FB nuotr.

Balanos laikai seniai baigėsi. Gyvename šviesiai, bet neramiai. Į AB ESO (buvusi AB LESTO) duris besibeldžiantys elektros vartotojai šaukia SOS, kol neatsitiko nelaimė, tačiau jų balsas – šauksmas tyruose.

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos ,,Beržynas“ pirmininkas Šarūnas Velkas ne kartą skambino, rašė, prašė atkreipti dėmesį į pavojų žmonių gyvybei keliančias elektros linijas, požeminį kabelį, tačiau kol kas nesulaukta energetikų darbų, apsiribojama kalbomis.

Turi rūpintis šeimininkas

Pasak bendrijos pirmininko Š.Velko, žiemą sodininkų bendrijoje gyvena vienas kitas sodininkas, tačiau ne už kalnų pavasaris, kai žmonės ims tvarkytis kiekviename sklype. „Elektrą bendrija įsivedė 1995 m. savo lėšomis. 2005 m. viena pirmųjų dar „nenusidėvėjusį“ bendrijos elektros ūkį perdavė Rytų skirstomiesiems tinklams. Apsidžiaugėme atsikratę energijos apskaitų, įrenginių priežiūros. Bet viskam būtina nuolatinė priežiūra, nesvarbu, kas šeimininkas, ypač jei tai susiję su žmonių saugumu“, – sakė pašnekovas.

Kibirkščiuojantys laidai

Bendrijos teritoriją kerta 500 m ilgio kelias, vedantis į gretimą sodininkų bendriją ir už jos esantį kaimą. Dešinėje kelio pusėje auga aukšti, 15–25 m aukščio, beržai, drebulės ir eglės, kurie šakomis liečia trifazės elektros linijos laidus. Lyjant lietui, laidai liečiasi su šakomis ir kibirkščiuoja. Pasak bendrijos pirmininko, tai kelia pavojų žmonių saugumui. 2012 m. Š.Velkas telefonu keletą kartų kreipėsi į AB ,,Lesto“ dėl galimo pavojaus bendrijos sodininkams. Bendrovės atstovas pažadėdavo atvykti, bet viskas tuo ir baigdavosi. Po metų jis kreipėsi raštu į AB „Lesto“. Atvažiavo keli bendrovės darbuotojai, patikrino visas elektros laidų linijas, užsirašė pastabas, nufotografavo stulpus ir laidus, kuriuos siekia medžių šakos, ir išvažiavo. 2015 m. Š.Velkas vėl raštu kreipėsi į „Lesto“. Atvyko kitas specialistas, vėl ėjo, tikrino elektros laidų linijas, fotografavo.

Atsakymas nenudžiugino

„Medžiai auga ne tik sodininkų, bet ir valstybinėje žemėje, kelio apsauginėje zonoje, todėl mes, sodininkai, neturime teisės jų tvarkyti, kirsti ar genėti. Be to, norint apgenėti šakas ar nupjauti medžiui viršūnę 15–20 m aukštyje reikia specialios technikos. Kas bus kaltas, jei nupjautos šakos nukris ant laidų ar krintanti šaka ar medis apskritai nutrauks elektros tiekimo liniją?“ – klausė Š.Velkas.
Gautas AB „Lesto“ atsakymas nenudžiugino bendrijos narių. Jame buvo rašoma, kad privačioje žemėje esančias elektros linijas turi prižiūrėti sklypų savininkai. „Tai mes gerai žinome, todėl bandome tvarkytis patys. Kreipėmės dėl aukštaūgių medžių, augančių valstybinėje žemėje, pagrindinio kelio šalikelėje. Energetikai neturi teisės kelti kojos tik į privačią žemę. Jie žino, kad labai dažna elektros avarijų priežastis – šalia elektros linijų augantys neprižiūrimi medžiai. Pučiant stipriam vėjui, siaučiant audrai, medžiai ir jų šakos gali nutraukti laidus ar nuversti atramas. Todėl energetikai nuolat primena, kad žmonės patys atsakingi už jiems priklausančioje žemėje šalia elektros linijų augančių medžių ir kitų želdinių priežiūrą“, – piktinosi Š.Velkas. „Beržyno“ bendrijos pirmininkas vis dėlto šio to pasiekė. Po kelių kreipimųsi raštu, praėjus dvejiems metams, praėjusių metų rudenį į bendriją atvykę AB „Lesto“ darbuotojai nupjovė arti laidų valstybinėje žemėje augančių medžių šakas.

Pamiršo pažymėti

Prieš trejus metus dešine pagrindinio kelio puse į kaimyninę sodininkų bendriją nuo sodo teritorijoje esančios orinės transformatoriaus pastotės buvo nutiestas 10 kV požeminis kabelis. Labai greitai užkasta tranšėja apžėlė žole. „Iki šiol aukštos įtampos požeminė elektros linija nepažymėta jokiu perspėjančiu apie galimą pavojų ženklu“, – piktinosi Saulius Butkus, Lilija Žadeikytė, Lilija Matijošaitenė ir kiti bendrijos nariai, palei kurių sklypus buvo nutiestas elektros kabelis. „Vėl pradėjome aiškintis. Informavome, kad požeminė linija apie pusę kilometro eina dešiniąja kelio puse: vienur valstybinės žemės teritorijoje, kitur – bendrijos ar jos narių žemės sklypų ribose. Baigus tiesti elektros kabelį, niekur nebuvo pastatyta jokio perspėjančio ženklo, kad čia paklota 10 kV požeminė elektros linija. Kas nutiks, jei kas nors pažeis kabelį? Sodininkams išpirkus įsiterpusius sklypus ir bendro naudojimo žemę, kabelis kai kur eina ir privačia žeme. Kol sklypuose tvarkosi senieji savininkai, – ramu, tačiau jie gali kada nors parduoti savo sklypus. Naujieji savininkai, nežinodami, kur yra kabelis, pavyzdžiui, sumanys iškasti melioracijos griovį ar pamatus tvorai, kas tada? Kas bus kaltas?“ – klausė pirmininkas.

