P. Lileikio nuotr.

Dažniausiai vagišių akys ir pirštai į svetimą gerą nukrypsta ne dėl to, kad nusikalstamu būdu jie pakeltų savo gerbūvį. Priežastys, dėl kurių staiga susisuka galvelė ir prireikia žūtbūt įsibrauti į svetimas valdas, labai proziškos – svetimo daikto dažniausiai užsimanoma, kai pritrūkstama pinigų alkoholiui ar kvaišalams.

Už grotų – ne iš karto

Kalėjimų departamentas skelbia, kad kiekvienais metais įkalinimo įstaigas papildo maždaug po 1000 nuteistųjų už vagystes ir plėšimus, o vidutiniškai kasmet už šiuos nusikaltimus kali šiek tiek daugiau nei 1500. Tai maždaug šeštadalis visų nuteistųjų. Būtina priminti, kad visi, kurie patenka už grotų, jau būna ne po kartą teisti įvairiomis ne laisvės atėmimo bausmėmis: baudomis, laisvės apribojimu, areštu ir pan. arba griežtesnės bausmės vykdymas buvo (ir ne kartą) atidėtas. Mat vagystė nelaikoma sunkiu nusikaltimu, tad pirmą, antrą ir net penktą kartą sugautas vagis gali išsisukti sulaukęs tik simbolinės bausmės – priklauso nuo to, kiek prisigrobė, ir ar nieko vogdamas nesužalojo, negrasino ar bandydamas paslėpti nusikaltimą, nesunaikino svetimo turto „visuotinai pavojingu būdu“.

„Ką nors užmušiu“

Naujieji Elmininkai (Anykščių r.) irgi turi savą „galvos skausmą“ – Audrių Ilonį (25 m.). Vyriokas labai jau neramaus kraujo: dirbti nemėgsta, užtat išgerti – labai. O išgėręs vaiko visus, kas pasitaiko jo kelyje. Štai kad ir pernai rugsėjį, grįžęs namo girtas, Audrius iškūlė buto langus ir ėmė stumdyti savo motiną (47 m.). Atkišęs jai raštelį, kuriame buvo parašyta: „šiandien ką nors užmušiu“, ėmė sekioti motiną ir stumdyti ją. Po to nutarė kažkur išeiti, o kai motina neleido, nubėgo į virtuvę ir čiupęs arbatinuką metė į ją. Verdantis vanduo nudegino moteriai kairiąją koją. Tačiau sūnui buvo nė motais – sugniaužęs kumščius jis puolė prie jos, kelis kartus smogė motinai per rankas, ėmė spardyti, grasino padegti. Kitame kambaryje buvęs Audriaus patėvis skubiai iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Specialistai nukentėjusiosios žaste ir dilbyje aptiko poodines kraujosruvas, nudegintą kairės pėdos odą. Sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o niekaip nusiraminti negalintis A. Ilonis uždarytas į areštinę.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą prokuroras paprašė teismo skirti suėmimą, nes pasirodė, jog jaunuolis kaltinamas ne tik smurtu prieš motiną, bet ir vagystėmis.

Be to, paaiškėjo, kad išgėręs Audrius nuolat kimba ne tik motinai, bet ir patėviui į atlapus, keikiasi, grasina visus padegsiąs.

„Privertė“ prisipažinti

Beje, artimieji pelnytai baiminosi grasinimo padegti ar užmušti. Dar 2012 metų lapkritį Molėtų rajono apylinkės teismas A. Ilonį buvo pripažinęs kaltu pagal LR BK 188 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) ir nubaudęs vienerių metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ši bausmė buvo skirta už tai, kad būdamas girtas, bešlitinėdamas po Alantos miestelį (Molėtų r.), nušveitė nuorūką prie ūkinio pastato Ukmergės gatvėje. Iš pradžių buvo manoma, kad nuo šios nuorūkos ir kilo gaisras, kurio metu užsidegė ūkiniame pastate buvusios malkos ir šienas, nudegė pastato stogas.

Ilionis prisipažino, kad nuorūką numetė, tačiau vėliau ėmė tvirtinti, kad ant prisipažinimo dokumentų pasirašęs, nes išsigandęs pareigūnų – dėl jų daromo psichologinio spaudimo patyrė stresą, kuris iššaukė daugybę priepuolių (vyras yra neįgalus). Girdi, policijos pareigūnai nekvietė gydytojų tol, kol jis neprisipažinęs. Parašęs apeliacinį skundą vyras buvo aukštesniojo teismo išteisintas. Teismas konstatavo, kad gaisras kilo dėl kitų priežasčių, o ne dėl numestos nuorūkos.

Vagis ir smurtautojas

Tačiau tokia pažintis su policijos pareigūnais bei Temidės sargais vyrui galvon proto neįdrėbė – jis ir toliau nedirbo, girtuokliaudavo. O kai nedirbi, tai ir svaigalų nėra už ką nusipirkti. Todėl 2014 metų gegužę vėl išgirdo teismo nuosprendį. Šį kartą ir už vagystę, ir už smurtą, ir už turto sunaikinimą.

