"Akistatos" nuotr.

Valdžios vyrai užsimojo išblaivinti Lietuvą – priėmė paketą įstatymų, ribojančių alkoholio įsigijimą, šio produkto reklamos draudimą ir pan. Tačiau ar vien nuo alkoholio apsvaigusi mūsų tauta? Jaunimas, norėdamas atsipalaiduoti, jau senokai dažniau renkasi „žolę“ ar kitus kvaišalus. O „šiame fronte“ intensyviai dirba tik teisėsaugininkai, kurių darbą ne visada apvainikuoja sėkmė.

Kvaišalai pajūryje

Kaip žinia, didžiausiuose miestuose – didžiausi ir narkotikų platintojų židiniai. Štai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) struktūriniai padaliniai nuolat vykdo aktyvius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus užkardant, atskleidžiant bei tiriant neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą.

Kaip pranešė uostamiesčio VPK Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė, vien šiais metais (iki birželio 6 d.) Klaipėdos apskrities VPK pradėta 14 ikiteisminių tyrimų, susijusių su kvaišalų platinimu. Iš jų – vienas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai didelio kiekio neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (BK 260 str. 3 d.) ir vienas – pagal BK 265 str.(neteisėtas kanapių auginimas). Tyrimus vykdo Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (KPONTV). Įtarimai pareikšti 24 kvaišalų platintojams.

Pasak kriminalistų, atliekamų tyrimų trukmė priklauso nuo objektyvių-subjektyvių aplinkybių, t.y. nusikalstamos veikos sudėtingumo, mąsto, intensyvumo, konspiracijos, kriminalinės patirties, organizuotumo, įtariamųjų skaičiaus, tarptautinio elemento, kvaišalų kiekių ir t.t.

Pernai vasarą Klaipėdos apskrities VPK KPONTV ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) pareigūnai baigė tris ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, tad bylos dabar viena po kitos jau baigtos nagrinėti ir pirmosios instancijos teismuose.

Ikiteisminis tyrimas, užkardant narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą kurortinėse Klaipėdos apskrities vietovėse vasaros sezono metu, buvo pradėtas dar 2015 metų gegužę. O tų pačių metų liepos mėnesį policijos pareigūnai su įkalčiais sulaikė dar 3 narkotinių medžiagų platintojus iš Klaipėdos miesto ir, įtariama, narkotikus jiems tiekusį palangiškį.

Gailestinga Temidė

Pastarasis – gerai žinomas Klaipėdos kriminalistams. „Akistatos“ duomenimis, tai Viliuko pravardę turintis Vilius Miltenis. Jis siejamas su organizuotu nusikalstamumu, anksčiau 6 kartus teistas už vagystes, plėšimus bei turto prievartavimą. Tačiau šis vyras vis sugeba apsukti galvą Temidei ir nuo teistumų išsisukti.

Anksčiau 9 metams kalėti nuteistas V. Miltenis 2010-ųjų vasarą iš pataisos namų buvo paleistas lygtinai – neatlikęs 3 metų ir 11 mėnesių iš paskirtosios bausmės.

Tačiau jau po poros metų – 2012 metų lapkričio 19-osios Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Viliukas vėl buvo pripažintas kaltu – šį kartą pagal BK 189 str. 1 d. (nusikalstamu būdu gauto turto įgyjimas arba realizavimas). Jam paskirtoji bausmė – vieneri su puse metų laisvės atėmimo – buvo pridėti prie neatliktos bausmės, tad V. Miltenis į pataisos namus iškeliavo 4 metams ir 5 mėnesiams. 2015 metų gegužės pabaigoje, likus 1 metams ir 7 mėnesiams, vyras buvo ir vėl lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų – tik šį kartą su ant kojos uždėta intensyvios priežiūros elektronine stebėjimo priemone.

Grįžęs V. Miltenis, pasak kriminalistų, ėmėsi pelningo amato – narkotikų prekybos.

Ne tik kvaišalai

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, atlikdami kriminalinės žvalgybos tyrimą ir klausydamiesi įtartinų asmenų telefoninių pokalbių, nustatė, kad narkotikų platinimu be V. Miltenio užsiima dar ir Ruslanas Bazulinas.Į kriminalistų akiratį pakliuvo ir 13 kartų už vagystes, kūno sužalojimą, plėšimus teistas Sergejus Rodionovas, 7 kartus už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimą bei kvaišalų vartojimą teistas Sergejus Selivanovas ir bene 10 kartų už įvairius smulkius nusikaltimus teistas narkomanas Vitalijus Michalevičius. Tiesa, pastarasis į kaltinamųjų suolą nesėdo – kalbama, kad perdozavęs kvaišalų nė 40 metų nesulaukęs vyras pernai rugpjūčio viduryje mirė.

