ELTA nuotr.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sieks, kad visos politinės jėgos ir visuomeninės asocijuotos struktūros pasirašytų nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir demografijos politikos. „Šių problemų be visų mūsų pastangų neįmanoma išspręsti“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.

Kaip vieną iš spręstinų problemų jis nurodė švietimą. „Turime spręsti nuotolinį lietuvių kalbos mokymą, kad lietuvių vaikai, kurie yra emigracijoje, kurie lanko ne lietuvių mokyklas, galėtų pasiruošti grįžimui mokydamiesi lietuvių kalbos per atstumą. Tai tūkstančiai šeimų, kurios galėtų ir nori grįžti į Lietuvą, bet yra problema, kaip vaikus integruoti į lietuvišką mokyklą“, – teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, nėra vieno recepto, kuris padėtų žmonėms sugrįžti į Lietuvą. Jo teigimu, reikėtų kalbėti ne vien apie materialinius dalykus, bet ir apie finansavimo kultūrai didinimą.

„Vienas iš svarbių dalykų – tai didinti finansavimą kultūrai. Per mažai dėmesio skiriame tiems dalykams, kurie gerina mūsų gyvenimo kokybę, kartais per daug skiriame dėmesio kalboms, koks turi būti minimalus atlyginimas. Daug žmonių, kurie turi dideles pajamas, irgi emigruoja. Jie emigruoja dėl to, kad jaučia nepasitenkinimą, trūksta teisingumo jausmo. Žmogus turi jaustis saugus, pakankamai aprūpintas ir socialine, kultūrine, švietimo prasme, sveikatos apsaugos kokybe“, – mano R. Karbauskis.

Jo teigimu, kitą savaitę Seime numatyta diskusija apie migracijos ir demografijos problemas. „Seimo Pirmininkas turėtų imtis politinės lyderystės šiuo klausimu“, – sakė R. Karbauskis.

Atsižvelgiant į tai, kad blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai, Seimui siūloma priimti nutarimą „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“, primena ELTA.

Nutarimo projekte, kurį parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, pabrėžiama, kad „pagalbinė demografinių iššūkių sprendimo priemonė turi būti lanksti, veiksminga ir į ateitį orientuota, skatinanti mūsų šalies piliečius sugrįžti gyventi į Lietuvą politika“.

„Migracijos politikos veiksmingumas yra neatsiejamai susijęs su plėtojama reintegracijos politika“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame siūloma Vyriausybei iki 2017 m. liepos 1 d. atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymo analizę. Taip pat siūloma įvertinti galimybes pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai, kuri būtų atsakinga už informacijos apie grįžimo gyventi į Lietuvą galimybes sklaidą užsienio šalyse. Ji tarpininkautų įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius, sugrįžtančius gyventi į Lietuvą, ir suteiktų jiems pagalbą ieškant gyvenamosios vietos, pagal galimybes koordinuotų esamų ekonominių, socialinių, švietimo ar kitų integravimosi į Lietuvos visuomenę kliūčių šalinimą.

Iki 2017 m. gegužės 1 d. siūloma sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018-2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektui parengti.

Parengtus 2018-2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektą ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektą iki 2018 m. sausio 1 d. siūloma pateikti Seimui.