Iš ASU pomologiniame sode auginamų aktinidijų priskinamas 700–800 kg derlius.

Vertingus augalus – aktinidijas, kurių uogos skoniu primena kivius ar ananasus ir turi daug vitamino C, auginti imasi vis daugiau ūkininkų. Tačiau derliumi džiaugiasi ne visi augintojai. Kai kuriems jų tenka skaičiuoti nuostolius.

Susidomėjo mokslininkai

Lietuvoje auginamos dvi aktinidijų rūšys: margalapė ir smailialapė (dailioji). Jos pasižymi skaniais ir ypač daug vitamino C turinčiais vaisiais. Šios uogos naudojamos ne tik maistui, bet ir gydymui, nes jose yra organinių rūgščių, pektino, karotino, vitaminų C, E bei cukraus. Mokslininkai teigia, kad pagal vitamino C kiekį aktinidijos pralenkia net citrinas. Užtenka kasdien suvalgyti po 3–5 žalias, šaldytas arba džiovintas uogas, ir organizmas apsirūpina reikiamu kiekiu vitaminų.

Šiais vertingais augalais prieš kelerius metus susidomėjo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai. Jie ėmėsi vykdyti tarptautinį EUREKA programos remiamą naujų ir sveikų maisto produktų kūrimo projektą ir tiekti universiteto pomologiniame sode išaugintas uogas saldainių fabrikui UAB „Rūta“. ASU Agronomijos fakulteto docentė dr. Audronė Žebrauskienė sakė, kad sode aktinidijoms paskirta 40 arų. Iš šio ploto kiekvienais metais priskinama apie 700–800 kg uogų. Mokslininkė pasidžiaugė, kad prieš porą metų, kai UAB „Rūta“ šventė 100-mečio jubiliejaus šventę, jiems pavyko priskinti net toną uogų.

Skina gausų derlių

Į minėtą saldainių fabriką po kelis šimtus kilogramų margalapių ir dailiųjų aktinidijų uogų pristato ir Kauno rajone gyvenantis retųjų sodo augalų augintojas Jonas Matelis. Vyras šiuos augalus augina ir daugina daugiau nei tris dešimtmečius. Aktinidijų jis parsivežė iš Kijevo botanikos sodo. Nuo suaugusio krūmo J.Matelis kiekvienais metais priskina po 20–25 kg (vienais metais – net 40 kg) uogų. Margalapė akitinidija, pasak pašnekovo, duoda menką derlių, ant krūmo subrandina 3–5 kg uogų. Šios rūšies aktinidijos uoga sveria 3–4 g, o dailiosios –10–15 g. J.Matelis pastebėjo, kad Šiaurės Lietuvos gamtinės sąlygos nėra palankios smailialapėms aktinidijoms auginti, nes augalų žiedus ir ūglius dažnai pakanda šalnos. Margalapės aktinidijos atsparesnės šalčiui.

Aktinidijų derliaus gausa nesiskundžia ir panevėžietis Alfonsas Narbutas. Šiuos augalus jis augina beveik 20 metų. Aktinidijos auga Alfonso draugo sklype, šalia namo. Augintojas tikino, kad nuo vieno smailialapių aktinidijų krūmelio priskina 20 kg vaisių. Ateityje Alfonsas planuoja šių augalų plotus išplėsti, jau parinko vietą, kur jie bus apsaugoti nuo rytų ir šiaurės vėjų. „Jei aktinidijoms auginti parenkama tinkama vieta, rezultatai būna puikūs“, – teigė vyras.

Auginti nepavyko

Kiti „Valstiečių laikraščio“ kalbinti aktinidijų augintojai nebuvo nusiteikę taip optimistiškai. Štai Ukmergės rajone ūkininkaujanti Genutė Sakalauskienė aktinidijas pasodino prieš šešerius metus, planavo išaugintą uogų derlių tiekti saldainių fabrikui. Deja, šie jos lūkesčiai neišsipildė. Ūkininkė pasakojo, kad pradžioje aktinidijoms buvo paskyrusi 0,5 ha žemės. Vėliau plotą sumažino iki 20 arų, o šiais metais – iki 10 arų. G.Sakalauskienė teigė, kad per šį laikotarpį aktinidijas ji atsodino tris kartus, o derliaus priskynė vos 10 kg. Pasak pašnekovės, aktinidijoms reikia itin gerų augimo sąlygų, kad jos augtų prie pastatų, būtų apsaugotos nuo vėjo ir t. t. Tik tuomet jos gerai derės.

