"Akistatos" nuotr.

 Jeigu pačiam trūksta pinigų, reikia jų pasiimti iš kitų žmonių! Kad ir iš nepažįstamų ar šiek tiek pažįstamų. Kad ir smurtu, jeigu priešinsis!.. Maždaug taip mąsto ne vienas nusikaltėlis ir dairosi aukų, silpnesnių už save. Neretai – garbaus amžiaus pensininkų, nes, kaip kažkada yra viešai pareiškęs vienas užkietėjęs Lietuvos sukčius, senukams pinigai esą jau nereikalingi.

Temidė tik glostė

Taip ciniškai pernai birželį mąstė ir tuomet jau net 10 kartų teistas ir, beje, Temidės nuolat globotas šiaulietis Edgaras Lukjančukas (29 m.). Pirmąjį teistumą tuomet 16-metis, gyvenęs Dotnuvoje (Kėdainių r.), užsidirbo už vagystę. Kėdainių teismas paauglio pasigailėjo: paskyrė 30 parų areštą, bet bausmės vykdymą atidėjo. Po 3 savaičių tas pats paauglys išgirdo antrą to paties teismo nuosprendį jam – vėl už vagystę, vėl arešto bausmė, o vykdymas vėl atidėtas metams. Dar po mėnesio vėl už vagystę nuteistas 16-metis jau sulaukė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau vykdymas ir vėl buvo atidėtas metams.

Temidės tarnų gailestį, o kartu ir paskatinimą atsidėkoti už tai geru elgesiu paauglys suprato kaip nebaudžiamumą – darai tai, ką nori, o įstatymų tegul laikosi kiti, nes bausmės glostančios!

Savo keliu toliau ėjęs vagišius vėl buvo teisiamas 3 kartus, jau tapo ir plėšiku, ir nusikaltimų geografiją plėtė, tačiau teismai paskirtas bausmes jam vis tiek atidėdavo.

Pirmą kartą už grotų E. Lukjančukas atsidūrė tik jau būdamas pilnametis, 2008-aisiais, kai už 3 vagystes teismas pasiuntė jį kalėti beveik 3 metus. „Zona“ šį vyrą tuo metu sustabdė nuo naujų nusikaltimų.

O 2015-ųjų vasarį, 2016-ųjų sausį ir kovą už naujas vagystes ir plėšimą E. Lukjančuką vėl teisė teismas ir vėl skyrė tik švelnias – lygtines – bausmes.

Taip Temidės „išauklėtas“ vyras galų gale driokstelėjo visu pajėgumu – pernai birželį Dotnuvoje tapo garbaus amžiaus pensininkės žudiku. Tuo metu jam laisvės atėmimo bausmė už paskutinį įvykdytą nusikaltimą kaip tik buvo atidėta. Galima daryti išvadą, kad žmogžudystės nebūtų buvę, jeigu E. Lukjančukas tuo metu būtų kalėjęs.

Darbdavys gyrė

Paties E. Lukjančuko teigimu, tada, kai paragavo tikros kalinio duonos ir 2010-aisiais grįžo į laisvę, jis susipažino su būsima žmona ir nutarė gyventi dorai – susirado darbą, rūpinosi žmonos dviem mažamečiais sūnumis. Jų neįsivaikino, tačiau esą pamilo kaip savo. Bet dorai gyventi nesisekė – bent jau taip rodo 3 paskutinieji teistumai 2015–2016 metais.

Netrukus jauna šeima susilaukė ir 2 dukrelių – dabar joms yra 4 ir 1 metukai. Žmona niekur nedirbo, o šeimos galva dirbo Šiauliuose esančioje įmonėje, kuri gamina ir montuoja plastikinius langus, įvairias duris. Įmonės vadovo teigimu, E. Lukjančukas buvo toks geras darbininkas, kokio galima tik pavydėti! Vyras turėjo darbo patirties, įgytos užsienyje, buvo dirbęs statybose.

Beje, E. Lukjančukui su šeima grįžus iš užsienio, Lietuvoje, jo paties žodžiais, iškart užklupo nesėkmės – „užpuolė antstoliai“. „Todėl nebuvo ką daryti – teko vogti“, – teisme teisinosi E. Lukjančukas.

