FB. nuotr.

Šių Seimo rinkimų rezultatai, tapę netikėtumu ne tik didžiosioms politinės partijoms, bet ir sociologams, politologams, politikos apžvalgininkams, turbūt bus nagrinėjami ne vienus metus.

Aktyviausi – senjorai

Tokia specialistų duona: aiškintis net sunkiausiai įžvelgiamas visuomenės politinio pasirinkimo priežastis, jos nuotaikų kaitą XXI a. pradžios Lietuvos tikrovėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atlikta prie Seimo rinkimų urnų atėjusios visuomenės dalies analizė jau atskleidė ne vieną įdomų faktą.

Pasak VRK pirmininko pavaduotojos Lauros Matjošaitytės, pirmajame Seimo rinkimų ture aktyviausi buvo rinkėjai, patenkantys į 65–74 metų grupę. Jų iš viso balsavo 62,6 proc. Kiek mažiau aktyvūs buvo 75-erių ir vyresni rinkėjai – balsavo 57,8 proc. Treti pagal aktyvumą – 55–64 metų piliečiai: iš šios amžiaus grupės balsavo 55,8 proc. rinkėjų. Antrajame ture aktyviausiai valdžią rinko vyresni nei 75-erių gyventojai (balsavo daugiau nei 57,8 proc.) ir 65–74 metų sulaukę rinkėjai (53,2 proc.).

„Nors šių metų rinkimuose dalyvavusių jaunų žmonių skaičius, palyginti su 2012-ųjų rinkimais, yra išaugęs, į antrąjį rinkimų turą jaunų rinkėjų atėjo mažiau. 2012 m. Seimo rinkimuose dalyvavo tik apie 18 proc. rinkėjų iki 35 metų. Šiemet pirmojo rinkimų turo metu balsavo 38,1 proc. rinkėjų iki 24 metų, o nuo 25 iki 34 metų amžiaus grupėje jų buvo 37,6 proc. Tačiau antrajame rinkimų ture jaunimo aktyvumas buvo sumažėjęs: iki 25 metų amžiaus grupėje balsavo tik 22,9 proc. rinkėjų, o nuo 25 iki 34 metų – 24,6 proc.“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė L.Matjošaitytė.

Žino, kas renka

VRK atlikto tyrimo duomenys leidžia pažvelgti, kaip naują valdžią rinko Lietuvos kaimas. Atsitiktinės atrankos būdu buvo apžvelgtos Biržų, Kupiškio, Zarasų, Visagino, Kaišiadorių, Elektrėnų, Prieno ir Birštono savivaldybės. Iš viso jose balsavo daugiau nei 271 tūkst. rinkėjų, iš jų 43 proc. buvo vyrai, 57 proc. – moterys. Pasak VRK pirmininko pavaduotojos, čia daugiausia balsavo vyrų, patenkančių į 55–64 m. amžiaus grupę (8,5 proc.), mažiausiai – iki 24 m. (3,5 proc.). Aktyviausiai valdžią rinko 65–74 metrų moterys (beveik 10,5 proc.), vangiausiai – moterys iki 24 metų (3,3 proc.)

Taigi, Lietuvos valdžią iš esmės formuoja vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės, o ekonomiškai aktyvių jaunesnių piliečių balsas nėra toks svarbus. Ar į Seimą išrinkti politikai yra orientuoti į vyresniosios Lietuvos visuomenės dalies problemų sprendimą? O gal į savo rinkėjų amžių nekreipia dėmesio?

„Be abejo, yra orientuoti. Politikai puikiai žino, kas yra jų rinkėjas, kokie žmonės ateina į rinkimus. Todėl jiems ir siunčiama pagrindinė rinkimų kampanijos žinutė“, – teigė politologas Linas Kojala.

Pasak jo, jaunimas turėtų visada atsižvelgti į tai, kad demokratinės santvarkos valstybėje politikai kitaip piliečiais pasirūpinti negali, jie turi tam tikrą savo rinkėjų segmentą, kuriam suteikia prioritetą. „Žinodami, kad balsuoti daugiausia ateina vyresnio amžiaus žmonės, politikai ne tik atitinkamai pritaiko jiems savo rinkimų žinią, bet ir laikydamiesi šios krypties organizuoja savo veiklą, susitikimus su rinkėjais, kuria įvairaus pobūdžio programas ir panašiai“, – pridūrė L.Kojala. Jo teigimu, pastaraisiais metais pagaliau daugiau dėmesio tenka ir jaunoms šeimoms, bet politikų akiratyje vis dar dominuoja senjorai. Tai esą normali praktika, nes jų daugiausia ateina į rinkimus.

Kaip sulaukti dėmesio?

Žinant apverktiną vyresniosios kartos ekonominę padėtį, senjorų aktyvumas renkant naują valdžią neturėtų stebinti. Gal jų lūkesčių ji toli gražu nepatenkina, tačiau bent jaučiasi daugiau ar mažiau priklausoma artėjant eiliniams rinkimams. Tačiau kaip didesnio politikų dėmesio galėtų sulaukti jaunoji karta?

„Viskas yra jaunimo rankose. Demokratija ir valstybė priklauso mums visiems. Tiek, kiek esame linkę dalyvauti valstybės gyvenime, daryti įtaką jame vykstantiems procesams, tiek turbūt galime tikėtis patenkintų lūkesčių. Kiekvieno iš mūsų teisė ir pareiga yra stengtis padaryti, kad valstybėje būtų geriau gyventi. O rinkimų teisė yra viena iš pagrindinių, kuria reikėtų naudotis“, – svarstė L.Kojala.

Rinkėjų valia atjaunėjo ne tik Seimas: jo dauguma formuoja jauną ir veržlią Vyriausybę. Kandidatų į paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio kabinetą amžiaus vidurkis – 43 metai. Šiuo faktu valdantieji, regis, labai didžiuojasi. Tačiau Lietuvoje jau buvo tokių pat jaunų Vyriausybių, kurių nuveiktus darbus mažai kas beprisimena. Gal kalbas apie energingus, skaidrius ir veržlius jaunesniosios kartos politikus labiausiai skatina raukšlėtas aktyviausio Lietuvos rinkėjo portretas?