Surinkę pakankamai informacijos kriminalistai įtariamųjų namuose bei jiems priklausomose valdose atliko kratas. R. Bazulino bute teisėsaugininkai aptiko didelius kokaino, heroino, metamfetamino, kanapių, narkotinių ir psichotropinių vaistų kiekius. Be to, rastas nelegaliai laikytas šaunamasis ginklas – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro, „C“ kategorijos dujinis pistoletas „EKOL Dicle“, bei iš vienos uostamiesčio sporto prekių parduotuvės pavogti drabužiai. Jo automobilyje „Mercedes-Benz“, kai R. Bazulinas buvo sulaikytas ties Nemirseta, kelyje Palanga-Klaipėda, taip pat rasta heroino, kanapių dervos bei netikras vairuotojo pažymėjimas.

Rodionovas su S. Selivanovu sučiupti su ką tik įsigytais kvaišalais.

Prisiėmė kaltę

Atrodė, jog kriminalistai su prokuroru surinko pakankamai įkalčių, tačiau nagrinėjant bylą Klaipėdos apylinkės teisme V. Miltenis ėmė dievagotis, kad nieko bendro su narkotikų platinimu neturįs. Jis, girdi, užsiimąs paminklų gamyba ir iš viso – „nusistatęs prieš kvaišalus“. Kiti trys kaltinamieji kaip įmanydami gynė Viliuką, tvirtindami esantys narkomanai ir kvaišalus pirkę iš „nepažįstamų žmonių“.

Bazulinas, per ikiteisminį tyrimą prasitaręs, kad būtent V. Miltenis jį aprūpindavęs kvaišalais, teisme savo parodymų išsižadėjo ir prisiėmė visą kaltę sau. Vyras tvirtino, jog su Viliuku jį siejo tik piniginiai reikalai.

„Dirbau Škotijoje, tačiau, kai mane išmetė iš darbo, pradėjau vartoti narkotikus, – teisme porino R. Bazulinas. – Į Lietuvą grįžau 2015 metų balandį. Kažkiek santaupų turėjau, tačiau Lietuvoje viena „dozė“ kainuoja apie 50 eurų, o dar pradėjau lošti kazino, nusipirkau automobilį, tad ėmė trūkti pinigų.  Pasiguodžiau dėdei, tai šis ir supažindino su V. Milteniu, su kuriuo buvo kalėjęs tuose pačiuose pataisos namuose. Būtent Viliukas sunkiu metu man skolindavo pinigų, tačiau jokių kvaišalų nepardavė“…

Kaltinamasis aiškino, jog tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu kviesdavo jį kiekvieną dieną – hipnotizavę, kad jis sakytų, jog narkotikus įsigijo iš V. Miltenio.

Iš tikrųjų, anot R. Bazulino, metamfetaminą ir heroiną jis esą įsigijęs netoli Šiaulių – ir visas narkotines medžiagas įsigydavo toje apskrityje. O žmogaus, iš kurio įsigydavęs narkotines medžiagas, nei vardo, nei pavardės nežino – mat susitikinėdavęs ne su vienu ir tuo pačiu žmogumi. Ir namuose rastos narkotinės medžiagos nebuvo skirtos platinimui, nes jis, girdi, pats jas vartodavęs. Kvaišalų pirkdavo iš žmonių, kurie jam pasiūlydavo pigiau, o didesnius kiekius imdavo todėl, kad nereikėtų važinėti „po šimtą kartų“ į Šiaulius, Kryžkalnį ar Kauną. „Mano paros „dozė“ – maždaug 5 gramai kokaino, 3 gramai heroino, – nė nemirktelėjęs teisme aiškino R. Bazulinas. – Mano draugė taip pat vartojo kvaišalus, tik gal kiek mažiau. Už tat jų ir reikėję didesniais kiekiais“.

Taip pat kaltinamasis tvirtino, jog vairuotojo pažymėjimą pirko užsienyje už 150 svarų – žinojo, kad pažymėjimas netikras. O šaunamąjį ginklą jam davė „kažkoks“ pažįstamas – kaip užstatą už narkotines medžiagas. Sportinius drabužius jam, girdi, atnešę irgi kaip atlygį už narkotikus. Paėmęs, nors ir žinojęs, kad tie rūbai gauti nusikalstamu būdu – visi buvę su plastmasiniais žymekliais.

Bazulinas pripažino ir, kad pardavęs narkotikų savo senam pažįstamam S. Rodionovui. Pastarasis teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad retkarčiais vartodavo narkotines medžiagas. Girdi, kartą paskambinęs R. Bazulinui ir paklausęs, gal šis žinąs, kur gauti narkotikų. Draugas jam davęs narkotinių medžiagų, tačiau jis nežinojęs, kad R. Bazulinas jomis prekiauja.