Iš darbo vyras pernai išėjo tada, kai jau buvo pražudęs senutę Dotnuvoje, tik pats dar buvo nepričiuptas. Tuo laiku jis esą „vykdė individualią veiklą“.

Darbavosi apgalvojęs

Apiplėšti nuo vaikystės pažįstamą Dotnuvos gyventoją Genovaitę K. (89 m.) daugiavaikis tėvas ryžosi pernai birželio 12-ąją, kai jo gausią šeimą visiškai prispaudė skurdas – nebuvo pinigų. Jų tikėtasi pasiskolinti iš uošvės, tačiau ši negalėjo padėti. Tuomet E. Lukjančukas prisiminė, kad Dotnuvoje gyvenantis jo tėvas ne kartą buvo pasakojęs, kaip tvarkingai ir turtingai gyvena dotnuviškė Genovaitė K. Pas šią moterį tėvas buvo ne kartą dirbęs, nes ji pastaruoju metu name gyveno viena, turėjo judėjimo problemų, tačiau buvo labai šviesaus proto, pakankamai energinga ir nuotaikinga močiutė. Tik kasdienybėje jai vis reikėdavę pagalbos. Edgaras, išgirdęs, kad senutė pasikeitė namo langus, įsigijo gerą televizorių, nutarė, jog ji turinti pinigų. Juolab kad tomis mėnesio dienomis pensininkai kaip tik gauna pensiją.

Savaitgalį E. Lukjančukas su žmona ir dukrelėmis išvyko pas žmonos motiną. Darbdavys buvo paskolinęs geram darbininkui autobusiuką – ir jau ne pirmą kartą. Tai esą kapines reikėję tvarkyti, tai kraustytis.

Tuo autobusiuku Edgaras sekmadienio vakarą, palikęs žmoną su dukromis pas uošvę, ir atvyko prie Genovaitės K. namo. Mašiną pasiliko per puskilometrį nuo aukos sodybos, pasiėmė darbines pirštines, kad įvykio vietoje neliktų jo pirštų atspaudų, ir nuėjo prie sodybos. Buvo prietema, jokia tvora neaptvertoje sodyboje atrodė ramu. Prie namo buvo plytų krūva.

Kai pro šalį važiavo sunkvežimis, E. Lukjančukas paėmė vieną plytą ir metė į langą, kad pašalinės ausys neišgirstų dūžio. Įlipęs pro išdaužtą langą nusikaltėlis iškart pamatė lovoje gulinčią Genovaitę K. Prišokęs uždengė jai galvą, kad moteris jo neatpažintų, ir liepė nerėkti – tuomet nieko nedarysiąs.

Moteris nutilo, o plėšikas ieškojo pinigų. Nuėjęs į virtuvę, rado rankinę ir iš jos paėmė piniginę. Tuo metu jis pamatė, kad senutė, išlipusi iš lovos, ketina pabėgti pro langą. Vyras sugavo moterį ir nutempė į lovą. „Nubaudė“ smūgiais. Toks pats, anot plėšiko, buvęs ir dar vienas mėginimas pabėgti, todėl senutę dar kartą paguldė ir apsmūgiavo.

Išeidamas plėšikas išsinešė naująjį moters televizorių.

Grįžęs pas uošvę, E. Lukjančukas, turėdamas 20 eurų iš apiplėštos moters piniginės, o piniginę išmetęs pakeliui, pasiėmė savo šeimą ir darbdavio autobusiuku parvyko į Šiaulius. Pagrobtą televizorių nunešė į rūsį. Žmonai nieko nepasakojo, tik sakė, kad buvo išvykęs pas draugus.

