Scanpix nuotr.

Nors dėl švelnesnės teismo bausmių „politikos“ Lietuvoje įkalinimo įstaigose gyvena vis mažiau kalinių (šiuo metu – kiek per 6000), tačiau galimybė būti nužudytam už grotų nė kiek nemažėja. Tai liudija nužudymų „zonoje“ statistika: nuo 2011 metų, kai visose šalies įkalinimo įstaigose per metus nebuvo nė vieno nužudyto kalinio, po to kasmet nužudoma po 1–2 kalinius, o 2015-aisiais buvo net 3 žmogžudystės už grotų.

Kalėti – iki 2039-ųjų

Pernai šalies Kalėjimų departamento statistikai užfiksavo du nužudymus už grotų – vienas nuteistasis gruodį buvo nužudytas Marijampolės pataisos namuose, kitas – spalį Alytaus pataisos įstaigoje. Pastarasis nusikaltimas neseniai jau apvainikuotas nuosprendžiu: Kauno apygardos teismas (KAT) nusprendė, kad Švenčionėlių (Švenčionių r.) gyventojas Ivanas Janovičius (46 m.), atlikdamas bausmę Alytuje, 2016-ųjų spalį mirtinai sužalojo savo likimo bičiulį kaunietį Diną D. (42 m.), ir paskyrė žudikui 14 metų nelaisvės bausmę.

Kadangi I. Janovičius, nužudydamas kalinį, buvo dar neatlikęs ankstesnės teismo bausmės taip pat už nužudymą, tai KAT dabar abi bausmes subendrino. Aritmetika tokia: du žmones skirtingu metu nužudęs I. Janovičius nuo šiol turi gyventi nelaisvėje 22 metus. Turbūt baiminantis, kad įprastų visuomenės normų nepaisantis žudikas, KAT nuosprendžiu pripažintas dar ir pavojingu recidyvistu, nieko daugiau nenužudytų, jis pasiųstas kalėti ne į pataisos namus, o į kalėjimą Lukiškėse (Vilniuje), kur kalinių gyvenimo sąlygos yra kur kas griežtesnės, jie įkurdinti po vieną ar du kameroje.

Taigi į laisvę išeiti dvigubas žudikas galės tik 2039 metais, būdamas bene 66 metų – pensininkas, tikėtina, jau kiek pavargęs fiziškai smurtauti, o gal ir daugiau sveiko proto įgavęs.

Dar tikisi „nuolaidų“

KAT nuosprendžiu I. Janovičius dar įpareigotas sumokėti civilinius ieškinius sūnaus netekusiai nužudytojo motinai ir Ligonių kasai (už tuokart sunkiai sužaloto Dino D. gydymą) – iš viso dvigubo žudiko skolos kupra sudaro beveik 18 000 eurų. Jau ilgai niekur nedirbantis, kadaise vos pradinį išsilavinimą įgijęs I. Janovičius greičiausiai ir numirs su šia skolos kupra, nes tokiam žmogui tai – itin dideli pinigai.

Tiesa, galbūt kitokį teismo verdiktą šioje byloje dar paskelbs Lietuvos apeliacinis teismas, mat nuteistasis apskundė KAT nuosprendį ir tikisi palankesnio jam sprendimo. Bet dvigubo žudiko apeliacinis skundas iš šalies atrodo kiek ir nelogiškai, mat Alytaus kalinio nužudymo byloje yra užfiksuoti duomenys, esą I. Janovičius, gyvendamas už grotų, kitiems kaliniams minėjęs, jog jis jau susitaikęs su savo likimu: jo gyvenimas esą jau sugadintas, šansų išeiti į laisvę nebelikę, tad jo tikslas vienas – iki gyvenimo pabaigos kalėti. Tik ne pataisos namuose, kur kasdien tenka susitikti su būriais kitų nuteistųjų, o kalėjime, kur mažiau galimybių bendrauti ir mažiau vadinamojo gyvenimo judesio. Tačiau apeliacinis skundas išduoda, kad šiuo metu dvigubas žudikas mąsto kiek kitaip.

