Kruopščiai tvarkomos aplinkos šeimininkė Virginija Blėdienė tikina, kad gyvenvietės pakraštyje esančios sodybos grožis labiausiai išryškėja šiltuoju metu laiku. / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Vainotiškiuose gyvenančios Virginijos BLĖDIENĖS sodyba – tikra atgaiva akiai. Kruopščiai tvarkomos aplinkos šeimininkė gali ja didžiuotis ir būti puikus pavyzdys kitiems sodybų puoselėtojams. Gyvenvietės pakraštyje esančios sodybos grožis, anot pašnekovės, labiausiai išryškėją ir visą šeimą džiugina šiltuoju metu laiku.

Jau daug metų sodybos aplinką kurianti Virginija sutiko plačiau papasakoti apie savo rojaus kampelį – apie pačių Blėdžių šeimos narių rankomis sukurtą jaukumu, dailumu ir tvarkingumu spinduliuojančią aplinką, kurioje, tiek ir karštomis vasaros dienomis, tiek ir orams atvėsus, jie su malonumu atsipalaiduoja. Čia net ir po sunkios darbo dienos grįžusi Virginija iš karto pajunta naujų jėgų antplūdį, pa­lai­mą, ku­ri at­gai­vi­na ir kū­ną, ir sielą.

Pasekė mamos pavyzdžiu

– Prisipažinkite, iš kur tiek kūrybiškumo ir noro?

– Sunku atsakyti… Tiesiog tai vidinis mano pašaukimas. Įgyvendindama visas mintyse susikaupusias idėjas aš tarsi išsilieju ir prisiliesdama prie savo sodybos aplinkos, ją puoselėdama, jaučiu didžiulį malonumą bei atsipalaidavimą.

Dar vaikystėje, pamenu, visada matydavau, kaip mama kruopščiai prižiūrėdavo gėles, jomis rūpindavosi, todėl galbūt tie visi matyti vaizdai, tas nuo mažų dienų regėtas namų grožis manyje tarsi įsigyveno ir būtent dabar pati bandau tai perteikti, tik jau savoje sodyboje.

Blėdžių sodyboje viešpatauja vejos kilimas, visa aibė visžalių medelių, vaiskrūmių, įvairiausių dekoratyvinių augalų, keletas skoningai suformuotų gėlynų ir visa tai padailinta kompozicijomis iš akmenų. / A. Barzdžiaus nuotr.

Blėdžių sodyboje viešpatauja vejos kilimas, visa aibė visžalių medelių, vaiskrūmių, įvairiausių dekoratyvinių augalų, keletas skoningai suformuotų gėlynų ir visa tai padailinta kompozicijomis iš akmenų. / A. Barzdžiaus nuotr.

Norėjo atokaus kampelio

– Sodyboje negyvenate, todėl iš karto kyla klausimas, kodėl ją įsigijote?

– Visą gyvenimą, iki sukuriant šeimą, augau už Krakių esančiame kaime, todėl buvau pratusi daug liko leisti gamtoje.

O kadangi esu ki­lu­si iš kai­mo, todėl ry­šį su žeme turėjau tikrai artimą – že­mės dar­bai man aso­ci­ja­vo­si ne tik su bulvių ar kitokių daržovių ravėjimu, bet ir su aplinkos puoselėjimu, gėlių sodinimu.

Prisipažinsiu, man tai buvo tie dar­bai, ku­rie teik­ė ma­lo­nu­mą, tačiau palikus tėvų namus su vyru persikraustėme į Vainotiškius – čia nusipirkome butą, todėl jau tikriausiai savaime aišku, kodėl norėjosi sodybos, atokesnio gamtos kampelio, kuriame būtų galima praleisti savo laisvalaikį.

Tik išgirdę apie parduodamą kelių arų sklypą, net nedvejodami, su vyru nusprendėme jį nusipirkti.

O iki šios dienos spėjome ganėtinai nemažai išsiplėsti – supirkdami dar kelis kitus šalia esančius panašaus ploto sklypelius, kuriuos sujungus gavome erdvų plotą. Šiandien šiame jaukiame lizdelyje ir karaliaujame, jo tikrai nekeisčiau į nieką kitą.

A. Barzdžiaus nuotr.

A. Barzdžiaus nuotr.

– Ar ateityje nėra noro čia apsigyventi?

– Na kol kas to dar neplanuojame.

