Scanpix nuotr.

Dar gaji nuomonė, kad prostitucija moterys ar merginos užsiima esą savo noru. Tačiau projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė ir jos komanda tvirtina, jog pati dirbti prostitute nepasirinko nė viena moteris.

„Savo noru“ – nebūna

„Nežinau nei vieno atvejo, kai moteris užsiėmė prostitucija dėl to, kad jai tai malonu. Kiekvieną jų kažkas pastūmėjo ar privertė, – sakė K. Mišinienė, nuo 2001 metų metų dirbanti su prekybos žmonėmis bei prostitucijos aukomis. – Tai – skurdas, skolos, prieitas akligatvis, kai moteris neturi iš ko rinktis, gražūs žodžiai ir pažadai, vėliau virtę grasinimais, patyčiomis ir smurtu“. Pasak projekto vadovės, į sekso vergovę merginas klampina ir visuomenės nuomonė, kuri gana negailestinga ir žiauri.

„Vietoj to, kad ištiestų pagalbos ranką, neretai girdime: taigi jai, turbūt, patinka toks „darbas, ko ji nepabėga, ko neieško pagalbos?“ – piktinasi K. Mišinienė. – O juk tai nėra taip paprasta. Suteneriai visada stengiasi, kad jų aukos priklausytų jiems ir klausytų tik jų – ir jie tai daro labai išmoningai, tarsi būtų baigę psichologijos bakalaurus: pirmiausia savo aukas spaudžia psichologiškai, įtikina jas, kad dėl visko kaltos tik jos pačios, o jau jie – tai „angelai sargai“, saugantys jas nuo tikrųjų pavojų“.

Pripažino kaltais

Kad psichologiškai sugniuždytos merginos tampa priklausomomis, rodo ir visai nesenas pavyzdys. 2016 metų lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) paskelbė nuosprendį vos ne 10-mečio byloje. Suteneriai vilniečiai Aras Žydrūnas Žilinskas ir Gediminas Sidaravičius pagaliau pripažinti kaltais dėl nepilnamečių įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Aišku, jie dar turi galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).

Šie vyrai pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos – teisme buvo nuteisti dar 2013 metų gegužę. A. Ž. Žilinskui buvo skirtas 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas, G. Sidaravičius nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Žinoma, prostitutėmis pavertę kelias merginas „angelai sargai“ nuosprendžius apskundė ir šiek tiek laimėjo.

Bausmes sušvelnino

LApT nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo verdiktą. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija A. Ž. Žilinskui panaikino kaltinimus dėl 3 merginų įtraukimo į prostituciją, nes nebuvo įrodyta jo kaltė. Tačiau vyrui buvo palikti kaltinimai dėl dviejų nepilnamečių įtraukimo į prostituciją bei pelnymosi iš prostitucijos ir bausmė A. Ž. Žilinskui šiek tiek sušvelninta – jam skirti 3 metai ir 2 mėnesiai nelaisvės. Ji subendrinta su 2015 metų nuosprendžiu narkotikų byloje, kurioje A. Ž. Žilinskas „pelnė“ 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apie prekybą kvaišalais vėliau. Dar grįžkime prie nepilnamečių ir kitų merginių seksualinio išnaudojimo.

Ž. Žilinsko bendrui G. Sidaravičiui kaltinimai dėl pelnymosi iš vienos merginos prostitucijos buvo panaikinti, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, jog šis prostitucijai išnaudojo nepilnametę. Už tai jam paskirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 su puse metų. Per šį laikotarpį G. Sidaravičius negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios. Vyras taip pat įpareigotas sumokėti 25 MGL (941 eurą) įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą.

Sušvelninęs bausmės teismas pažymėjo, jog buvo atsižvelgta į tai, kad nusikalstimai padaryti prieš 9 metus – 2007 metais, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei 5 metus. Dar 3 metus byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Vilkino nagrinėjimą

Įdomu tai, kad byla taip ilgai buvo nagrinėjama teisme ne dėl ilgai trunkančių teismo medicinos ekspertizių ar teisėjo kaltės, o dėl to, kad teismo procesą ignoravo ir aukos – nukentėjusiosioms net buvo pagrasinta jas atvesdinti, ir teisiamieji.

Dar 2011 metų lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Paulius Jablonskas, palaikęs kaltinimą šioje byloje, pripažino, jog merginos keikia pareigūnus, užkirtusius kelią jų pelningai veiklai.

Teismas savo iniciatyva patikrino „Sodros“ ir Gyventojų registro tarnybos duomenis, tačiau nieko nepešė – merginos oficialiai niekur nedirbo, gyvenamąją vietą buvo deklaravusios tik formaliai. Buvo net įtariama, kad prostitutėmis dirbusios nukentėjusiosios yra išvykusios iš Lietuvos ir greičiausiai jos nenori liudyti prieš buvusius sąvadautojus. Prokurorams tuomet pavyko išsiaiškinti, kad viena liudytojų, galinti papasakoti apie prostitucijos užkulisius, neseniai pagimdė kūdikį. Vėliau jaunoji moteris davė parodymus.