Laukia nelaimės

Gautas iš AB „Lesto“ atsakymas jį labai nustebino. Pasirodo, pasirašydamas projektą, bendrijos vadovas turėjo raštu pareikalauti, kad būtų pastatyti žymekliai. „Tai – visiškas absurdas, nes bendrijų pirmininkai neprivalo žinoti visų saugumo reikalavimų, keliamų aukštos įtampos elektros linijai“, – piktinosi pašnekovas. Nei rangovas, nei projekto autoriai, pasak jo, apie tai neužsiminė, neperspėjo. Anksčiau nesusidūręs su panašaus pobūdžio darbais Š.Velkas manė, kad kabelio trasos ženklinimas, paklojus jį po žeme, yra savaime suprantamas dalykas. „Net sovietmečiu vos ne ant kiekvieno stulpo buvo grėsmingi perspėjantys užrašai, kad nevalia liesti, lipti ar kasti ten, kur galima nukentėti nuo elektros srovės. Negi energetikai nori, kad Lietuvoje vėl visų dėmesį prikaustytų beprasmiška kieno nors žūtis? Negi tik tuomet visuomenė ir valdžia praregės, ims aiškintis, kas kaltas, kas pagailėjo poros eurų įspėjantiems apie pavojų užrašams?“ – žėrė klausimus bendrijos pirmininkas.

Darė, ką galėjo

Ne paslaptis, kad energetikai – turtingi ir įtakingi. Tačiau eiliniam bendrijos pirmininkui susidarė įspūdis, kad buvusi AB „Lesto“ – neeilinio šykštumo pavyzdys.
Gavusi neigiamą atsakymą iš ,,Lesto“, bendrija kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) teritorinio skyriaus vedėją. ,,Rašte išdėsčiau susidariusią situaciją ir prašiau paaiškinti, ar AB ,,Lesto“ privalėjo paženklinti kabelio buvimo vietą ir taip užtikrinti žmonių saugumą. Paprašiau informuoti, kaip toliau reikėtų spręsti šią problemą, kur mums kreiptis. Jei ištiktų bėda, visuomet atsirastų kaltinančiųjų bendrijos valdybą ir pirmininką, kad laiku nepasirūpino“, – svarstė Š.Velkas. Jis padarė, ką galėjo. Skelbimų lentoje ir interneto svetainėje perspėjo bendrijos narius, kad būtų atsargūs nutiesto kabelio vietose. Juolab kad „Lesto“ atstovas net pagąsdino, esą jei būtų pažeistas požeminis kabelis, kaltininkui tektų sumokėti solidžią baudą.

Įstatymų nepažeidžia

Iš VEI gautame atsakyme buvo rašoma, kad sodininkų bendrijos yra smarkiai sutankintos urbanizuotos vietovės, todėl žymėti, kurioje vietoje yra požeminės komunikacijos, specialiais atpažinimo ženklais nereikia. Jei kas sumanys kasti būtent toje vietoje, kur yra kabelis, turi kreiptis į pirmininką, kuris pateiks topografinį žemėlapį. Jame nurodyta, kurioje vietoje nutiestas elektros kabelis.
,,Ar gali suprasti specifinius žymėjimus plane ne specialistas, ypač kai elektros kabelis eina ne tiesia linija, o vingiuodamas. Tranšėja buvo kasama tarp medžių, todėl ir nutolta nuo kelio zonos 1–5 m. Iš gautų atsakymų susidaro įspūdis, kad energetikai teisūs, jokių įstatymų „Lesto“ nepažeidžia ir veikia remdamasi LR energetikos ministerijos 2011 m. patvirtintomis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis. O ar mąstoma apie žmones? Ar taisyklės kuriamos tik tam, kad kažkas darbo turėtų?“ – klausė Š.Velkas.

Nenaudinga ir pavojinga žemė

Pasak jo, sodininkų bendrijoms reikėtų aiškintis ir reikalauti, kad žemę, kur stovi elektros įranga ar pravestos elektros linijos, energetikai nuomotų ar išpirktų. „Požeminės elektros linijos daug kur mūsų sodo bendrijoje eina privačia žeme, todėl mūsų bendrijos nariai praranda apie 10–15 arų dirbamos žemės, nes, dirbdami žemės darbus, negali priartėti prie kabelio, esančio 60 cm gylyje, arčiau kaip per metrą. O kiek dar ploto užima pastotės? Žinoma, privatizuojant, išperkant žemę sodininkams ši ,,negyva“ ir pavojinga žemė nenaudinga, jie jos nepirktų, bet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos matininkams, rengiantiems projektus, kelia savo reikalavimus – kad išperkant nebūtų paliekama valstybinei žemei priklausančių žemės lopinėlių. Taigi išeina taip – esi žemės, kuria nesinaudoji, savininkas, todėl valstybei privalai už ją mokėti mokesčius, o žemę – prižiūrėti“, – stebėjosi pašnekovas. Jis neketina nuleisti rankų. Š.Velko manymu, jei AB ESO nenori ar negali tvarkyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančio savo ūkio, sodininkai turi teisę to pareikalauti.