Žinoma, aš to labai norėčiau, nes tokiu būdu visą laiką praleisčiau savo širdžiai mieloje ir artimoje aplinkoje, tačiau su vyru kategoriškai dar nieko nesame nenusprendę. Laikas viską parodys.

Viską darė palengva

– O dabar papasakokite, nuo ko pradėjote vos įsigiję sodybą , kad ji tapo tokia išpuoselėta?

– Kai tik nusipirkome šį sklypą, čia praktiškai nieko nebuvo – nei namelio, tik didelis plotas pievos. Nusprendėme ne­sam­dyti jokių spe­cia­lis­tų, ne­si­dai­ryti į kitas pa­vyz­din­gai prižiūrimas so­dy­bas, o kliautis tik vienas kito turimais instinktais.

Su vyrų ėmėmės darbo: pjovėme, kūrėme, dėliojome, sodinome, statėme ir užsiėmėme visokiausiais kitais darbais.

Dabar net nesuskaičiuoju, kiek valandų čia buvo praleista, bet tikrai daug. O noras susikurti sau jaukią aplinką buvo didelis, nes norėjosi turėti savo atokvėpio kampelį, savo daržą, savo gėlyną…

Kadangi te­ri­to­ri­ja tapo ne­ma­ža, jai ap­žel­din­ti ir apsodinti  prireikė nemažai augalų, gėlyčių, o vis­ko juk iš karto nesusipirksi, todėl viską darėme palengva, žingsnelis po žingsnelio.

Augalų ir akmenų kompozicijos

– Kaip suprantu, triūsti teko išties nemažai. Tai dabar ir papasakokite, kas šiuo metu puošia Jūsų sodybą?

– Sodyboje bandėme palaikyti nuosaikų akmens ir augmenijos derinį, įpindami vienokių ar kitokių medžio konstrukcijų, todėl galima sakyti, kad vienas iš svarbiausių akcentų sodybos aplinkoje – akmuo.

Abu atsakingus ir kantrybės reikalaujančius darbus dir­ban­tys sutuoktiniai, vos juos užbaigę,  le­kia ten, kur jų lau­kia ramybė, jaukumas ir pačių rankomis išpuoselėtas grožis. / A. Barzdžiaus nuotr.

Abu atsakingus ir kantrybės reikalaujančius darbus dir­ban­tys sutuoktiniai, vos juos užbaigę, le­kia ten, kur jų lau­kia ramybė, jaukumas ir pačių rankomis išpuoselėtas grožis. / A. Barzdžiaus nuotr.

Nuo pagrindinio keliuko atsitvėrėme augmenija. Kaip ir dera, daržo pašonėje linksta obuoliais aplipusios medžių šakos. So­dy­boje viešpatauja ne tik ve­ja, bet ir vis­ža­liai me­de­liai, vaiskrūmiai krū­­mai, dekoratyviniai augalai ir kiti.

Taip pat stengiausi sko­nin­gai su­for­muo­ti gė­ly­nus, kuriuose būtų ne vien tik gėlės ar dekoratyviniai augalai, bet ir krūmokšniai, medeliai – panaudojant akmenis puikiai su tuo susitvarkėme ir ilgainiui beveik visi augalų deriniai buvo padailinti kompozicijomis iš akmenų. Nors kai kurios kūrybinės kompozicija buvo tik iš keleto elementų, tačiau net ir tai suteikė sodybai ypatingo žavesio.

Vėliau atsirado noras platesniam dekoracijų asortimentui. Pirmiausia man šovė į galvą mintis iš akmenų pasistatyti lauko židinį. Vyras man pritarė, todėl lauko židinys mūsų kieme netrukus ir atsirado.

Artėjant vienai šeimos šventei vyras panoro pastatyti medinę pavėsinę, todėl, rodos, ir nedaug laiko iki šventės pradžios turėjome, bet jis suspėjo. Iš tiesų buvo didelė staigmena visiems.

Laikui bėgant sklype atsirado ir sodo namelis. Jį apkalėme medinėmis lentelėmis, nudažėme, susitvarkėme vidaus patalpas.

Taip pat sodelyje šalia gėlynų, netoli daržo pasisodinome vaiskrūmių, uogų, kurias labiausiai raškyti mėgsta mažoji anūkėlė. Jai sodyboje atsirado ir didelės medinės sūpuoklės.

Šalia sodo namelio stovi smagiai įsitaisęs gandras, šalia jo – malūnas. Atrodo, nieko itin prašmatnus nesirenku, tačiau galutinis vaizdas gaunasi išties neblogas, o svarbiausia, puoselėjamas darbščių mano ir vyro rankų.

