Buvę ŽŪR vadovai, o dabar žemės ūkio ministras B.Markauskas (dešinėje) ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A.Stančikas, susitiko su ŽŪR tarybos nariais.

Keletą pastarųjų metų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Seimo Kaimo reikalų komitetas ignoruodavo Žemės ūkio rūmus (ŽŪR). Tiesa, sukandę dantis valdininkai ir politikai žemdirbių nuomonę išklausydavo, tačiau į ją retai atsižvelgdavo. Ar padėtis pasikeis? Naujieji minėtų valstybės institucijų vadovai susitiko su savo buvusiais kolegomis ir pažadėjo permainas, tačiau „meilės per prievartą“ nebus. Kaip ir kiek bus bendraujama, priklausys nuo pačių žemdirbių iniciatyvos.

Santykiai su partneriais

ŽŪR tarybos nariai prisiminė paskutinę buvusių ŽŪM vadovų staigmeną – 2017-ųjų valstybės biudžeto projekto pristatymą. Žemės ūkiui skirtą projekto dalį ŽŪR tarybai tada pristatė net ne ŽŪM vadovai, bet į esminius klausimus negalėjusi atsakyti Finansų ir biudžeto departamento specialistė. Be to, projekto koreguoti jau buvo neįmanoma, nes jis jau buvo pateiktas svarstyti Seimo komitetams.

Laikinasis ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis klausė, kokie naujosios valdžios planai? Ar planuojama atgaivinti ŽŪM kolegijos ir ŽŪR atstovų bendrus posėdžius, savivaldos atstovus įtraukti į strateginio planavimo komitetą?

„Pradėkime nuo ŽŪM susitikimo su ŽŪR narių asociacijų vadovais kartą per mėnesį. Tačiau kiek žemdirbiai rodys noro, tiek ŽŪM juos priims“, – žadėjo naujasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Be to, žemdirbių asociacijos vis dažniau sulauks kvietimų dalyvauti ir Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose.

„Į tokius posėdžius kviesime ir Seimo Aplinkos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovus“, – žadėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir pridūrė, kad žemdirbių organizacijos pirmiausia turi susitarti dėl bendros pozicijos ŽŪR ir tik tada minti valdžios slenksčius.

Rems kooperatyvus

Su ŽŪR taryba susitikęs žemės ūkio ministras atvirai papasakojo apie laukiančius iššūkius. Pasak ministro, naujoji valdžia Vyriausybės programą rengia iš esmės kitaip.

„Pradedame nuo rodiklių, kuriuos turėsime pasiekti per ketverius metus. Pavyzdžiui, sieksime numatyti, kiek kadencijos pabaigoje žemės ūkio kooperatyvai turėtų supirkti žaliavos, kiek perdirbti ir kiek parduoti. Šiuo metu kooperatyvai valdo 8 proc. žaliavos, o mes stengsimės, kad 2020-aisiais jie valdytų 20 proc. žaliavos“, – aiškino B.Markauskas.

Buvo penkmečiai, dabar bus ketvirtmečiai? Ne. Neskubėkime daryti tokių išvadų. Tiesiog naujasis žemės ūkio ministras nenori, kad žemės ūkio srityje siaustų nevaldomi absoliučiai laisvos rinkos vėjai.

„Mes neketiname visko planuoti, tačiau sau kelsime konkrečius tikslus ir numatysime veiksmus jiems pasiekti. Pavyzdžiui, numatysime, kiek apytiksliai turėtų padidėti žemdirbių pajamos už parduodamą žemės ūkio produkciją. Suprantame, kad daug lems padėtis pasaulinėje rinkoje, bet ir valstybė privalo numatyti veiksmus, kaip siekti užsibrėžtų tikslų“, – teigė ministras.

Tuščias biudžetas

Susidarė įspūdis, kad buvusieji ŽŪM vadovai pastaraisiais metais gyveno vadovaudamiesi šūkiu: „Po manęs nors ir tvanas“.

