatą. Tiesa, tokią arbatą paruošti užtrunka ilgiau, reikia ilgiau palaikyti, kad gerai pritrauktų. O išmirkusias šakneles gerai suvalgyti, nereikia jų išmesti. Taip pat šaknis galima susmulkinti į miltelius ir jų dėti į ruošiamus patiekalus.

Daugelis žino apie jaunų dilgėlių naudą, tačiau baido dilginamieji plaukeliai ant jų lapelių. Ką patartumėte?

Kad nekąstų į liežuvį, dilgėlės lapelius patariu paploti mediniu kočėlu. Galima ir nuplikyti, tačiau taip nelieka kai kurių naudingųjų medžiagų.

Kokių dar augalų būtų pravartu prisirinkti?

Dabar palankus metas rinkti plautes. Jos žydi violetiniais, rožiniais žiedeliais panašiu metu kaip ir žibutės. Plaučių reikėtų susidžiovinti, jos itin gerai lengvina kosulį. Galima dėti ir į salotas, gerti plaučių arbatą. Užkimus gerklei, vieną šaukštą džiovintų plaučių užpilkite stikline beveik verdančio vandens ir 5–8 kartus per dieną skalaukite gerklę. Sergant bronchitu ir astma, šaukštą susmulkintų plaučių užpilkite karštu vandeniu ir palaikykite termose apie 15 min., tada tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio, išgerkite po trečdalį stiklinės. Organizmui pastiprinti, mažakraujystei gydyti ar pablogėjus medžiagų apykaitai kasdien patariama suvalgyti po du šaukštus susmulkintų džiovintų plaučių lapų. Tai reikėtų daryti dvi savaites. Organizmą stiprinti padės ir pirmųjų žolelių salotos. Į lėkštę įberkite kiaulpienių, plaučių, dilgėlių lapelių, įtarkuokite topinambo, morkos ar obuolio, salotas pagardinkite alyvuogių aliejumi ir druska. Nereikės jokių vitaminų vartoti. Jei norite sotesnių salotų, imkite 300 g plaučių lapelių, 100 g svogūnų laiškų ar česnakūnių, druskos, smulkintą virtą kiaušinį, viską sumaišykite ir apipilkite natūraliu jogurtu.

Ar ir mūsų protėviai rinko tokias pačias žoleles?

Tai, kas auga pievose, laukuose, miškuose, seniau mūsų protėvių buvo labai vertinama. Todėl noriu priminti dar vieną gausiai Lietuvoje augančią žolelę – pavasarinę raktažolę. Tai daugiametis žolinis augalas, auga pievose, šlaituose, miško aikštelėse. Vaistinei žaliavai ruošiami ir lapai, ir žiedai, ir šakniastiebiai. Lapai skinami augalui žydint, o šakniastiebiai – rudenį. Iš raktažolių pagaminti vaistai padeda nuo kosulio, gydo kvėpavimo takų ligas, plaučių uždegimą ir kt. Pavasarinės raktažolės padeda ir kai organizme trūksta vitamino C. Liaudies medicinoje žmonės raktažoles vartojo nuo reumato, krūtinės skausmų, galvos svaigimo. Prieš miegą gerdavo karštą raktažolių arbatą.

Raktažolių lapai naudojami ir omletui pagardinti.