"Tauragės kurjeris" nuotr.

Prieš mėnesį į Matiškius iš Batakių kaimo atsikraustę Maroščikai neturi beveik nieko, tačiau tikina, kad jiems nieko ir netrūksta. Gausioje šeimoje auga aštuoni vaikai, mūkia telyčia ir gagena pulkelis žąsų. Penktadienį kaime šeima iškėlė vestuves, į jas pakvietė ir žurnalistę. Tačiau įdomiausia net ne tai, įdomiausia, kad būtent ši gausi šeima nuo išnykimo išgelbės Pagramančio pagrindinę mokyklą. 

Atsiviliojo iš Batakių

Žalsvas medinis namelis, kuriame neseniai apsigyveno gausi Maroščikų šeima, labai jau kuklus. Už jo – medinis tvartelis. Kieme vestuvių dieną mus pasitinka pulkas ryškiaspalvių svečių. Tarpduryje pasirodo raudoną kaklaraištį ryšintis jaunikis Rolandas ir raudoną suknutę vilkinti nuotaka Jovita. Sako, kad be mūsų nepradėjo šokių. Su manimi – ir Pagramančio pagrindinės mokyklos direktorius Zigmas Mozuraitis. Tądien jis jau sveikino porą Šilalės metrikacijos skyriuje.

Maroščikų šeimos istorija neatsiejama nuo Pagramančio pagrindinės mokyklos išlikimo. Mokyklai gresia uždarymas. Prieš porą mėnesių naujasis mokyklos vadovas užsimojo trūks plyš atvesti į šią kaimo mokyklą daugiau vaikų, bendri pažįstami suvedė jį su Batakiuose tuomet gyvenusia Maroščikų šeima. Šeima tuo metu ieškojo, kur persikraustyti, mat turėjo atlaisvinti vieno ūkininko laikinai jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas. Z.Mozuraitis pasiūlė mainus: rasiąs šeimai namus su sąlyga, kad jos vaikai lankys jo vadovaujamą Pagramančio mokyklą. Pavyko.

Edgaras, Nojus, Rokas, Gintaras, Deimantė ir Karolis kas rytą jau mėnesį mokykliniu autobusiuku važinėja į Pagramantį. Namie su mama ir tėčiu lieka metukų Gabija ir trijų mėnesių Rugilė.

Gelbsti pienas ir sūriai

Tarpduryje Gabija stovi apsikabinusi močiutės koją, vėliau ant rankų mergytę vis panešioja kuris nors iš svečių. Rugilė ramiai įsitaisiusi vienos iš nuotakos pusseserių glėbyje. Apie keliolika žmonių sėdame prie stalo.

– Karti karti, degtinė karti, – užtraukė mokyklos direktorius ir jaunavedžių porai teko bučiuotis. Edgaras ir Rokas stebi tėvus. Po to čiumpa po saldainį ir nurūksta į kiemą už daržinės. Ten, kur labiausiai mėgsta žaisti. Ten – ir likusieji broliukai. Jais viso pokylio metu rūpinasi vyresniosios šeimos atžalos Deimantė ir Karolis.

Matiškiai – apie 20 kilometrų nuo Šilalės, klausiu, kaip šeima pasiekė metrikacijos skyrių.

– Pusseserės vyras nuvežė. Vaikai liko namie su močiute, – pasakoja jaunoji. – Pusseserė gyvena Pajūrio kaime. Ji man šukuoseną padarė, padažė.

Jaunikis šypsosi. Prie mamos pribėga Edgaras. Prašo atsigerti. Man į lėkštę iš vieno svečių laikomo dubens keliauja mėsos kukulaitis. Priešais Jovitą ant stalo – jaunosios puokštelė. Kainavo 27 eurus. Nutariu, kad brangu. Sako, kad ją nupirko piršliai.

– Gi tik vieną kartą gyvenime ženyjiesi, – sako puokštę pirkęs piršlys Gintas.

Kostiumuoto vyro rankose – Gabija. Vyras nevartoja alkoholio, svečius veš namo. Į šventę atvykusios jaunosios giminaitės ir jis – iš Pajūrio. Prieš mėnesį Gintas Jovitos ir Rolando šeimai padėjo persikraustyti. Išsinuomojo priekabą, kad galėtų iš Batakių pervežti gyvulius. Dabar padengė dalį vestuvių išlaidų. Maroščikų šeima neturi automobilio, nė vienas nedirba. Klausiu Rolando, iš ko išgyvena.

– Turime telyčią. Pienas, sūris… Auginame žąsų. Daržai. Karolis (sūnus iš Jovitos ankstesnių santykių, – red.) augina keletą ožkų, – vardija šeimos galva.

Jovita papildo, kad jos antroji pusė „stovi“ Darbo biržoje, gauna bedarbio išmoką, į šeimos biudžetą plaukia ir išmokos už vaikus.

Klausiu, ko šeimai labiausiai reikėtų.

– Visko pakanka, – tvirtai rėžia Rolandas.

Tik vėliau išlydėdami išsako, kas neramina. Namą, kuriame šeima apsigyveno, ketina nupirkti rajono savivaldybė. Kaip socialinį būstą. Tačiau iki šiol vyro niekas neinformavo, ar būstas jau išpirktas.

– Nežinau, ar galiu ką nors čia daryti. Yra visokių minčių. Reikia ir tą paremontuoti, ir tą palopyti, – atskleidžia.

Neilgai trukus likusi svečių dalis kviečia į kiemą šokti. Į minkštą sodybos žemę sminga jaunosios kulniukai, koja krypteli ne kartą. Sako, kad nepratusi vaikščioti su aukštakulniais. Po keleto minučių į kiemą grįžta avėdama šlepetėmis. Viena iš pusseserių įjungia dainą „Juoda orchidėja“. Dabar jau šokam visi.

Namas dar nenupirktas

Pasak savivaldybės mero pavaduotojos Virginijos Eičienės, namas, kuriame įsikūrė Maroščikai, jiems dar nenupirktas. Šiuo metu paskelbtas viešasis konkursas socialiniams būstams kaimuose pirkti. Netrukus konkurso procedūros turėtų baigtis ir viskas paaiškėsią.

Jau keletas metų netyla svarstymai apie Pagramančio mokyklos uždarymą. Naujasis direktorius Z.Mozuraitis ir mokyklos bendruomenė deda didžiules pastangas mokyklą išsaugoti. Prieš keletą dienų mokinių gretas papildė du iš Šiaulių atvykusios šeimos vaikai. Šiandien mokyklos apžiūrėti atvažiuos Pagramantyje apsigyventi ketinanti šeima iš Pajūrio. Mokyklą pagausintų penki šios šeimos vaikai.

 

Margarita RIMKUTĖ