Scanpix nuotr.

„Projektas „Rail Baltica“ sprendžia senas geležinkelių problemas ir tai pajutę žmonės nori dalyvauti priimant sprendimus. Projektui įgyvendinti naudojami ES pinigai. Jis mus jungia su Europa ne tik energetiškai, bet ir geografiškai. Todėl galėsime keliauti europietiškai ir gyventi netoli geležinkelio be baimės, kad sapnuosime tik traukinius“, – teigė įmonės „Rail Baltica statyba“ įmonės vadovas Dainius Budrys.

 Projektas „Rail Baltica“ lyg ir neturi oponentų. Visi pripažįsta jo svarbą, naudą ir niekas nesiginčija, nebent Rusija, kurios ekspertai sako, kad projektas labiau politinis negu ekonominis. Vis dėlto dabar prasidėjo šioks toks pasipriešinimas, atsirado abejonių. Tai ūkininkai sako, kad nežino, ar privažiuos prie savo laukų, tai Neveronių bendruomenė grasina teismais, nes esą užteršite švarią gyvenvietę. Kaip yra iš tiesų?

Projektas išties labai didelis, svarbus, brangus. Natūralu, kad tokioje situacijoje atsiranda ir abejonių, ir tam tikro „pageidavimų koncerto“ elementų. Ūkininkų problemas, pervažiuojant „iš lauko į lauką“, žemių konsolidavimo reikalus sprendžia Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos, Seimas. Nelabai norėčiau į tą temą gilintis. Tam yra inicijuotos Seime įstatymų pataisos, vyksta diskusijos su ūkininkais ir pan. Dėl Neveronių pasakysiu štai ką. Pirmiausia sveikinu, kad ši ar bet kuri kita bendruomenė (europinė vėžė per Lietuvą eis iki pat Latvijos sienos) apskritai domisi ir dalyvauja tvarkant reikalus. Juk neveroniškiams geležinkelio po langais dabar nenuties. Jie dar prisimena sovietinį geležinkelį ir tiksliai žino, kas tai yra. Gal net pernelyg gerai žino. „Rail Baltica“ sprendžia seniausią geležinkelių problemą. Triukšmas, tarša, vibracija, bildėjimas ir ūžesys – tokie epitetai pagrįstai lydėdavo senąją, iš sovietinių laikų paveldėtą geležinkelių sistemą. Projektas „Rail Baltica“ situaciją keičia kardinaliai: statomos triukšmą ribojančios konstrukcijos, tiesiami elektrifikuoti geležinkeliai, o ekologiški elektriniai lokomotyvai keičia dyzelinius garvežius. Tai kitokie traukiniai, kurie nepanašūs į tuos, kurie dešimtmečiais erzino žmones.

Tai neištiks projekto toks likimas, koks ištiko skalūnų dujų žvalgybą dėl Žygaičių bendruomenės išpuolių?

Ne. Projektas planuotas labai seniai, realiai įgyvendinamas kelerius metus, tačiau tik dabar visuomenėje kilo nepasitenkinimas, susijęs su vienų ar kitų bendruomenių nuogąstavimais dėl to, kas jų laukia. Antai Neveronių gyventojai pasipriešino idėjai, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo planuose – 1 435 mm pločio vėžės kelynas, sudarytas iš 10–12 geležinkelio linijų, didžiulis lokomotyvų bei vagonų priežiūros centras su mechaninėmis dirbtuvėmis, krovinių perkrovimo tašku, plovykla ir administraciniais pastatais.

D. Budrys

Pirmiausia išsiaiškinkime tikrus faktus ir nekurkime fiktyvių baubų. Niekas dabar iškart tikrai neplanuoja statyti tų minimų 12 linijų kelyno. Tiesiog rezervuojama teritorija 12 kelių, jei atsitiktų taip, kad dėl kažkokių priežasčių turėtume tik europinę vėžę, bet neturėtume kitokios. Per artimiausius 10 metų realiausiai bus pastatytos 2–4 papildomos europinės vėžės linijos. Noriu pasakyti, kad šiais laikais traukiniai Europoje važinėja per didžiųjų miestų centrus ir niekas jų nesibaido, nes tai nėra tas iš sovietų laikų prisimenamas dyzelinis traukinukas, paskui kurį reikia lakstyti perone ieškant vagono ir kuris girdimas iš už daugybės kilometrų. Lietuvoje šiuo metu elektrifikuotas dar labai mažas nuošimtis geležinkelio. Būtent „Rail Baltica“ tai ir padarys.