Kaip minėta, pritrūkęs pinigų svaigalams, A. Ilonis kartu su sugėrovu pavogė nuo gatvėje stovėjusio automobilio valstybinio numerio ženklus ir 4 automobilio ratų gaubtus. Taip pat vyras apkūlė ir savo sugyventinę, ir mažametį sūnų: moteriai trenkė kumščiu į veidą, o vaiką – trenkė į sieną. Negana to, kai policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, ėmė juos įžeidinėti, keikti, apspardė policijos tarnybinį automobilį. Anykščių policijos komisariatui priklausančio turto vertė – apie 400 eurų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau ir vėl savo išpuolius siejo su liga: neva, kai prasideda priepuoliai, nebežino, ką daro ir ne viską atsimena.

Anykščių rajono apylinkės teismas už minėtus nusikaltimus A. Iloniui skyrė 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, tačiau, pagailėjęs ligonio, bausmės vykdymą atidėjo metams, paskirdamas įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų. Tikėkime, kad nuteistasis tuos įpareigjimus įvykdė, nes po metų jis buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro.

Apvogė sodybą

Sakoma, trečias kartas nemeluoja. Tad pernai birželį – vėlgi už turto sunaikinimą ir smurtą – agresyvusis A. Ilonis vis tik buvo 40 parų apgyvendintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur atliko arešto bausmę.

Deja, laisvėje pabuvo gana trumpai. Mat iki arešto jau buvo užsidirbęs du ikiteisminius tyrimus dėl vagysčių. Pernai balandį į Audrių panašus draugas Jonas Girnis (35 m.), tik su dar didesniu teistumų bagažu (net 8), prasitarė žinąs atokią sodybą, kurioje kol kas niekas negyvena, ir, kad joje pilna visokių daiktų, kuriuos pardavus, galima ilgai ūlioti. Pasikvietę į pagalbą dar nė karto neteistą Tomą Kuprionį, pasiėmė talpius krepšius ir vakarop, išdaužę lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąjį namą. O čia jau stvėrė, kas tik tilpo į krepšius: dujinę ir elektrinę vyrikles, indus, sieninį laikrodį, oblių, plastikines kėdes, žvejybos reikmenis ir kitą gerą. Šeimininkas padarytą žalą įvertino 460 eurų. Būtų ir šaldytuvą išvilkę, bet bėda – atvažiavusiam pirkėjui toks daiktas netilpo į jo audinę.

Turtų gabenimu iš sodybos buvo susidomėjusi netoliese gyvenusi moteris, kuri atėjo ir ėmė klausinėti, ką gi čia vyrai daro. Tačiau vagišiai nesutriko – Audrius pareiškė esąs sodybos šeimininko sūnus. Langą išdaužęs, nes, girdi, pametęs raktus, o tėvas atidavęs kai kuriuos daiktus, kuriuos ir išsivešęs, kai tik atvažiuosiąs draugas. Draugą, kuris nupirko pavogtus daiktus, surado T. Kuprionis. Vyras už juos sumokėjo 50 eurų, tačiau tikino nežinojęs, kad tai vogti buities rakandai.

Gautus pinigus vyrai greitai pragėrė, tad ir vėl ėmė dairytis, kur ką nors nugvelbus. Jų dėmesys nukrypo į vieną medžio apdirbimo įmonę, kur žinojo esant vertingos technikos. Tad gegužės 2-osios vakarą, siekdami nukreipti įmonės sargo dėmesį, padegė šalia įmonės, prie bandymų stoties pastato sukrautus šiaudus. O kai sargas puolė kviesti ugniagesių, vagišiai spėjo išsinešti dvi pneumatines viniakales, kurių bendra vertė 500 eurų. Vieną viniakalę T. Kuprionis pardavė savo pažįstamam už 20 eurų.

Teismo nuosprendis

Už šiuos nusikaltimus Anykščių rajono apylinkės teismas trijulei paskelbė nuosprendį. T. Kuproniui, kadangi šis nebuvo iki šiol teistas ir baustas administracine bauda, teismas skyrė tik vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo be šios priemonės  vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi,  neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis.

Vertindamas kaltinamojo J. Girnio asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad šis teisiamas jau 9 kartą, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, grįžęs iš pataisos namų atlikęs paskirtą bausmę vėl daro nusikaltimus ir tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. J. Girnis jau atlieka bausmę už ankstesnį nusikaltimą. Šį kartą už vagystes J. Girniui pataisos namuose teks praleisti dar 10 mėnesių.

Teismas taip pat konstatavo, kad ir A. Ilonis nelinkęs taisytis bei laikytis teisės normų reikalavimų – teisiamas jau ketvirtą kartą, o atlikęs bausmę, vėl daro nusikaltimus, todėl nusprendė, kad vyrui už grotų teks praleisti vienerius metus.

Be to nuteistiesiems teks atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai: T. Kuprionis privalės sumokėti 115,80 euro, A. Ilonis – 126,58 euro, o J. Girnis – 62 eurus.

Ilonis, kaip visada, dar bandė ieškoti teisybės Panevėžio apygardos teisme, apeliuodamas į savo ligą, kuri neva „verčia jį daryti nusikaltimus“, tačiau nieko nepešė.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