Anksčiau nužudė moterį

Už grotų I. Janovičius, dabar jau 11 kartų už įvairius nusikaltimus teistas vyras, gyvena nuo 2008-ųjų vasaros pabaigos, kai buvo suimtas kaip įtariamasis dėl Ignalinos rajono ūkininkės Aldonos B. (65 m.) nužudymo. Vienišą moterį I. Janovičius su bendrininku nužudė jos namuose, tikėdamiesi praturtėti, nes manė ūkininkę esant turtingą. Nužudytosios kūną įsukę į antklodę ir palikę ūkininkės nuošalioje sodyboje, žudikai suplanavo savo kelionę į Čekiją – pasislėpti. Tačiau abu buvo sulaikyti Vilniaus autobusų stotyje, kai jau sėdėjo autobuse, vykstančiame į Prahą. Nuo ūkininkės nužudymo buvo praėjusios 3 paros. Šį nusikaltimą žudikai buvo įvykdę kirviu, o jų grobiu tapo ūkininkės papuošalai ir kiti vertingi daiktai.

2009-ųjų liepą žudikai išgirdo jiems skelbiamą teismo nuosprendį – I. Janovičius buvo nuteistas kalėti 20 metų ir pripažintas recidyvistu.

Bausmę žmogžudys atlikinėjo Lukiškių kalėjime, o po 8,5 kalėjimo metų buvo „palaimintas“ pagaliau gyventi lengvesnėmis sąlygomis – taip 2016-ųjų rugpjūtį I. Janovičius buvo atgabentas į Alytaus pataisos namas atlikti likusią bausmės dalį (11 metų nelaisvės).

Čia kalinys buvo paskirtas į darbo būrį – po beveik 2 mėnesių gavo vytelių rūšiuotojo pareigas baldų gamybos, pynimo ir paslaugų ceche. Dirbdavo kasdien pataisos namų teritorijoje esančioje valstybinėje įmonėje.

Tačiau gyventi kartu su daugybe kalinių I. Janovičius, tiek metų kalėjime praleidęs kitaip, nebemokėjo. Taigi vytelių rūšiuotojas savo karjerą gamybos įmonėje baigė vos per 3 savaites – 2016-ųjų spalio 25-osios rytą minėtame ceche pasidarbavo smūgiais prieš kitą kalinį ir jį pražudė.

Nusikalsti suplanavo

Nors darbdaviai pataisos namuose teigė, kad I. Janovičius buvo ramaus ir uždaro būdo, nekonfliktuojantis, tačiau, kaip paaiškėjo, kalinys tyliai kurpė planą, kaip sugrįžti į Lukiškių kalėjimą. Vienam bičiuliui jis buvo užsiminęs, kad reikia sunkiai sužaloti arba nužudyti kitą kalinį, tuomet atsirastų galimybė vėl grįžti į Lukiškes, ir kvietė bendrininką tai įvykdyti kartu. Tačiau šis atsisakė.

O lemtingąjį rytą vytelių pynimo patalpoje keli nuteistieji, atėję į darbą, gėrė arbatą. Staiga įžengęs I. Janovičius, nieko nesakęs, smogė metaliniu vamzdžiu per galvą kaliniui Dinui D., o kai šis nugriuvo, dar smogė gulinčiajam ir į krūtinę.

Po smūgių smurtautojas iškart pasidavė – pats nuėjo pas pareigūnus ir prisipažino sužalojęs žmogų. Tiesa, kadangi yra itin žemo išsilavinimo, paaiškinime tegalėjo parašyti keliais žodžiais, kad savo kaltės neneigia. Įtariamasis buvo suimtas.

Tuo metu sužalotas Dinas D. buvo gydomas. Vyras visą laiką buvo nugrimzdęs į komą ir po 23 parų, taip ir neatsigavęs bei nieko nepaaiškinęs, ligoninėje mirė. Anot specialistų, vyrą pražudė sunki galvos trauma, patirta gavus stiprų smūgį metaliniu vamzdžiu. Taip kaltinimas sunkiai sužalojus nuteistąjį Diną D. buvo pakeistas kaltinimu nužudžius.