Ir, mano manymu, tai tikrai ne pabaiga, kasmet sugalvojame ką nors naujo, kaip praturtinti savo sodybą neįprastomis dekoracijomis. Kiekviena kartą apsilankydama čia tai vieną, tai kitą detalę pridedu, vis noriu kažką gražiau ir geriau padaryti.

A. Barzdžiaus nuotr.

A. Barzdžiaus nuotr.

Idėjos gimsta čia ir dabar

– Nepritrūkstate idėjų? Iš kur jų semiatės?

– Kadangi viskas vyksta natūraliai, niekada nesu linkusi susidėlioti plano, kad šiandien padarysiu būtent taip, o rytoj kitaip. Įgyvendinu idėjas, kurios gimsta tiesiog spontaniškai – čia ir dabar.

Pasitaiko, kad kartais ir naktį pabundu su gera kūrybine mintimi galvoje ir viskas, kol aš jos neįgyvendinu, tol ramiai negalėsiu nustygti vietoje.

Žinoma, neslėpsiu, norėdama dar labiau padailinti vieną ar kitą sodybos kampelį kartais pasidairau ir idėjų pasisemiu iš žurnalų ar knygų. Pasitaiko, kad randu ten kažką naudingo, gražaus, tinkamo bei priimtino mums. Tačiau tai, kas patraukė mano akį, nebūna aklai kopijuojama – gal vienas kitas akcentas kaip pavyzdys paimamas, o toliau jau kliaujuosi savo fantazija.

Kartais net mano bendradarbės pajuokauja, kaip aš viską suspėju – atidirbti visą darbo dieną ir dar sodyboje pasidarbuoti. Tačiau tikriausiai ne vienas mane supranta, nes kada darai tai, kas tau patinka, niekada nenuvargins ir nenusibos.

Mėgsta originalumą

– Bet kuris dirbantis savo darbą žmogus atkreipia dėmesį į jo srities atliktus darbus, o ar Jūs stebite kitų sodybų aplinką?

– Be abejo… Visada keliaudama nužvelgiu įdomių sodybų detales, vyraujančius estetikos elementus.

Visada smagu pasigrožėti ir kitų žmonių sukurtais darbais, ne tik savo. Tačiau, kaip jau minėjau, kadangi nesu linkusi aklai kopijuoti vienokio ar kitokio varianto, visada pamačiusi man patinkantį dalyką stengiuosi jį apgalvoti savitai.

Galbūt matyti vaizdai leidžia prisivyti link savęs kokią nors idėja, kurią pakoreguodama, pagal savo suvokimą ir norą galiu sukurti priimtiną ir originalų variantą mūsų pačių sodyboje.

A. Barzdžiaus nuotr.

A. Barzdžiaus nuotr.

Kreipėsi ir į specialistus

– Jei tik savos idėjos, tai ir darbas tik pačių rankomis?

– Beveik. Tai kas siejasi su gamta, su žeme – mūsų rankomis. Kiekvieną sodyboje augančią gėlę pasodinau pati, medelius taip pat su vyru sodinome patys.

Namuko restauracija užsiėmė vyras, aš tik pagelbėdavau, kai jam to reikdavo.

Pavėsinę vienos mūsų šeimos šventės proga taip pat statė jis. Kaip sakoma, jei žmogus sugeba savo mintyse užfiksuoti idėjų vaizdinius, tai susitelkęs ir atsakingai dirbdamas pasieks savo tikslą.

Tačiau kvietėme ir specialistus į pagalbą, jie mums padėjo sumūryti lauko židinį, suprojektavo ir pastatė sūpuokles.

Tačiau kad ir daugelis darbų atlikta mūsų pačių su vyru rankomis, bet kompozicijoms reikalingų medžiagų: akmenų, medienos ir kitokių reikiamų priemonių, ne kartą esame gavę iš draugų, pažįstamų.

A. Barzdžiaus nuotr.

A. Barzdžiaus nuotr.

Daro iš širdies

– Prieš tai minėjote, jog dirbate, o ar būtų galima Jūsų darbą susieti su atsiskleidžiančia menine veikla?

– Šiuo metu dirbu Akademijos darželyje auklėtojos padėjėja. Anksčiau esu ėjusi ir auklėtojos pareigas, kur meninė bei kūrybinė gyslelė labai reikalinga.

