FB nuotr.

Gausiausia Lietuvoje serbentų ir agrastų kolekcija sukaupta Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode – net 493 rūšys ir veislės. Pomologinių augalų grupėje – ne tik serbentų bei agrastų genties, bet ir šermukšnių, sausmedžių, vynmedžių, kitų sodo augalų rūšys ir veislės.

Atėjo su kolekcija

Kolekcijų kuratorius Edvardas Meidus sako, kad pomologinės kolekcijos Vakarų Europos botanikos sodams nėra būdingos. Veikiausiai jų nebūtų ir Lietuvoje, jeigu ne serbentų ir agrastų selekcininkas dr. Antanas Ryliškis (1936–2014). Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje į Kairėnus perkeliant VU Botanikos sodą, mokslininkas dirbti čia atėjo jau su savo kolekcija. Ji nuolat pildyta – vaisiniai augalai buvo introdukuojami, selekcionuojami, tiriami. Taip išvesta 12 serbentų ir agrastų veislių. „Dabar mūsų misija – išlaikyti sukauptą rinkinį. Saugomas sukauptas genetinis fondas, kartais kolekcijos papildomos viena kita nauja veisle. Norintiems su ja susipažinti rengiamos ekskursijos“, – sakė E.Meidus ir ragino tiesiai nuo krūmų ragauti prinokusių uogų.

Agrastų, pasak jo, savo šeimos reikmėms gali užsiauginti kiekvienas. Tik svarbu pasirinkti tinkamą veislę, kad krūmas nesirgtų valkčiu ir džiugintų gausiu derliumi.

Ilgaamžiai augalai

Anot E. Meidaus, idealios veislės nėra. Tos pačios rūšies augalas skirtingose vietose gali augti ir derėti skirtingai. Augimo ir derėjimo savybės konkrečioje vietoje anaiptol nebūtinai sutampa su pateiktomis veislės apraše. VU Botanikos sodo kolekcijų kuratoriaus teigimu, agrastai – ilgaamžiai augalai. Kai kurie vaiskrūmiai sėkmingai dera ir dvi dešimtis metų.

„Svarbiausia, kad agrastams pakaktų saulės ir erdvės, kad krūmai būtų ne per tankiai susodinti. Tuomet jų nepuls ligos, – sakė mokslininkas. – Be to, šiuos augalus būtina tręšti – jei negaus maisto medžiagų, jie nusilps, prastai derės. Kai krūmai per tankiai suauga, juos reikia genėti.“

Vertos dėmesio veislės

Paklaustas, kokias agrastų veisles rekomenduotų auginti sodininkams mėgėjams, E.Meidus paminėjo „Slivovij“, „Jubileinyj“, „Amisepa“, „Robustenta“, „Rezistenta“, „Hinnonniaki Strain“, „Rekord“, „Viksnes razika“, „Izabela“ ir daugelį kitų. Selekcininko A. Ryliškio sukurtos agrastų veislės „Ginučiai“, „Daunoriai“, „Žilinai“‚ „Lūšiai“, „Kirdeikiai“, pasak mokslininko, taip pat verti dėmesio.

Mėgstantiems žirnio dydžio uogas reikėtų įsiveisti laukinių agrastų. „Šie augalai kilę iš Šiaurės Amerikos, o selekcionuoti pradėti XVI amžiuje“, – pasakojo jau keturiasdešimt metų VU dirbantis mokslininkas ir pridūrė, kad sodininkai, auginantys gausiai derančius agrastus iš jų uogų daro nepaprastai skanų naminį vyną.

Kuo naudingi agrastai

Agrastuose gausu vitaminų (C, B1, B2, B6, F), mineralų (kalcio, magnio, kalio, vario, fosforo ir mangano), baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, foliatų, pantoteno rūgšties, piridoksino, tiamino. Šiose uogose esanti geležis gerina kraujotaką ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Agrastai tinka sergantiesiems diabetu, nes stimuliuoja insulino gamybą. Šios uogos stiprina širdies raumenį, jų sudėtyje esantys antioksidantai lėtina senėjimo procesus, o retinolis apsaugo akis.

Vis dėlto agrastų rekomenduojama valgyti saikingai, mat šiose uogose gausu fruktozės, galinčios neigiamai veikti organizmą. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad agrastai gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, blokuoja krūties vėžio ląstelių augimą ir metastazių plitimą. Be to, kad šios uogos pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis, laisvina vidurius, teigiamai veikia kepenis ir žarnyną, slopina uždegimus ir užkerta kelią žarnyno opoms formuotis.