Scanpix nuotr.

Pastaruoju metu policija gauna vis mažiau piliečių skundų apie namų aplinkoje netikėtai ištuštintas santaupų slėptuves. Tačiau pats faktas – tos pinigų slėptuvės – dar nėra tik praeitis. Mat bankais, kuriuose galėtų laikyti savo santaupas, pasitiki tik apie 40 procentų šalies gyventojų – taip rodo visuomenės apklausos, o namie turėti vagišiams neįveikiamą seifą – dažniau tik turtingųjų rūpestis.

Pinigų namie dar turi

Anot patyrusių policininkų, dažno žmogaus logika tokia: turįs pinigų jis jaučiasi tik tada, kai juos mato prie savęs, apčiuopia. Juk pinigai mėgsta būti skaičiuojami, vartomi. Užtat ir netrūksta skundų apie pavogtus pinigus. Paprasčiausiai pavogtus – iš piniginių, niekur neslėptus. Tik dažniau, anot policininkų, tie pinigai iš tikrųjų būna ne pavogti, o pačių jų savininkų atiduoti – sukčiams ir aferistams, kuriais vis dar labai tikima. Taip ir „nuvėdinami“ šlamantieji – ir grynaisiais, ir banko kortelėmis.

Sakoma, kad piliečių skundų apie santaupas, staiga pradingusias iš buitinių slaptaviečių, pastaruoju metu mažiau būna todėl, jog Lietuvos gyventojai vis labiau skursta – neturi tų santaupų. Tačiau kitos rūšies skundai policijoje rodo, kad žmonės namie pinigų vis dėl to turi – juk paprašo ištirti, kas iš jų namų pavogė 11 400 eurų ar net 22 000 eurų (pastarųjų dienų faktai).

Galų gale ir pensininkai dažnai išsiduoda namie laikantys santaupas šimtais ir tūkstančiais eurų, nes tokių piliečių skundų policijoje apie telefoninių sukčių ir kitokių aferistų išviliotas, tai yra be jokios jėgos atiduotas, santaupas būna kasdien. O tai ir yra signalas nusikaltėliams, kad „lyginti svietą“, kaip kadaise esą teigta padavimais ir legendomis išgarsinto Tado Blindos, vis dar yra kur.

Įvairios slaptavietės

Piliečių pasakojimai policininkams rodo, kad santaupos namie dažniausiai laikomos piniginėse arba krepšeliuose kartu su įvairiais dokumentais – visa tai dedama į stalčius. Kad staiga užklupę vagišiai lengvai nesurastų tų piniginių, jos stalčiuose dar apdedamos nosiniais, rankšluosčiais ir pan. Ir taip daro ne tik pensininkai, bet ir jaunimas. Štai Alytaus pareigūnai neseniai aiškinosi, kas ištuštino 26 metų alytiškės stalo ir spintos stalčius, kuriuose buvo 1900 eurų.

Jurbarko policininkai neseniai tyrė santaupų – apie 500 eurų – vagystę iš fotelio kambaryje, o Kalvarijos krašto gyventojai (80 m.) pinigų slėptuve buvo tapęs veikiantis šaldytuvas. Pensininkė manė, kad šioje vietoje savo pinigus ji matys kasdien ir jausis rami. Tačiau vieną dieną šaldytuve laikyti pinigai – 1000 eurų – „ištirpo“: juos suuodė pensininkę aplankiusi nepažįstama apgavikė.

Kitaip tariant, savo namie žmonės turi daugybę vietų, kuriose laiko savo santaupas „ne po akimis“, tačiau, kaip teigia policininkai, vagys ir sukčiai turi stebėtiną uoslę ar intuiciją, todėl tas slaptavietes nesunkiai aptinka.

Brangūs stiklainiai

Bene labiausiai santaupas mėgstama laikyti stiklainiuose ir kituose vandens ar ugnies, gamtinių sąlygų „neįkandamuose“ induose, o šie neretai išnešami į rūsį, malkinę. „Taip, stiklainiai tikrai puikiai apsaugo pinigus nuo pelių ir žiurkių dantų, tačiau negali apsaugoti nuo vagių“, – teigė „Akistatos“ kalbinti policininkai, žinantys ne vieną tokį atvejį. Jų teigimu, tokie brangūs stiklainiai slepiami ir po šienu, ir po žeme, o vėliau savininkas jau nė pats neatsimena, kurioje vietoje tą stiklainį paslėpė.

Santaupų slėptuvės policininkus neretai nustebina slėpėjų kvailumu, o kartais – ir prajuokina. Štai prieš kurį laiką vienas Rokiškio rajono pensininkas savo ir žmonos santaupas vasarai padėjo krosnyje. Žinojo, kad rudenį, kai tik atvės orai, pinigus jis išims ir pradės kūrenimo sezoną. Tačiau tą sezoną rudenį kur kas greičiau, nei prisiminė šeimos galva, pradėjo šeimininkė. Ji užkūrė krosnį – „banką“ – ir taip dūmais paleido visas savo santaupas…

Kauno policininkai irgi turi savo „topą“, kai pasakoja apie netinkamas, juokingas santaupų slėptuves: viena kaunietė (65 m.) pinigų banknotus sukaišiojo į kelias knygas sekcijoje ir čia pat buvo pasidėjusi raštelį su aprašu, kurioje knygoje, kuriame puslapyje ir kiek pinigų padėta… Juk tokia nuoroda – kelrodis vagišiams.
Išpurto net ir gėles

Policininkai teigia, kad bankai bankrutuoja rečiau negu ištuštėja santaupų taupyklės gyventojų namuose po vagių ar plėšikų išpuolio. Ir nors pinigų savininkų fantazija, kuriant slaptavietes, išties beribė, liudijanti išradingumą, tačiau ji dažnai pralaimi prieš ilgapirščių, ieškančių tos slaptavietės, fantaziją.