Buvo baiminamasi, kad be liudytojų apklausų teisme gali subliūkšti kaltinimai – mat nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vis dėlto, kad ir strigdama byla pasiekė finišą.

Elitinės vergės

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai buvo nustatę, kad prostitučių paslaugas teikė penkios merginos (kai kurios jų buvo nepilnametės), jų paslaugas sąvadautojai reklamuodavo internetinėse svetainėse. Be to, kai kurios merginos savo paslaugas reklamuodavo ir specialiuosiuose erotiniuose puslapiuose. Vyrai už praleistą su jomis valandą mokėdavo apie 500 litų (apie 145 eurus). Vienai jų, savo sugyventinei, pravarde Pamela, A. Ž. Žilinskas davė pinigų net krūtų didinimo operacijai.

Šios nepilnametės merginos motina pirmiausiai ir buvo apklausta teisme. Moteris ramiai aiškino, kad jos dukra iš namų išėjo būdama 16-os metų, pareiškusi, kad gyvens su draugu. Pasak motinos, ji net nežinojusi, kur dukra gyvena, ši slėpusi ir ką veikia. Tik vėliau, kai motina buvo iškviesta į policiją paaiškėjo, kad ši – A. Ž. Žilinsko, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje, sugyventinė ir, kad vyras ją išnaudoja versdamas užsiimti prostitucija.

Idilė baigėsi

Taigi, tyrėjai buvo nustatę, kad A. Ž. Žilinskas dar 2007 metų birželį apgaule į prostituciją įtraukė šešiolikmetę. Vyras apdūmė nepilnametei akis žadėdamas pelningą masažistės darbą, įkalbėjo apsigyventi nuomojamame bute. Merginai A. Ž. Žilinskas nupirko „tam darbui“ tinkamus rūbus, avalynę, kvepalus, vežiojo į soliariumą, apmokėjo nagų priauginimo ir kitas procedūras.

Vėliau 16-metė tvirtino, kad buvo iki ausų įsimylėjusi A. Ž. Žilinską ir tikėjo viskuo, ką šis jai sakęs. Manė, kad vaikinas irgi ją myli. Tačiau idilė greitai baigėsi – vieną dieną „mylimasis“ nuvežė nepilnametę į kitą butą ir pareiškė, jog ši privalės teikti vyrams seksualinio pobūdžio paslaugas. A. Ž. Žilinskas tvirtino, kad, girdi, ši gerai uždirbsianti, turėsianti daug pinigų… Tačiau, jei spyriosis, gaus į galvą…

Nuo vilko – ant meškos

Nepilnametė pasakojo, kad bandžiusi pabėgti, tačiau suteneris ją suradęs, stipriai prikūlęs, atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, niekur vienos neišleisdavęs. Ir dar visus jos uždirbtus pinigus pasiimdavęs.

Neužilgo tame pačiame bute buvo apgyvendinta ir dar viena nepilnametė. Ji taip pat buvo „paruošta“ sekso vergės darbui: nurudinta soliariume, padarytas manikiūras, nupirkti rūbai ir avalynė. Ir šią nepilnametę kontroliavo bei pas klientus vežiojo A. Ž. Žilinskas. Nors jai buvo prižadėjęs šokėjos darbą…

Galų gale viena mergina pabėgo iš A. Ž. Žilinsko nuomojamo buto. Tačiau, kaip sakoma, užšoko nuo vilko ant meškos – ją priglaudė Arno draugas G. Sidaravičius, kuris niekuo nesiskyrė nuo ankstesniojo sąvadautojo: taip pat prievarta tempdavo pas klientus, niekur vienos neišleisdavo, atimdavo uždirbtus pinigus. Jei auka nepklusdavo, mušdavo ją ir tyčiodavosi.

Kaltės nepripažino

Tyrėjai, patikrinę A. Ž. Žilinsko bei nepilnamečių telefonus, išsiaiškino, kad vyras ne tik nurodydavo kaip ir ką merginoms apsirengti, susišukuoti, bet ir kiek pinigų paimti iš klientų.

Per kratą bute, kur buvo apgyvendintos nepilnametės, pareigūnai aptiko didžiulius prezervatyvų kiekius.

Abu sąvadautojai niekada savo kaltės nepripažino ir buvo labai pasipiktinę Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vladislavo Lenčiko jiems paskirtomis realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Kaip jau minėta, neseniai nuosprendį LApT teisėjų kolegija sušvelnino.