Aiškindamas, kodėl smurtavo prieš Diną D., iš pradžių įtariamasis neslėpė išties norėjęs sugrįžti į kalėjimą, o vėliau jau aiškino, kad smurtu jis nusiplovęs įžeidimą – „pamokęs“ Diną D., kad negalima kalinių vadinti gaidžiais. Teisme paklaustas, kodėl savo „pamoką“ vykdęs darbo vietoje, kur yra įvairių įrankių, galinčių rimtai sužaloti, nors įžeistas jis buvęs išvakarėse ir gyvenamojoje zonoje, I. Janovičius atsakė, kad tai siekęs padaryti ne prie būrio žmonių.

Galiausiai teismas nutarė, kad smurto priežastis buvo menkavertė, niekinė.

Beje, pirmuosius teistumus I. Janovičius užsidirbo būdamas jau 20 metų (ne paauglys). Teismo nuosprendžiai jam už vagystes, plėšimus ir kitus nusikaltimus buvo skelbiami Švenčionių ir Ignalinos teismuose, kol vyras tapo žudiku ir nuosprendį už tai išgirdo Vilniaus apygardos teisme.

Ivanas Janovičius – pataisos įstaigų darbuotojų neigiamai charakterizuojamas žmogus: linkęs smurtauti, o mandagus tik su darbuotojais, už grotų baustas už netinkamą elgesį 7 kartus, o paskatintas už deramą elgesį vos kartą.

Teismas nusprendė, kad šis dvigubas žudikas yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro ir visai nevertina kito žmogaus gyvybės.

Irgi ne angelas buvo

Teisingumo dėlei reikia paminėti, kad ir Alytaus pataisos namuose I. Janovičiaus nužudytas kaunietis Dinas D. buvo ne angelas. Už grotų jis gyveno jau nuo 2014-ųjų liepos, kai tik buvo suimtas dėl nužudymo Kaune. Prieš tai jau buvo teistas. 2015-ųjų lapkritį Dinui D. buvo paskirta teismo bausmė už minėtą nužudymą – 13 metų nelaisvės.

Inteligentų šeimoje užaugęs Dinas D. žudiku, būdamas įjunkęs į narkotikus, tapo savo bute, kuriame, paverstame landyne, itin žiauriai nužudė savo bičiulį benamį Saulių G. (40 m.). Šis buvo daužomas kumščiu, lazda, metaline dilde, net klozeto bakelio keramikiniu dangčiu, sužalotas ir peiliu – patyręs mažiausiai 36 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Smurto aukai netgi buvo nupjautas rankos pirštas. Patyręs dideles kančias, Saulius G. mirė.

Už žiaurų nužudymą nuteistą Diną D. už grotų vis aplankydavo jo tėvai – nenusisuko. O paskutinį kartą tėvai dar gyvą sūnų matė jau ligoninėje, po sužalojimo Alytaus „zonoje“, kai nelaimėlis buvo ištiktas komos.

Tik faktai:

Ne tik dėl nužudymo kaliniai pirma laiko išgabenami iš už grotų – mirtis „zonoje“ užklumpa ir dėl ligų, ir dėl pačių kalinių noro.

2016 metais šalies kalinimo įstaigose mirė 38 nuteistieji – 23 dėl ligos, o 14 mirtį pasirinko patys.

2015 metais už grotų mirė 39 nuteistieji – 8 savižudžiai, 28 ligoniai.

2014 metais kalinimo įstaigose nutrūko 43 nuteistųjų gyvybė – 31 mirė natūralia mirtimi, o 11 nusižudė.

2013-aisias „zonoje“ mirė 48 nuteistieji – 34 dėl ligos, 12 nusižudė, o vienas tapo nelaimingo atsitikimo mirtina auka.

2012 metais už grotų mirė 35 kaliniai, 2011 metais – 32.

Irena ZUBRICKIENĖ