Scanpix nuotr.

Panevėžiečių brolių Dariaus (41 m.) ir Remigijaus (39 m.) Vaivadų pavardės iki šiol figūruoja įvairių instancijų teismų posėdžių tvarkaraščiuose. Broliai su savo bendrininkais per 10 metų padarė tiek sunkių nusikaltimų, kad buvo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai: dėl prekybos žmonėmis, neteisėto disponavimo narkotikais – heroinu, išnaudojimo priverstiniam darbui, vaiko pardavimo, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir kt.

Pirmosios instancijos – Panevėžio apygardos – teismas (PAT) pirmąją bylą išnagrinėjo dar 2015 metais. Tuomet broliai D. ir R. Vaivados, mažeikiškis Egidijus Navickas (36 m.), tauragiškis Darius Valteris (32 m.) ir anykštėnas Andrejus Jermolenko (39 m.) buvo pasodinti į teisiamųjų suolą pateikus jiems kaltinimus dėl prekybos žmonėmis veikiant nusikalstamame susivienijime ir kitų sunkių nusikaltimų.

Visi kaltinamieji gynėsi (ir tebesigina), kaip išmanydami. Todėl PAT, skelbdamas nuosprendį, visus 5 vyrus išteisino dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime dėl dviejų vyrų išnaudojimo priverstiniam darbui. Taip pat teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog D. Vaivada neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – heroino – Nyderlandų Karalystėje ir neteisėtai laikė bei gabeno iš minėtos šalies į Vokietijos Federacinę Respubliką, ir šioje šalyje platino.

Broliai D. ir R. Vaivados buvo pripažinti kaltais išvežę 4 merginas (iš kurių dvi – nepilnametės) į Amsterdamo viešnamius (Nyderlandai) ir pelnęsi iš jų prostitucijos. Už tokias pačias nusikalstamas veikas – trys išvežtos ir parduotos merginos – buvo nuteistas ir E. Navickas bei D. Valteris (dvi nukentėjusiosios). A. Jermolenką teismas pripažino kaltu tik dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos.

Nors ir išteisinti dėl dalies jiems pareikštų kaltinimų, teisiamieji vis tik išgirdo gana griežtą verdiktą: Panevėžio apygardos teismas D. Vaivadai skyrė 12, jo broliui R. Vaivadai – 10, E. Navickui – 9, A. Jermolenkai – 3 metų laisvės atėmimo bausmes. D. Valteris irgi buvo nubaustas 3 metams belangės, tačiau bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams.

Veikė dešimtmetį

Priminsime, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš Panevėžio krašto kilusių brolių R. ir D. Vaivadų vadovaujama grupuotė susibūrė apie 2002-uosius metus. Broliai, į savo veiklą įtraukę nemažą būrį bendraminčių (pareigūnai išsiaiškino, jog gaujai priklausė bent 10 narių), savo veiklą išplėtė ir nusikalstamą veiklą vykdė ne tik Lietuvoje (apgaule į vergiją rinko žmones), bet ir Vokietijoje (prekiavo narkotikais) bei Nyderlandų Karalystėje (vežė moteris ir merginas į viešnamius).

Demaskuoti šį nusikalstamą susivienijimą pavyko suvienijus Lietuvos, Vokietijos ir Nyderlandų teisėsaugininkų pajėgas.

Lyderiai ir pagrindiniai gaujos nariai buvo sulaikyti 2012-aisiais ir visų trijų šalių pareigūnai ilgiau nei pusantrų metų bendradarbiavo tirdami šios grupuotės narių nusikaltimus.

Kadangi nusikaltimų spektras labai platus, o ir nusikaltimų vykdymo laikas gana ilgas, tad 2014 metais į teismą buvo perduota pirmoji bylos dalis – 29 tomai. Kaip bylą į teismą atiduodamas teigė Panevėžio apygardos prokuroras Aurelijus Navickas, nukentėjusiaisiais pripažinti 7 žmonės: 4 merginos, kurios apgaule buvo išvežtos ir įtrauktos į prostituciją ir 3 vaikinai, išvažiavę neva „dirbti prie statybų“, o ištikrųjų privalėję Vokietijos miestų gatvėse pardavinėti kvaišalus.