Genutė Sakalauskienė

Genutė Sakalauskienė

Radviliškietis Alvydas Sruogis prieš penkerius metus pasodino 100 krūmelių aktinidijų,tačiau trečdalis jų jau nunyko. Augintojas neketina jų atsodinti. Vyro teigimu, aktinidijos – ne verslinis produktas. „Aktinidijos nėra tinkamos auginti Lietuvos klimato sąlygomis, nes bijo šalčio. Augalams reikalinga užuovėja ir laistymo sistema. Derlius gaunamas tik po 3–4 metų. Jei krūmeliai nušąla, augintojai patiria didelių finansinių nuostolių, nes pradinės investicijos yra gana didelės“, – teigė augintojas. Jis per daug nesižavėjo ir pačiomis uogomis.

Kačerginėje gyvenanti Danutė Kabišienė aktinidijas augina penktus metus. Praėjusiais metais iš 70 krūmelių ji priskynė tik kilogramą uogų. Šiais metais jos augalai nepražydo.

Laukia uogų

UAB „Rūta“ gamybos direktorius Rimantas Gluodas sakė, kad pagrindinis aktinidijų uogų tiekėjas –ASU ir dar keli ūkininkai. Pašnekovas teigė, kad saldainių fabrikas suinteresuotas aktinidijų ūkio plėtros skatinimu ir šios žaliavos panaudojimu konditerijos pramonėje. Gamyboje didžiausią paklausą turi margalapių aktinidijų uogos, kurios sukaupia didžiausią vitamino C kiekį. Šios veislės uogos yra liofilizuojamos (džiovinamos šaltyje), iš jų gaminama dražė „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“. Šis gaminys 2012 m. buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu ir parodos „AgroBalt“ medaliu. Kitos rūšies aktinidijų uogos naudojamos saldainių įdarams ir želė saldainiams gaminti. Praėjusiais metais saldainių fabrikas augintojams už kilogramą uogų mokėjo po 2 eurus. Kokios bus šių metų supirkimo kainos, dar neaišku. UAB „Rūta“ inovacijų vadovė Rūta Gilaitienė sakė, kad nors daugėja ūkininkų, besidominčių aktinidijų auginimu, tačiau produkcijos kol kas jie tiekia nepakankamai. „Kiek uogų mums pasiūlo augintojai, tiek mes jų ir superkame, net ir visai mažą kiekį. Pasiūla šiuo metu yra menka“, – pabrėžė R.Gilaitienė.

Dvinamis augalas

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Audronė Žebrauskienė, ASU Agronomijos fakulteto docentė

Margalapių aktinidijų derlius pradedamas nuimti liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, kai uogos tik sunoksta ir būna dar šiek tiek kietokos. Nokstant uogoms, mažėja vitamino C kiekis, kuris sudaro net 1 proc. visos uogos masės. Aktinidijų uogose vitamino C yra tiek pat, kiek ir erškėtuogėse, 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose, 20 kartų – nei citrinose, net 200 kartų daugiau negu vynuogėse. Aktinidijos – dvinamis augalas, todėl būtina sodinti moteriškus ir vyriškus krūmus. Aktinidijas prižiūrėti ir auginti tikrai nesudėtinga, nes jos neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai.

Daugėja pirkėjų

Simas Zareckas, agronomas, Kauno r.

Kasmet padauginu vis daugiau aktinidijų sodinamosios medžiagos. Prieš kelerius metus jos parduodavau šimtais vienetų, o dabar – tūkstančiais. Žmonės aktinidijomis domisi, sodina, eksperimentuoja, kai kas jų sodina ir labai didelius plotus. Nors šio augalo uogos noksta ne vienu metu, joms dažnai pakenkia pavasarinės šalnos, tarp augintojų jis darosi vis populiaresnis. Šiais metais aktinidijoms taip pat pakenkė šalnos, todėl uogų bus mažai.

Sveikos ir skanios

Aurelija Paulauskienė, ASU mokslininkė

Šviežios aktinidijų uogos puikiai išsilaiko 0–5 ºC temperatūroje 10–14 dienų. Šių uogų skonis labai malonus, saldžiarūgštis, kvepia ananasais, minkštimas švelnus, sėklos minkštos. Iš jų galima gaminti įvairius desertus, virti kompotus, gaminti tyres, sultis, virti uogienes, daryti vyną, džiovinti, šaldyti. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad didžioji dalis vitamino C išsilaiko užšaldytose, taip pat džiovintose uogose. Vertingiausios uogų savybės išsaugomos liofilizacijos būdu, kai uogos džiovinamos dideliame šaltyje (-80°C), vakuuminėje erdvėje. Džiovinant šaltyje žaliava išlaiko pirminę formą, tampa traški ir puri.