Anot policininkų, dažniausiai vagys, patekę į nusižiūrėtą svetimą pastogę, pirmiausia apieško komodų, rašomųjų stalų stalčius, dėžutes lentynose, sekreteruose ir pianinuose, kituose muzikos instrumentuose. Vagys žino, kad tai – populiariausios pinigų slaptavietės.

Įsibrovus šniukštinėjama po spintas ir jų antresoles, apatinių drabužių stalčius, po skalbinių dėžes, apieškomos drabužių kišenės, pamušalai, kojinės… Toliau – knygos, kompaktiniai diskai, vaizdo kasetės. Jeigu apvagiamas vyresnio amžiau žmogus, įsibrovėliai žino – santaupų reikia ieškoti jo lovoje: po pagalve, pataluose, po čiužiniu, tada patikrinti erdves už veidrodžių, paveikslų ar po kilimu, kabančiu ant sienos.

Tik tada, kai namo parėję šeimininkai aptinka vagių išpuolio pėdsakus, jie neretai sužino, kad labai populiari pinigų slaptavietė yra ir unitazo bakelis, šaldytuvo kamera, birių produktų indeliai, orkaitė, nes visa tai vagių, jau turinčių panašios patirties, būna atidarinėta, išplėšta, apgadinta, netgi sulaužyta.

Patyrusių vagišių akys nepalieka nepatikrintų garso, vaizdo ir buitinės technikos erdvių – net gėlių vazonų ar naminių augintinių namelių.

Geriau – oriai senti

Anot policininkų, kur namie žmonės beslėptų savo pinigus, profesionaliems vagims tai – ne kliūtis. Šie intuityviai jaučia, kur ieškoti lobių – net ir šiukšlių dėžes apieško! Ir nors gyventojai nusivylę bankais, nes bankų griūčių būta ne kartą, tačiau policininkai vis tiek pataria garbaus amžiaus žmogui naudotis patikimiausių bankų paslaugomis – juose saugoti savo kuklias santaupas, skirtas nenumatytos ligos atveju ar laidotuvėms. „O daugiau savo pinigų senjorams patarčiau netaupyti: gyventi šia diena, o ne planuoti sotesnį rytojų – kasdien gerai valgyti, pirktis vitaminų, jeigu leidžia jėgos – važiuoti į ekskursijas, teatrus. Pasilepinti! – „Akistatai“ teigė didelę darbo patirtį turintis Marijampolės policijos pareigūnas Gintaras Čekanavičius. – Gyvenimo saulėlydį, jeigu tik yra tokia galimybė, reikia pragyventi oriai!“

Slėptuvių „egzotika“

„Akistatos“ kalbinti pareigūnai, tyrę įvairias „naminių“ santaupų vagystes, vardijo daugybę slaptaviečių, iš kurių pinigai vieną dieną vis dėlto „išgaravo“. Tai ir moterų drabužių užantis, ir liemenėlė, iš kurios banknotus vagis išėmė; maišelis, parištas po kaklu, kurį patykojo ir nuplėšė plėšikai; radiatoriaus ertmės, iš kurių turtą iškrapštė budrumą užliūliavusi aferistė; net ir šventas paveikslas, „saugojęs“ pinigus, kurie galų gale atiteko apgavikei „paštininkei“. O kur dar jau minėtos slaptavietės šaldytuve ar jo kameroje (beje, atšilę pinigai, buvę popieriuje, būna drėgni ir reikia juos džiovinti), išsukamų stalo ar fotelio kojų ertmėse, net šiukšlių kibiruose, po nuolat išiminėjamu šiukšlių maišeliu, jau nekalbant apie banknotus, „tradiciškai“ sugrūstus į kojines, išslapstytus spintose sukabintų drabužių kišenėse ar sulankstytų skalbinių lentynose, padėtus kruopų dėžutėse.

Beje, būna ir taip, kad kruopščiai slėptos santaupos taip ir lieka nesukūrusios jokios gerovės, nors jų niekas ir nenugvelbia. Marijampolės policininkai prisimena kelių dešimtmečių senumo įvykį, perduodamą iš lūpų į lūpas jauniesiems kolegoms. Tirdami vieno senuko mirties aplinkybes, policininkai jo namo palėpėje aptiko šiaudinę pintinę. Ši, uždaryta dangčiu, kabėjo ant kablio – turbūt kad žiurkės neįlįstų ir nesugraužtų. Pintinė buvo pilna prigrūsta… 25 rublių kupiūrų. Žinoma, rasti šie rusiški pinigai buvo jau nevertingi – seniai užmiršti, nebekeistini. Pareigūnai tuokart pavydžiai kalbėjosi apie savo laiku už rastą lobį nenupirktus namus ir automobilius…

Panašių „lobių“, šiais laikais likusių jau be jokios vertės, policininkai retkarčiais dar aptinka ir mirusių senukų papuvusiuose čiužiniuose, kitoje lovos patalynėje.

 

Irena ZUBRICKIENĖ