Nuosprendį apskundė

Kaip jau žinome, dalį kriminalistų ir prokuroro darbo „nubraukė“ pirmosios instancijos teismas. Tačiau ir su tokiu nuosprendžiu nesutiko nuteistieji – apeliaciniame skunde jie stengėsi įrodyti esantys mažiau kalti nei nusprendė PAT, tvirtino, kad merginų niekas nevertė užsiimti prostitucija, niekas prieš jas nesmurtavo, o tos nepilnametės atrodžiusios kaip didelę patirtį turinčios merginos – ir gėrusios, ir rūkiusios, ir apskritai į vyrus nespjovusios. Taigi, teismas neteisingai kvalifikavęs daugelį jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Nuosprendį apskundė ir prokuroras, kurio nuomone, kaltinamieji buvo nepagrįstai išteisinti dėl daugelio nusikalstamų epizodų. Anot A. Navicko, bausmės nusikaltėliams turi būti sugriežtintos bent po porą metų. Taigi, byla atsidūrė Lietuvos Apeliaciniame teisme (LApT).

Bausmes sušvelnino

LApT teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės, bylą nagrinėjo ilgiau nei metus. Verdiktas ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam Panevėžio apygardos prokurorui buvo kiek netikėtas – D. ir R. Vaivadoms bei E. Navickui bausmės buvo sušvelnintos, kai kurios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal švelnesnes bausmes numatančius baudžiamojo kodekso straipsnius, kai kurios (pvz., vienos merginos pardavimas) – visai pašalintos iš bylos. Tad dabar D. Vaivadai buvo skirta 10 metų, R. Vaivadai – 9 su puse, E. Navickui 7 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. D. Valteriui bausmė beveik nepakito – jam skirtos 2 su puse metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Tiesa, LApT teisėjų kolegija paliko galioti PAT teismo priteistus iš kaltinamųjų civilinius ieškinius. Iš D. Vaivados nukentėjusiajai Ritai priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Solidariai iš D. Vaivados, R. Vaivados, E. Navicko ir D. Valterio nukentėjusiajai Alinai priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai Romai solidariai D. Vaivada, R. Vaivada ir E. Navickas turės atlyginti 6000 eurų neturtinę žalą.

Išvyko pačios?

Kokias gi aukas rinkosi vyrai, sugalvoję jas išnaudoti ir taip užsidirbti pinigų? Ir kaip buvo vykdomas verslo planas?

Pilnametės merginos, pavadinkime jas Ana ir Alina, sunkiai materialiai vertėsi: viena buvo praradusi darbą, neturėjo už ką pragyventi, kita – mokėsi, neturėjo pinigų, nes turėjo girtuoklius tėvus.

„Buvau beviltiškoje padėtyje, todėl, kai Egidijus (Navickas) pasiūlė darbą, pasakiau, jog galiu dirbti bet ką, kad tik nemirčiau badu, – prisiminė 2008-uosius metus Ana. – Egidijus man patiko, juo pasitikėjau, ir, kai jis pasakė, kad, jei noriu užsidirbti, turiu važiuoti į Olandiją ir ten teikti seksualines paslaugas, perdaug negalvodama sutikau. Jis tvirtino, jog ten tokia veikla legali, uždirbsiu nemažai pinigų. Tiesa, turėsiu dalintis per pusę, nes jis tuomet garantuos man saugumą“.

Ana kartu su Egidijumi į Amsterdamą išvyko po pokalbio praėjus maždaug porai savaičių. Ten mergina buvo apgyvendinta bute su kitomis panašaus likimo draugėmis.

Panašią istoriją papasakojo ir Alina, tik šią užverbavo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje atleistas Mantas. Šis vaikinas išdavė bendrus ir padėjo pareigūnams atskleisti nusikaltimus.

Pasak Manto, su Alina jis susipažino 2009 metų balandį per pažįstamą vairuotoją. Jis, veždamas ją namo, pasiūlė jai vykti į Olandiją, kur ji už atlygį teiktų vyrams seksualines paslaugas. „Papasakojau Alinai D. Vaivados nurodytas darbo sąlygas. Tačiau mergina iš karto nesutiko, žadėjo pagalvoti, – pasakojo teisme Mantas. – Kitą dieną vėl jai paskambinau. Alina vis dvejojo – teko ne kartą važiuoti pas ją į namus, įkalbinėti. Pasiguodė, kad neturi asmens dokumento. Tiesa, turėjau merginą parodyti Remigijui (Vaivadai), kuris įvertinęs Alinos išvaizdą, pasakė, kad ši tinkanti darbui Olandijoje ir liepė padėti jai pasidaryti dokumentus. Dokumento gamybai daviau pinigų“.

