Gardžius cepelinus į stalą nešė seserys Inga ir Lina Janickaitės. N. Baronienės nuotr.

Kai derlius aruoduose, kaimo žmonėms ateina šioks toks atokvėpio metas. Širvintų rajono Kiauklių kaimo bendruomenė turi ilgametę tradiciją – spalio pabaigoje surengti jų kaimą garsinančią cepelinų šventę.

Nepaneigiama tiesa

Šį rudenį cepelinai į Kiauklius atviliojo daugiau nei 200 žmonių. Vežini dovanomis ir širdingais linkėjimais atvyko Širvintų miesto ir Vileikiškių kaimo bendruomenių atstovai. Kiauklių bendruomenės vadovė Asta Amankavičienė prisiminė tą metą, kai šventėje dalyvaudavo  tik Kiauklių gyventojai ir vykdavo ji gana kukliai.

Dabar gausus valgytojų būrys vos tilpo jaukiuose, atnaujintuose bendruomenės namuose. „Kada ir kas pirmasis pagamino cepelinų – nežino niekas. Tačiau tai, kad nacionalinis lietuvių patiekalas mėgstamas ir šiandien, nepaneigs niekas. Kaip niekas negalės suabejoti, kad cepelinų sostinė yra Širvintų rajone, o jei tiksliau – Kiaukliuose“, – linksmai aiškino Kiauklių bendruomenės siela A.Amankavičienė.

Aštuoni maišai bulvių

Ji priminė, kad Kiaukliai rudens darbų pabaigtuves skanaudami cepelinus švenčia jau aštuonioliktą kartą. „Pradėjome kukliai, tuomet šimtas cepelinų mums atrodė labai daug. Dabar jau galime suskaičiuoti, kad per aštuoniolika metų rengiamas šventes pagaminta nei daug, nei mažai – 5 642 cepelinai“, – sakė bendruomenės vadovė.

Šiemet 646 cepelinams išvirti prireikė aštuonių maišų bulvių. Bulves išspaudė vileikiškiečių Karickų šeimyna. A.Amankavičienė džiaugėsi, kad kasmet atsiranda moterų, randančių laiko paruošti vaišes vietos žmonėms ir svečiams.

„Šių metų šventei cepelinus gamino Rima Lekavičienė, Regina Janickienė, Danutė Lemešovienė, Vaida Dilienė, – vardijo kartu su moterimis dirbusi bendruomenės vadovė. – Vienos bulves skuto, kitos cepelinus lipdė ir virė. Daugiausia cepelinų išvirė Ramutė Elena Lisauskienė. Šeimininkės pagamino cepelinus su keturiais skirtingais įdarais: varškės, mėsos, grybų ir kepenėlių.“

Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Vieniems patiko varške įdaryti cepelinai, kitiems – su grybų įdaru, tretiems – su mėsa ar kepenėlėmis. Padažas su spirgučiais taip pat buvo iš tikro skonio kaimiškų produktų.

Būtina bendrauti

Bendruomenės pirmininkė A.Amankavičienė pripažino, kad be rėmėjų būtų sunku surengti tokią šventę. O jų Kiauklių bendruomenė turi daug. Pagrindiniai rėmėjai – Žemės ūkio ministerija, vietos verslininkai Petras Kazlauskas, Elvyra ir Albertas Karickai, Danutė Šimonienė, Danutė Lemešovienė, Stasys ir Monika Jočiai, Juozas Polka.

Transporto įmonės vadovas P.Kazlauskas Kiaukliuose baigė mokyklą. Dabar jis puoselėja tėviškę, rūpinasi, kad gimti namai nebūtų tušti. Verslininkas įsitikinęs, kad tokios bendruomenės šventės būtinos, jos suvienija kaimo žmones. „Visi lekiame, bėgame, darbai nesibaigia ir nesibaigs niekada. Reikia rasti laiko pabūti kartu, prisiminti jaunystę, pasidalyti džiaugsmais ir rūpesčiais“, – kalbėjo pašnekovas.

Per cepelinų šventę buvo galima pastebėti ir Kiauklių moterų išmonę – parodą „Kepurė už tris skatikus“, kurioje puikavosi dailios skrybėlaitės, papuošusios simpatiškas kaliauses.

Dirba ir linksminasi

Tradicinė bendruomenės šventė suburia vis daugiau dalyvių. „Šiemet įvyko tai, apie ką kalbėta jau pernai, – salė buvo pilnut pilnutėlė. Teko atnešti papildomų stalų, kad būtų galima susodinti visus atvykusiuosius. Vietos, kur šokti neliko, tad ne vienas kalbėjo, kad šiai šventei Kiauklių bendruomenės salė jau per ankšta, o juk ne taip seniai kai kas viešai teigė, kad „pinigai sukišti į palocius, kur trys bobutės susirenka“, – kalbėjo A.Amankavičienė.

Ji džiaugėsi, kad Kiauklių žmonės moka suremti pečius, kai reikia kibti į darbus, įgyvendinti projektus, moka ir švęsti. Šiemet linksminosi su ne pirmą kartą bendruomenės namuose koncertuojančiais kaimynais – Želvos kaimo kapela ,,Želvelė”.

Reikia atverti vartus

Kiauklių senjorų klubo pirmininkė Rimantė Raščiuvienė pasakojo, kad Kiaukliuose aktyviausi – senjorai. „Mūsų pensininkai užduoda pagrindinį ritmą. Juk jie turi ne tik daugiau laiko, bet ir patirties“, – džiaugėsi prieš kelerius metus gyvenimą sostinėje į kaimo ramybę iškeitusi moteris.

Pasak jos, bendruomenės gyvenimas neįsivaizduojamas be Kiauklių kultūros namų filialo vedėjos ir bendruomenės pirmininkės A.Amankavičienės. Daugiau nei per 14 metų ji parengė per dvidešimt projektų. Dauguma jų buvo įgyvendinti kartu su Kiauklių bendruomenės nariais. A.Amankevičienė tikino, kad gyvenimas kaime gali būti turiningas, tik reikia išeiti už savo kiemo vartų.