LRT nuotr.

Liūdna matyti, kad geriausi šalies moksleiviai, gavę šimtukus, išsineša tik padėkas. Mokinius reikia motyvuoti ne tik padėkomis, bet ir premijomis, LRT RADIJUI sako verslininkas Vladas Lašas. Kaip teigia šalies pedagogai, tokios idėjos, kokią pasiūlė V. Lašas, yra sveikintinos ir padėtų moksleiviams koncentruotis į tai, ko tikrai reikės ateityje.

Motyvuoti moksleivius reikia ne tik padėkomis, bet ir premijomis

Idėja, kuria siūloma leisti geriausiems vienuoliktokams mokyklą baigti per metus ir puikiausiai besimokančius skatinti 3 tūkst. eurų premija, – iššūkis jauniems žmonėms, LRT RADIJUI sako V. Lašas. Kaip tikina jis, gabūs informatikai, matematikai, fizikai ar biologai galėtų greičiau baigti mokyklą: „Jei juos paskatinsime, padėsime įveikti formalias kliūtis, jie galės anksčiau duoti visuomenei savo kūrybines galias, stoti į universitetą, kurti savo svajones.“

V. Lašo teigimu, jaunas žmogus, stengdamasis pats ir gaudamas gerų mokytojų pagalbą, gali pasiekti daug. „Reikia parodyti, kad tai vertiname, ir skirti dėmesio geriausiems savo moksleiviams. Pasiūlymas jiems – atėjus į 11 klasę rudenį, per metus pasiruošti 12 klasės egzaminams ir pavasarį juos išlaikyti su dvyliktokais. Tuomet geriausi moksleiviai gautų 3 tūkst. eurų prizą. Tokių stipendijų būtų skiriama, pavyzdžiui, dešimčiai geriausiųjų“, – aiškina pašnekovas.

Geriausius moksleivius, anot V. Lašo, reikia motyvuoti ne tik žodžiais ir padėkomis, bet ir tikru įvertinimu: „Nobelio premija yra ne tik aukso medalis, bet ir premija, įvertinanti gyvenimo ir mokslo pasiekimus. Jaunimui premijos būtų didelė paskata. Be to, anksčiau baigę mokyklą jie sutaupytų metus. Tokiu atveju galima anksčiau stoti į universitetą, užsiimti svajonių darbo kūrimu, keliauti aplink pasaulį, savanoriauti ir atrasti save.“

V. Lašas sako matęs, kaip įvertinami moksleiviai, egzaminus išlaikę šimtukais. „Liūdna matyti, kiek jie išsineša. Dažnai tai tik padėka. Turėtume parodyti, kad gerą mokymąsi vertiname kaip rimtą darbą. Tai turi būti pavyzdys kitiems, dažnai sakantiems, kad „ai, mokytis neverta“. Žinoma, reikia paskatinti ir mokytojus, kurie padeda moksleiviams pasiruošti. Taigi tokio pat dydžio premijas reikėtų skirti ir mokytojams“, – tvirtina pašnekovas.

Paklaustas, kodėl pasirinkta 3 tūkst. eurų suma, V. Lašas teigia, kad ji – gana solidi: „Tai jau reikšminga suma jaunam žmogui. Kita vertus, ji apytiksliai atspindi, kiek mūsų valstybei kainuoja moksleivio metai mokykloje. Skatinkime ne tik sporto ir muzikos sritis, bet ir žmones, kurie gabūs matematikai, fizikai, informatikai.

Tikina, kad finansavimą premijoms tikrai rastų

Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė sako, kad kiekviena tokia idėja yra sveikintina. „Galima apie tai galvoti įvairiai, bet aš esu už šią idėją. Tai būtų paskatinimas jaunam žmogui, tai kodėl gi ne? Manyčiau, kad tai priimtina.“

Paklausta, ar idėjos įgyvendinimas būtų naudingas, I. Kačinauskienė teigia, kad tai priklausytų nuo kiekvieno žmogaus. „Tačiau tai vis tiek būtų paskatinimas. Kartais mokiniai sėdi ir mokosi daug dalykų, kurių ateityje nelabai reikės. Dėl tokios idėjos būtų koncentruojamasi į tai, ko tikrai reikės. Tikiu, kad yra mokinių, kurie dvejų metų kursą galėtų įveikti per vienerius metus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Klaipėdos Ąžuolyno  gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė tvirtina, kad mokinių, pasiryžtančių per metus įveikti dvejų metų mokymosi programą, būtų: „Šiais metais mūsų mokyklą baigė dviejų tarptautinių olimpiadų prizininkas. Tokie vaikai, kaip jis, sugebėtų. Idėją vertinu teigiamai, tik, manau, galima pradėti nuo paprastesnių dalykų. Visgi, nors kalbama, kad yra bėda dėl mūsų mokyklų, tarptautinėse olimpiadose mūsų šalies mokiniai puikiai pasirodo.“

V. Lašas teigia, kad nemažai švietimo sistemos darbuotojų, išgirdusių šią ar panašias idėjas, sutinka, bet išvardija, kodėl to negalima įvykdyti. „Mano žiniomis, nėra jokių įstatyminių kliūčių, trukdančių realizuoti šią idėją. Dauguma vyresnės kartos žmonių yra baigę mokyklą per 11 metų, įstoję į universitetus ir puikiai dirbantys įvairiose srityse. Taigi mes tikrai galime tai padaryti. Reikia pradėti nuo mažų iniciatyvų“, – aiškina verslininkas.

Paklaustas, ar pats finansuotų pirmąsias premijas moksleiviams, V. Lašas tikina, kad taip: „Esu gavęs ir patikinimų iš gerų sąjungininkų, kurie nori steigti tokias premijas, prisidėti. Manau, tikrai galėtume tai padaryti su, pavyzdžiui, Lietuvos „Junior Achievement“ kuri jungia daug moksleivių, mokyklų ir iniciatyvų. Manau, kad dalyvautų ir Nacionalinė moksleivių akademija, jungianti daug puikiai besimokančių ir žingeidžių jaunų žmonių.“