Įdomus faktas ir tas, kad A. Ž. Žilinskas tuo metu mokėsi Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakultete. Vyro mokslai ir nelegali veikla – kiek artimi dalykai. Kaip tik socialiniai darbuotojai paprastai rūpinasi, kad mergaitės nepasuktų klystkeliais, nepatektų į sutenerių nagus. Kaip matome, mokslai vyrui išėjo į naudą – jis taip sugebėjo apsukti merginoms galvas, kad šios ne tik į teismo posėdžius eiti vengė, bet ir stengėsi savo kankintojus gelbėti, tvirtindamos, kad šie „nieko bloga nepadarę“, esą pačios norėjusios turėti „stogą“…

Tiekė kokainą

Kad A. Ž. Žilinskas geras psichologas ir puikiai išmanė savo „verslo“ subtilybes liudija ir dar vienas faktas. Vyras pelnėsi ne tik versdamas merginas dirbti prostitutėmis, bet ir uoliai aprūpindavo Vilniaus pramogų pasaulio atstovus kokainu. 2013 metais daugeliui jų buvo „vieša paslaptis“, kad A. Ž. Žilinskas naktiniuose sostinės klubuose bei prie Operos ir baleto teatro pardavinėja kvaišalus.

Gavę operatyvinės medžiagos pareigūnai A. Ž . Žilinską ėmė sekti, o vienas liudytojas net sutiko bendradarbiauti. 2013 metų gegužės 24-osios vakarą vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje šis vyras pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį iš A. Ž. Žilinsko už 72 eurus nusipirko 0,9 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,7 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Byloje taip pat buvo surinkta ir kitų neginčijamų įrodymų. Pavyzdžiui, tų pačių metų liepos 11-osios vakarą policijos pareigūnai sustabdė A. Ž. Žilinsko vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“. Šalia jo, ant keleivio sėdynės gulėjusioje pagalvėlėje, buvo rasta beveik 100 g miltelių, kurių sudėtyje – 32 g kokaino bei 1,2 g kanapių dervos (hašišo). Tai laikoma dideliu kvaišalų kiekiu.

„Kažkas“ pakišo

Tačiau A. Ž. Žilinskas nepripažino ir šių jam pareikštų kaltinimų – bandė įtikinti visus niekada neprekiavęs narkotikais. O pagalvėlę, kuriame buvo kvaišalai kažkas įdavęs pro atvirą automobilio langą. Mat, girdi, jo merginai, bebūnant viename Palangos klube, pasidarę bloga, tai jie nuėję į automobilį ir atsisėdę. Kažkokia svetima kompanija, pagailėjusi apgirtusios jo draugės, tad ir davusi po galva pasidėti pagalvę. Vaikinas tvirtino, kad ir jis tuo metu pasijuto apsvaigęs – pamanė, kad kažkas nori juos apvogti, tad kažko įmaišė į gėrimą. „Įsėdęs į automobilį tuoj pat užmigau, daugiau nieko nežinau“, – aiškino A. Ž. Žilinskas teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Lilijai Tarčevskajai taip pat teko nelengva užduotis, nes teisiamasis ir šioje byloje kaip tik išmanė stengėsi vilkinti teismo procesą. Tačiau keletas menininkų, kurie buvo pirkę iš A. Ž. Žilinsko kvaišalų, vis tik tai pripažino viešai. Vienas dailininkas papasakojo, kad jo parodos atidarymo metu, kur buvo prigužėję daug pramogų pasaulio atstovų, A. Ž. Žilinskas pavaišino jį kokainu. Vėliau kokainą iš jo jau pirko – už 3 g sumokėjo 900 litų (apie 261 eurą).

Bylos medžiagoje užfiksuota, kad sulaikant įtariamąjį, pareigūnai rado beveik 1500 litų (apie 435 eurus). Buvo įtariama, kad jie gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.

Taip pat buvo patikrintas ir prabangus limuzinas „Hummer“, kurį A. Ž. Žilinskas nuomodavo įvairioms šventėms – mat buvo įtarta, kad prabangą mėgstančioms garsenybėms kaip priedas prie automobilio buvo parūpinama ir kvaišalų. Ir ištikrųjų – limuizine buvo rasti 2 maži poletileniniai maišeliai su kokaino pėdsakais.

2015 metų pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Ž. Žilinską pripažino kaltu dėl prekybos  kvaišalais dideliais kiekiais ir skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat nutarė iš A. Ž. Žilinsko išieškoti ir daugiau nei 4000 eurų – tiek buvo įvertintas automobilis, kuriuo vyras gabeno narkotikus.

Nuteistasis laiko tuščiai neleido – apskundė nuosprendį LApT, o kai ten nieko nelaimėjo – ir LAT. Deja, ši kartą Temidė sąvadautojui ir narkotikų prekeviui nenusišypsojo – galutinis ir neskundžiamas nuosprendis A. Ž. Žilinskui įsigaliojo 2016 metų kovą.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