Žmonės Neveronyse skundžiasi, kad su jais nesikalbama, kad per mažai informacijos, kad į susitikimus atvykę specialiojo plano rengėjai būna nepasiruošę. Projektui įgyvendinti naudojamos ES lėšos, tad ir viešinimui numatyta išlaidų. Kaip išeina, kad bendruomenė jaučiasi nieko nežinanti?

Žinote, aš asmeniškai nesu net į elektroninį paštą d.budrys@litrail.lt (noriu, kad jį paskelbtumėte) gavęs piktų laiškų, nusiskundimų, kad su kažkuo nekalbėjau. Esu atviras diskusijoms. Turėjau pakvietimą tik į susitikimą, vykusį vasario 15 d., deja, buvau Rygoje, kur reikėjo pateikti paraišką ES dėl papildomų 200 mln. eurų projektui įgyvendinti. Neveronyse kalbėjo AECOM (bendrovės, rengusios specialųjį planą) atstovai, žinau, kad ne viskas pokalbiuose buvo sklandu. Tie žmonės yra profesionalai, inžinieriai, o ne interesų derintojai, politikai ar šoumenai. Laiko dar pilna ir viską galima išsiaiškinti. Žinau, kad „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, paaiškėjus, kad trūksta komunikacijos ir paaiškinimų, patys ėmėsi iniciatyvos. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas parodė iniciatyvą, ką tik vėl buvo susitikimas, kur dalyvavo ir ministerijos, ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Nevengiame diskusijų – priešingai, sakyčiau, ypač daug dėmesio skiriame vietos bendruomenėms: naudojamės šia istorine galimybe, kad sutvarkytume geležinkelio mazgų infrastruktūrą ir dar labiau pagerintume žmonių, įsikūrusių netoli geležinkelių, gyvenimo kokybę. Kad projektas būtų sėkmingas, nuolat bendraujame su Latvijos, Estijos ir kitų ES šalių politikais, ekspertais.

Teigiate, kad projektas pagerins, o ne pablogins sąlygas žmonėms, gyvenantiems palei geležinkelį. Iliustruokite konkrečiau.

Prašau, pažiūrėkime. Naudojant ES investicijas, statomos modernios sienelės ir atitvarai, sutvarkomos apsauginės geležinkelio zonos. Tai ne tik triukšmo prevencija, bet ir gyvybiškai būtina apsauga gyventojams, ypač vaikams. Klojamos naujos, modernios vėžės: jos atitinka griežtus ES triukšmo standartus. Sovietų laikais geležinkelių bėgiai buvo tiesiami nelabai atsižvelgiant į gamtos, žmonių ir logistikos poreikių pusiausvyrą, o dabartiniai projektai su „Rail Baltica“ priešakyje į ją orientuoti. Projektuojant „Rail Baltica“, nemažai dėmesio skirta atkarpoms prie gyvenviečių. Atlikti detalūs tyrimai ir išsamiai analizuotos galimos geležinkelio linijų apkrovos. Manoma, kad, įvertinus visas galimybes, parinkti vietos gyventojams palankiausi sprendimai. Norima taip elgtis visoje „Rail Baltica“ linijoje, besitęsiančioje per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tam ir buvo Seime priimtas sprendimas laikyti šį projektą ypatingos svarbos projektu, neįvertinus visų aplinkybių.
 Jūsų žiniomis, yra tokios pat problemos su ūkininkais arba bendruomenėmis kitose šalyse, kur vystomas projektas?
 Kiek žinau, panašiai susirūpinta ir Latvijoje bei Estijoje. Vis dėlto pabrėžiu ir dar kartą kartoju: europinis projektas negalėtų „važiuoti“, jei būtų manoma, kad jis žalingas aplinkai ar žmonėms. „Rail Baltica“ – daugiau negu galimybė modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą. „Rail Baltica“ sujungia Lietuvą, Latviją ir Estija su Europa. Projekto reikšme neabejoja ir ES. Aukščiausi ES pareigūnai, įskaitant ir komisarę mobilumo ir transporto klausimais Violetą Bulc, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą laiko vienu iš ES transporto politikos prioritetų. ES investicijų geležinkelio linijai Lietuvos teritorijoje skirta 131,26 mln. eurų. Prisiminkime, kad prieš sovietų okupaciją europietiškos vėžės turėjome daugiau, nei sovietai mums paliko rusiškos.