Tačiau tikrai ne dėl savo pareigų ir ne dėl atliekamo darbo kyla tas nenumaldomas noras puoselėti ir prižiūrėti aplinką – juk ne dėl kažkieno akių tą darome, o tik dėl savo gerovės, dėl jaukumo, dėl šeimos, dėl vaikų, dėl anūkės, kuriems čia tikrai labai patinka. Kai mūsų aplankyti atvažiuoja dukra su šeima , jie visada nori užsukti į sodybą.

Mano veikla manęs niekada nenuvargina, o jei kartais taip ir atsitinka, tokiu atveju tikrai neužsiimu tuo, ko negalėčiau padaryti kokybiškai ir iš širdies.

Tais momentais geriausia padėti viską į šalį ir leisti sau atsiriboti nuo visko, kol galiausiai vėl paimsime viską į savo rankas ir imsimės veiklos.

Bet koks atliekamas darbas, mano nuomone, neturi nuvarginti, priešingai, darbai privalo leisti žmogų atsipalaiduoti.

Vyrui, dirbančiam Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute esančiame bandymų skyriuje, šiuo metu sudėtingiau – laiko labai trūksta, tad net ir žolės pjovimu, ir kitais iš pažiūros vyriškais dalykus apsiimu atlikti pati, todėl ir idėjų įgyvendinimas, galima sakyti, dabar ant mano vienos pečių.

Įvertinti ir bendruomenėje

– Įgyvendintu darbu bei išpuoselėta aplinka džiaugiatės tik šeimos rate?

– O su kuo daugiau, jei ne su sau artimais žmonėmis, todėl visų pirmą taip, tik šeimoje džiaugiamės viena ar kita įgyvendinta idėja.

Gra­žia so­dy­bos ap­lin­ka pritraukia atvykti ir kuo dau­giau lai­ko čia pra­leis­ti skatina ne vien mus, bet bu­ria ir ar­ti­muo­sius bei artimus drau­gus.

Atrodo, kad ir menką darbelį padarius atsiranda didelis džiaugsmas, kuriuo dalinamės su pačiais artimiausiais.

Tuo metu apėmęs geras jausmas neleidžia liūdėti, ir bevaikštant pradedi toliau dėlioti ir galvoti. Bet per daug nesistengiant, nes kaip ir sakoma, visos geriausios idėjos, visi geriausi darbai padaromi ekspromtu.

Tačiau, nors to ir nesiekdami, o darydami tik dėl savęs, esame pastebėti ir kitų žmonių, kurie mus įvertino.

A. Barzdžiaus nuotr.

A. Barzdžiaus nuotr.

– Na ir kokiais įvertinimais galite pasigirti?

– Tikriausiai patys geriausi įvertinimai, kuriuos girdime, – iš sau artimų žmonių, artimų draugų ar giminaičių.

Nepaisant to, jau ne vienerius metus kasmet su vyru esame įvertinami ir pagerbiami vietos bendruomenės atstovų, kaip itin dailiai tvarkomos sodybos šeimininkai.

Smagu, kai iš širdies ir tik dėl savęs daromas kūrybinis darbas pastebimas ne tik artimųjų.  Niekada nesiekiame būti aukštumoje, todėl šie įvertinimai mums iš tiesų brangūs ir svarbūs.

Tačiau iš tikrųjų džiaugiamės galėdami puošti ne tik savo sodybos aplinką, bet kartu prisidėti prie viso miestelio estetinio grožio. Juk visi prisidėdami bent dalele galime sukurti išties jaukią, tvarkingą, gražią ir kartu visų išpuoselėta visą mūsų miestelio aplinką.

Sodyba tapo artima

Kaip tvirtina Virginija, jos šeima jau ne­įsi­vaiz­duo­ja gyvenimo be šios so­dy­bos, kur trumpai tariant, verda jų tik­ra­sis gy­ve­ni­mas. Abu atsakingus ir kantrybės reikalaujančius darbus dir­ban­tys sutuoktiniai, vos juos užbaigę,  le­kia ten, kur jų lau­kia ramybė, jaukumas ir pačių rankomis išpuoselėtas grožis.

Čia jie džiaugiasi jau atliktais dar­bais, kurie suteikia ne tik pil­nat­vės jaus­mą, bet kartu leidžia ir atsipalaiduoti po sunkių dienos darbų.

 

Džestina BORODINAITĖ

 

www.rinkosaikste.lt