Tikrindavo verslą

Su tyrėjais sutikęs bendradarbiauti Tomas, kuris taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pasakojo: „Kai iš Vokietijos įkalinimo įstaigos grįžau į Lietuvą, apsigyvenau pas R. Vaivadą. Jo brolis Darius norėjo Olandijoje pradėti narkotikų biznį, o tuo pat metu jo draugas E. Navickas pasiūlė prostitucijos verslą Nyderlanduose. Vyrai greitai sukirto rankomis ir pasiskirstė, kas ką darys. D. Vaivados nurodymu aš išnuomojau butą Olandijoje, kur buvo apgyvendinamos atgabentos merginos – jos dirbo jiems. Be to, D. Vaivados nurodymu, buvau paskirtas atsakingu už merginų kontrolę, jų buitinius dalykus, viduje kilusius ginčus, tvarkos palaikymą. Kai manęs ten nebūdavo, jas prižiūrėdavo R. Vaivada. Tą patį pasikeisdami darė ir E. Navickas bei D. Valteris. D. Vaivados nurodymu buvo skaičiuojami merginų klientai, tikrinama, ar merginos jų neapgaudinėja. Kartais, patikrinti vykdomą verslą, į Olandiją atvykdavo ir pats D. Vaivada“.

Pasak liudytojo, Darius reikalaudavo, kad prižiūrėtojai verstų merginas kuo daugiau dirbti – girdi, jos uždirba per mažai pinigų.

„Niekas nevertė“

Darbo schema buvusi tokia – merginos vykdavo (arba jas nuveždavo „apsauginiai“) į nurodytus miestus, ten stodavo į vitrinas. Grįžusios iš darbo pinigus jos atiduodavo prižiūrėtojams. Surinkus didesnę sumą pinigų (iki 10 000 eurų) kartą per mėnesį jie buvo siunčiami į Lietuvą D. Vaivadai.

Nukentėjusiąja pripažinta Ana patvirtino, jog uždirbtus pinigus atiduodavo ją prižiūrinčiam vyrui. „Privalėdavau pati susimokėti už „lango“ nuomą, per dieną uždirbdavau nuo 200 iki 600 eurų. Prižiūrėtojai visas pajamas surašydavo į sąsiuvinį, – teisme pasakojo mergina. – Pusę tų pinigų atiduodavo, kai paprašydavau. Tiesa, mus tikrindavo, stebėdavo, ar tikrai mes stovime vitrinose, priimame klientus“.

Tokie merginos parodymai palengvino nuteistųjų padėtį. LApT konstatavo, kad „nors, sprendžiant iš nukentėjusiosios parodymų, jos materialinė padėtis buvo sunki, ji neteko darbo, trūko pinigų pragyvenimui, padengti skolai, buto nuomai, tačiau ji nebuvo tokia, kuri nepaliktų nukentėjusiajai pasirinkimo varianto. Pastaroji turėjo pasirinkimo galimybę, nebuvo priklausoma nuo E. Navicko, jis nesukūrė ir nepalaikė tokios situacijos, kad mergina būtų priversta priimti jo pateiktą pasiūlymą Olandijoje už atlygį teikti seksualines paslaugas. Tokiu būdu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Anos verbavimas, pasinaudojant jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudojant apgaulę – žadant gerai apmokamą darbą, kaip vienas iš alternatyvių BK 147 straipsnyje (prekyba žmonėmis) numatytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, tuo pačiu ir paminėti, šio BK straipsnio dispozicijoje numatyti valios palenkimo būdai E. Navickui ir D. Vaivadai inkriminuoti ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nepagrįstai“.

Neįgalios nepilnametės

Tačiau nuteistieji neišsisuko dėl nepilnamečių pardavimo ir jų išnaudojimo prostitucijai, nors tvirtino nežinoję ir net neįtarę, kad merginos neturinčios 18 metų ir dar – neįgalios.

Nepilnametės Roma (tuo metu 17 m.) ir Rita (tuo metu 16 m., abiejų vardai pakeisti) į prekeivių tinklus pakliuvo ne tik todėl, kad buvo labai naivios dėl savo jauno amžiaus, tačiau, kad abi turėjo psichinių sveikatos sutrikimų. Tą vėliau pripažino ir teismo medicinos ekspertai. Romą išvežę į viešnamius vyrai netgi vadino „nevisprote“.