„Pagrindinėms Kaimo plėtros programos priemonėms įgyvendinti liko nedaug lėšų. Pavyzdžiui, valdų modernizavimo, perdirbimo ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programose teliko trečdalis lėšų. Daviau nurodymą laikinai neskelbti naujų kvietimų – pirmiausia turime likusias lėšas paskirstyti, kad jų užtektų iki 2020-ųjų“, – sakė B.Markauskas.

Gal galima padidinti nacionalinę paramos kaimo plėtrai dalį, juk pastaruoju laikotarpiu sumažėjo beveik 290 mln. eurų?

„Šiuo metu nacionalinė paramos dalis tesiekia 15 proc. visos paramos, o praėjusį laikotarpį ši dalis siekė 25 proc. Aš ir anksčiau siūliau, kad nacionalinė paramos dalis ne mažėtų, bet augtų. Tačiau pirmiausia Vyriausybė turėtų įvertinti valstybės galimybes“, – atsargiai kalbėjo A.Stančikas.

Juodoji skylė

Sulaukęs klausimų dėl nesibaigiančios žemės reformos, ministras susiėmė už galvos.

„Žemės reforma yra didžiausia Lietuvos politinė nesėkmė. Apie 90 proc. ŽŪM pasiekiančių skundų susiję su žemės reforma. Juoda skylė. Dėl padarytų klaidų atleidžiame daug Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Nors žemės reforma kaimo vietovėse beveik baigta, žemė grąžinta 99,8 proc., tačiau padaryta labai daug matavimo klaidų, jų ištaisyti beveik neįmanoma“, – atvirai pripažino B.Markauskas. Ministrui pritarė ir A.Stančikas: „Žinau ne vieną ūkį, kurio senstantys savininkai neturi kam jo perduoti. Su žeme, su žemės ūkio technika, su veikiančiu ūkiu. Štai tokiais atvejais valstybė ir turėtų paremti jaunuosius ūkininkus, kad jie galėtų tokius ūkius įsigyti su valstybės garantija, su ilgalaikiu kreditu.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pridūrė, kad tokiais atvejais būtų taikomi labai griežti reikalavimai, jog valstybės parama nepasinaudotų sukčiai. Pavyzdžiui, būtų reikalaujama, kad jaunasis ūkininkas kelerius metus padirbėtų planuojamame įsigyti ūkyje kaip samdomas darbuotojas.

Smulkiųjų viltys

ŽŪM veiksmų laukia ir smulkieji bei vidutiniai ūkiai, iki šiol sulaukę mažiausiai ES paramos. Ar jie turi vilčių?

„Per 26-erius metus Lietuvos žemės ūkyje susikūrė grupė stambiųjų ir labai daug smulkiųjų ūkių. Deja, iš esmės pakeisti padėties jau nepavyks“, – sakė ministras ir pridūrė, kad smulkiesiems liko vienintelė išeitis – kooperuotis.

„Jeigu smulkieji ūkininkai gamins aukštos kokybės produktus, mes pasirūpinsime, kad jie turėtų kur juos realizuoti vidaus rinkoje: mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse. Prie šios idėjos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir rajonų savivaldybės, žemės ūkio skyriai“, – siūlė A.Stančikas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ministrui pasiūlė pasinaudoti ES patirtimi: „Prancūzijoje ūkininkai apie 60 proc. dirbamos žemės išsinuomoja ir nepražūsta. Tvarką galima padaryti ir Lietuvoje, tereikia stambiesiems ūkininkams nebemokėti tiesioginių išmokų, tada labai greitai smulkiesiems ūkininkams atsirastų dirbamos žemės.“

„Pritarčiau tokiam pasiūlymui, tačiau pagal ES reikalavimus tiesiogines išmokas galima reguliuoti ne pagal žemės plotą, o pagal gaunamos ES paramos dydį, t. y. gaunantiesiems didesnę nei 150 tūkst. eurųR paramą, tačiau ir šiuo atveju sprendimą turėtume derinti su Europos Komisija“, – sakė B.Markauskas.