Auka nebeišgyveno

Tuo metu stipriai į galvą, pilvą, kojas apsmūgiuota ir dar smaugta Genovaitė K. naktį ir rytą praleido sėdėdama ant grindų – kruvina, leisgyvė, vilkinti tik naktiniais marškiniais, nepajėgianti ieškotis pagalbos, praradusi sveiką nuovoką. Beje, prieš savaitę grįžusi iš ligoninės, kur buvo gydoma 1,5 mėnesio. Tokią ją per išdaužtą langą apie pietus pamatė pažįstamas vaikinas, dažnai prekiaudavęs daržovėmis prie jos namo, ir kartu su juo atėjęs paštininkas, nes atnešė pensiją ir negalėjo prisibelsti – niekas neatidarė užrakintų iš vidaus namo durų. Jiedu iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, o minėtas prekiautojas paskambino senutės sūnui. Šis išvakarėse jau buvo pasigedęs mamos, nes ji nebeatsiliepė telefonu, ir kaip tik planavęs pas ją vykti.

Sudaužyta ir sulaužyta Genovaitė K. buvo gydoma Kauno klinikose, tačiau po 2 savaičių mirė.

Plėšimas virto nužudymu. Ekspertai nustatė, kad senutė patyrusi mažiausiai 16 stiprių smūgių ir spyrių, o mirtį prišaukė sunkių sužalojimų visuma, ypač – galvos trauma.

Nelaimėlės sūnus teigė, kad iš motinos namų po plėšimo dingo televizorius, piniginė ir mobilusis telefonas – iš viso 255 eurų vertės turto.

Įtariamasis dėl Genovaitės K. apiplėšimo ir nužudymo buvo sulaikytas tik liepos 12-ąją. Jį išdavė viename Šiaulių lombarde surastas Genovaitės K. televizorius, už kurį E. Lukjančukas buvo gavęs 50 eurų. Šis turtas buvo priimtas oficialiai – užfiksuojant daiktą į lombardą atnešusio asmens tikslius duomenis.

Beje, dėl dotnuviškės apiplėšimo, vos tik apie tai pranešė TV žinios, savo vyrą įtarė E. Lukjančuko žmona, nes jos sūnus jau buvo aptikęs rūsyje svetimą televizorių, o moteris dar tiksliai žinojo, kad plėšimo vakarą Edgaras lankėsi Dotnuvoje. Tačiau Edgaras dėl to gynėsi ir, anot žmonos, elgėsi įprastai, niekuo neišsiduodamas.

Įkalintas 16,5 metų

Teisme E. Lukjančukas prisipažino tik dėl pensininkės apiplėšimo, o dėl nužudymo – ne. Esą jis sudavęs moteriškei tikrai kelis kartus mažiau smūgių, nei nustatę ekspertai, ir nesmaugęs, be to, smūgiavęs ne taip stipriai, kad sužalotų mirtinai.

Teisiamasis netgi ašarojo, tikino, kad gailisi dėl savo poelgio. Bet, matyt, jam buvo labiau gaila savęs ir savo šeimos, kurios ilgai nematys, o ne nužudytos energingosios močiutės.

Kauno apygardos teismas žiauriam plėšikui ir žudikui neseniai paskyrė 15,5 metų nelaisvės bausmę. Pridėjus dalį neatliktos ankstesnės bausmės, įkalinimas E. Lukjančukui pailgėjo iki 16,5 metų. Tai yra gerokai mažiau, nei siūlė jį kaltinęs prokuroras (25 m. nelaisvės).

Galo su galu pastaruoju metu nesudurdavęs E. Lukjančukas teismo taip pat įpareigotas atlyginti žalą nužudytosios sūnui – kiek per 31 000 eurų, o Ligonių kasai už Genovaitės K. gydymą ik jos mirties – 4752 eurus. Tiesa, tokie dideli pinigai šiam vyrui – tik sapnuose ir svajonėse regėti…

„Zonoje“ daugiavaikis tėvas, recidyvistas, gyvena jau nuo pernai liepos, kai tik buvo sučiuptas.

Šis nusikaltimas parodė, jog vienų gyvenančių pensininkų nusikaltimo grėsmė tyko ne tik atokiuose vienkiemiuose, bet ir daug kaimynų arti turinčiuose miestelių (ir miestų) namuose, esančiuose net ir prie pat pagrindinės gatvės (kaip Dotnuvoje). Kai veikia dvikojai žvėrys, grėsmė tyko visų.

 

Irena ZUBRICKIENĖ