Konservuotas maistas – skonio reikalas. Vieni perka, kiti ne, vieni valgo gana dažnai, kiti – tik išsiruošę į turistinį žygį. Skardinė skumbrės savose sultyse šį kartą buvo ir maisto produktų krepšelyje, dalijamame socialiai remtiniems žmonėms. Dėžutę atidaręs plungiškis nemaloniai nustebo, kai drumstame skystyje aptiko plaukiojančias tik… tris neaiškių žuveliokų uodegėles! „Tai tokia dalijama parama maisto produktais“, – liūdnai šyptelėjo žmogus. Išties dėžutėje buvęs skystimas ir tos menkos uodegos apetito nesukėlė, vargu ar šią žuvį ėstų ir išbadėjęs benamis katinas… Parduotuvėje tokių konservų taip pat nerastum, nes antrą kartą jų niekas pirktų, o štai remtiniems žmonėms kažkodėl dalijama! Negi valstybė visai prarado orumą, kad šitaip negerbia savo žmonių?
Plungiškis paramą maisto produktais gauna jau ne pirmą kartą, tačiau šis kartas – pirmas, kai jis dėl tokios paramos pasijuto nejaukiai, tarsi pažemintas.
„Visi maisto produktai iki šiol buvo geri – aliejus, miltai, kruopos, sriubos, konservuoti žirneliai ar kiti ruošiniai… Praėjusį kartą į paketą buvo įdėta skardinė paukštienos konservų, tačiau nieko prasto apie tai negaliu pasakyti, suvalgiau, patiko. Tik štai šį kartą gauti žuvies konservai apetito nekelia, patys matot, kad jų spalva baisi, kvapas – tuo labiau! Ir valgyti nėra ko: pamaišiau šakute ir radau tik tris žuvų uodegėles“, – rodė atidarytos skardinės turinį žmogus.
Sakė, jei juo netikim, galim čia pat atidaryti kaimynės, kuri taip pat pasiėmė maisto produktų paketą, žuvies konservų skardinę. Tačiau buvo akivaizdu, kad ir toje skardinėje žuvies – tik dėl kvapo, nes papurčius 240 g talpos dėžutėje kliuksėjo skystimas.
Dalijamos žuvies konservų skardinės – gana neišvaizdžios. Užlipintas popierėlis skelbia, kad tai yra Europos Sąjungos paramos produktas. Patyrinėjus, kas parašyta smulkesnėmis raidėmis, paaiškėjo, kad žuvies konservai pagaminti Latvijoje, galiojimo terminas baigsis tik 2019 metų balandžio 20 dieną, taigi dar porą metų maistui tiks.
„Tikrai anksčiau nebūdavo tokių dalykų“, – atkreipė dėmesį žmogus.
Plungės savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė sakė, kad savivaldybė Lietuvos paramos maisto produktais dalinimo grandinėje yra paskutinė, ir ne ji sprendžia, kokius produktus iš kokio gamintojo pirkti, kokius maisto krepšelius formuoti.
„Kreipsimės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Jei išties prasta konservų kokybė, siūlysiu jų netgi nebedalinti. Kam piktinti žmones?“ – sakė G. Vasylienė.
Visgi Socialinės paramos skyriaus vedėja įpareigojo vyr. specialistę, atsakingą už paramos maisto produktais programą, Kristiną Karalienę trečiadienį (birželio 14-ąją) nuvykti į sandėlį, kuriame dalijami maisto krepšeliai, ir pakalbėti su atėjusiais žmonėmis apie produktų kokybę.
„Sandėlyje atidarėme dvi žuvies konservų dėžutes, kartu su manimi ir sandėlio darbuotojais buvo dar penki ar šeši produktų pasiimti atėję žmonės. Sandėlio darbuotoja sakė, jog žmonių nusiskundimų dėl produktų kokybės negavo, mūsų skyrius – taip pat. Visiems, kurie tuo metu buvome sandėlyje, tie konservai nesukėlė jokių įtarimų, kiekvienoje atidarytoje dėžutėje buvo po 4 gabaliukus žuvies savo sultyse. Neaišku, kokia tų konservų gamybos technologija, tačiau, jei būtų buvę duonos, būčiau pati tos žuvies paragavusi. Atsiklausiau atėjusių žmonių nuomonės, man sakė, kad jie valgys tuos konservus“, – kalbėjo K. Karalienė.
Visgi Plungės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai nusprendė kreiptis į Europos socialinio fondo, kuris organizuoja paramą maisto produktais, agentūrą ir atkreipti dėmesį į žuvies konservų kokybę.
„Tegul agentūros ekspertai paaiškina, ar gali tokios kokybės produktas būti pakuotėje. Akivaizdu, kad skardinėje skysčio per daug, žuvies – per mažai“, – sutiko su plungiškio išsakyta nuomone K. Karalienė.
Audra ZDRAMIENĖ