Liudytojas Tomas teisme pasakojo, jog jis su E. Navicku bandę merginą mokyti elementarių anglų kalbos žodžių, kad ši galėtų susikalbėti su klientais, tačiau mergina buvo visiškai tam neimli. Pasak Tomo, po ilgų derybų su D. Vaivada, buvo nuspręsta Romą išsiųsti namo, tačiau ši iš nuomojamo buto pabėgo.

2009 birželį „Carito“ socialinės darbuotojos gavo laišką iš Hagos. Jame buvo nurodyta, jog su organizacijos, teikiančios pagalbą nukentėjusioms nuo prekeivių žmonėmis, darbuotojomis susisiekė Roma (18 m.), kuri yra prekybos žmonėmis auka. Laiške, be kita ko, buvo nurodyta, kad mergina turi psichinių sveikatos problemų. Iš liudytojos – Nyderlandų Karalystėje dirbančios socialinės darbuotojos – nurodytų aplinkybių buvo aišku, kad Roma – „sutrikusi asmenybė, jai sunku orientuotis, ji pasimetusi, pažeidžiama, ja lengva manipuliuoti, ji labai skurdžiai gyveno“.

Apie nepilnametės Romos nesugebėjimą tvarkytis, suvokti elementarius higienos reikalavimus, keistą elgesį liudijo ir Ana, kartu gyvenusi nuomuojame bute Amsterdame.

Elgesio sutrikimai buvo nustatyti ir kitai nepilnametei Ritai. Anot specialistų, mergina greitai pasiduodavo kitų asmenų neigiamai įtakai, nemokėjo atsisakyti, pasakyti „ne“.

Mokė oralinio sekso

Tačiau nusikaltėliams nerūpėjo jokie paauglių vidiniai išgyvenimai – jiems tereikėjo „vergių“, kurios uždirbtų pinigus. Jie pirko joms drabužius, rūpinosi, kad jų išvaizda stovint vitrinose patrauktų klientų dėmesį.

Teisme nukentėjusioji Roma papasakojo, jog nuvykus į butą, iš jos buvo paimtas jos asmens dokumentas – neva, kad kitos merginos nepavogtų. Tomas pripažino, kad žinojo, kiek merginai metų, o kadangi jis veikė išvien su E. Navicku, tai, anot teisėjų kolegijos, apie Romos amžių žinojo ir jis.

Taip pat LApT pabrėžė, kad E. Navickas ir kiti jo bendrai neabejotinai suvokė ir apie nukentėjusiosios psichinę sveikatos būklę. Tai patvirtina ne tik liudytojo Tomo parodymai, bet ir pačios Romos pasakojimas. „Man vienai buvo draudžiama išeiti iš buto, visada, kuris nors iš mus saugančių vyrų mane lydėdavo, – sunkiai rinko žodžius nukentėjusioji. – Aš tik Olandijoje sužinojau, kad teks dirbti prostitute. Nenorėjau tokio darbo dirbti, bet tylėjau, nes bijojau – buvau svetimoje šalyje, nemokėjau kalbos. Man davė lapelį su angliškais žodžiais – liepė išmokti, bet man sunkiai sekėsi… Tie vyrai su mumis elgėsi kaip su šiukšlėmis – šaukdavo ir mušdavo, jei jiems atrodydavo, kad klientas nepatenkintas arba mes ko nors nesugebame… Mokė mane ir oralinio sekso…šlykštu… Kad nesipriešintume buvome verčiamos vartoti ir kvaišalus, ir alkoholį“…

Dar viena byla

Šis nuosprendis įsiteisėjo, tačiau nuteistieji dar gali jį skųsti Aukščiausiajam Teismui. O šiuo metu abiems broliams D. ir R. Vaivadoms, E. Navickui ir Egidijui Bukauskui (42 m.) yra pateikti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis, vaiko pirkimo ar pardavimo, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu veikiant organizuotoje grupėje ir dar vienoje byloje.

Visi keturi dar kaltinami verbavę darbo ieškančius vyrus ir vežę juos platinti narkotikų į Vokietiją. Vieno jų tėvas sako sūnaus iš užsienio taip ir nebesulaukęs.

Šią 40 tomų bylą kol kas dar tebenagrinėja PAT. Įtariamiesiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dar dviems šios gaujos nariams – Mantui Barkauskui (30 m.) ir Viačeslavui Jasudavičiui (36 m.) – išduoti Europos arešto orderiai – mat abu nuo teisėsaugos pasislėpė. Jų byla išskirta į atskirą.

Kai kurie šios organizuotos nusikaltėlių gaujos nariai jau nuteisti ir atlieka bausmes Vokietijoje, du – mirę.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