archyvai.lt nuotr.

Prasidėjus Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido dienų renginiams, Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tremčių operacijos „Priboj“ schema yra reikšmingas sovietinių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus įrodymas.

Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas 1949 metų masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ – arba lietuviškai – „Bangų mūša“ – žemėlapis UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto sprendimu pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

1949-ųjų kovo 17 dieną tušu ir spalvotais pieštukais ant spaustuviniu būdu pagaminto Lietuvos žemėlapio nubraižyta karinių pajėgų išdėstymo schema atskleidžia detalų pasirengimą brutaliai sovietinių represinių struktūrų akcijai prieš civilius. Jie, kitaip nei per ankstesnes trėmimų operacijas, pirmą kartą buvo tremiami neterminuotam laikui ir nebe dėl ryšių su partizaniniu pogrindžiu, o dėl turto, kurio reikėjo kolūkiams kurti. Prieš šią operaciją netgi buvo keičiami įstatymai – už pabėgimą iš tremties vietos vietoj ligi tol numatyto trejų metų laisvės atėmimo termino, bausmė sugriežtinta iki 25-erių metų.

„Pastaruoju metu tuos trėmimus bandoma parodyti taip, tarsi tie žmonės išvyko savo noru, maždaug tas pats, kas dabar emigracija. Nieko panašaus – tai yra tiesiog karinių pajėgų ir represinių struktūrų akcija prieš civilius gyventojus. Sakykim, iki karo nusikaltimo kategorijos galbūt trūksta to, kad šitie trėmimai vyko ne karo metu. Tačiau tai laikoma kariškių akcija prieš civilius gyventojus, ką šitas žemėlapis akivaizdžiai parodo“, – teigė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas.

Vienu metu visose trijose okupuotose Baltijos šalyse vykdyta operacija „Priboj“ buvo didžiausia pokario sovietinio genocido akcija, per ją ištremti 95 tūkst. gyventojų – 32 tūkst. iš Lietuvos, 42 tūkst. iš Latvijos ir 21 tūkst. iš Estijos. UNESCO įvertinta operacijos schema patvirtina anksčiau kituose dokumentuose rastus šokiruojančius duomenis.

„Iš Lietuvos buvo ištremta apie 32 tūkst. gyventojų. Didelę dalį sudarė garbaus amžiaus žmonės, daugiau kaip pusę sudarė moterys ir vaikai. Tiems 32 tūkst. gyventojų buvo suburtos 2835 operatyvinės kovinės grupės, kurias sudarė 30 tūkst. sovietinės armijos kariškių. Vaizdžiai kalbant, vienam tremiamam žmogui teko po vieną asmeninį trėmimo vykdytoją“, – šokiruojančius faktus atskleidė Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojas Povilas Girdenis.

Faktą, kad prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę schema su daugeliu kitų dokumentų neiškeliavo į Rusiją, specialistai vadina atsitiktinumu.

„Gal tai buvo tuometinis aplaidumas, gal dokumentas išliko tik dėl tuo metu netikėto Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo“, – svarstė archyvaras P. Girdenis.

Nuo 1941 iki 1953 metų iš sovietų okupuotos Lietuvos ištremti daugiau kaip 135 tūkst. žmonių. Į Lietuvą grįžo tik trečdalis.