„Išmečiau, nes bijojau“

Kaltinamasis S. Selivanovas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino irgi ir parodė, jog pripažįsta, kad iš V. Michalevičiaus pirko narkotines medžiagas. „Vitalijų pažinojau apie 20 metų. Su juo bendraudavome telefonu, buvau pas jį svečiuose, – savo versiją dėstė S. Selivanovas. – 2015 metų liepos 3-ąją man paskambino Vitalijus ir pakvietė išgerti alaus. Kai nuėjau į jo namus, Vitalijus pasiūlė heroino, o kadangi vartojau kvaišalus, nusipirkau 2 folijos lankstinukus už 30 eurų. Išėjus iš V. Michalevičiaus namų, kieme, mane sulaikė policijos pareigūnai. Heroiną išmečiau, bet policijos pareigūnai surado. Bijojau, nes jau buvau teistas už narkotinių medžiagų vartojimą. Šiuo metu kvaišalų nebevartoju.“

Kur pirko kvaišalus?

Ketveriukę į teismą pasodinę pareigūnai bylos nagrinėjimo teisme metu aiškino, kad nenustatę, iš kur V. Miltenis įsigydavo narkotinių medžiagų, tačiau tvirtino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad R. Bazulinas įsigijo narkotines medžiagas iš kitų asmenų, o ne iš V. Miltenio. Pareigūnai teigė, kad visi R. Bazulino keliai vedė pas V. Miltenį – nebuvo nustatyta, kad jis kvaišalų pirkti būtų važiavęs į Šiaulius ar kitą vietovę. „Klausantis R. Bazulino pokalbių, buvo matyti, kad jis dažnai skambindavo V. Milteniui, kuris primygtinai teiraudavosi, kada bus pinigai, – teisme pasakojo vienas žvalgybininkas. – R. Bazulinas dažnai sakydavo, kad atveš kitą dieną, kai bus didesnė suma.  R. Bazulinas dažnai minėdavo žodį „fignia“, kuris prekeivių žargonu reiškia narkotikus“.

Nerado kaltės įrodymų

Tačiau teismas patikėjo „nuoširdžiais“ R. Bazulino, S. Rodionovo ir S. Selivanovo prisipažinimais, o V. Miltenio kaltės įrodymų – nerado. Todėl verdiktas pastarajam buvo labai palankus – vyras išgirdo išteisinamąjį nuosprendį. „Nė viename iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų tarp kaltinamųjų R. Bazulino ir V. Miltenio vykusių telefoninių pokalbių nėra tiesiogiai užsimenama apie narkotines medžiagas, jų rūšį, kiekį, nėra užfiksuota jokių kaltinamojo V. Miltenio teiginių, kuriais jis siūlytų įsigyti ar parduoti narkotines medžiagas“, – rašoma klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje.

Visą kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų – didelio kiekio kvaišalų platinimo (BK 260 str. 2 d.), nelegaliai laikomo ginklo (BK 253 str. 1 d.), nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas (BK 189 str. 1 d.) bei netikro dokumento turėjimo (BK 300 str. 2 d.) – prisiėmęs R. Bazulinas už grotų buvo pasiųstas 9 metams.

Selivanovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis tikslo juos platinti). Jam paskirta 20 MGL (753,20 euro) dydžio bauda.

Rodionovui už tokią pačią nusikalstamą veiką paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl už grotų jam teks praleisti 2 metus ir vieną mėnesį.

Tačiau tokia bylos baigtimi liko nepatenkintas ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros.

Kaip pranešė Ignė Rotautaitė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, prokuroras apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos teismui prašo panaikinti šių metų balandžio 12 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtą nuosprendį. Teismas, prokuroro nuomone, nepagrįstai išteisino V. Miltenį, o S. Selivanovo ir S. Radionovo atžvilgiu paskyrė neteisingas bausmes.

Prokuroras prašo V. Miltenį pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 2 d. ir skirti jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. S. Selivanovo ir S. Rodionovo atžvilgiu teismo prašoma pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes jie nusikalto būdami recidyvistai. Klaipėdos apygardos teismas šį skundą pradės nagrinėti birželio 22 dieną.

TIK FAKTAI:

Naujausioje – 2017 metų – metinėje ataskaitoje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) atkreipia dėmesį į didėjančią naujų ir jau įsitvirtinusių medžiagų keliamą grėsmę.

„Mirčių nuo perdozavimo skaičius didėja trečius metus iš eilės“, – konstatuojama ataskaitoje.

2015 m. Europoje nustatytas apytiksliai 8 441 – daugiausia su heroinu ir kitais opioidais susijęs – mirties nuo perdozavimo atvejis, taigi šis skaičius, palyginti su apytiksliai 7 950 mirties atvejų trisdešimtyje šalių 2014

Apie padidėjimą pranešta beveik visose amžiaus grupėse. Apie 2015 m. pagausėjusius mirties nuo perdozavimo atvejus pranešta Vokietijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje. 1,3 mln. Europos probleminių opioidų vartotojų yra vieni pažeidžiamiausių.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPM) tebėra didelė Europos visuomenės sveikatos problema. Jos nepatenka į tarptautinių narkotikų kontrolės priemonių taikymo sritį ir apima įvairias sintetines medžiagas, įskaitant kanabinoidus, katinonus, opioidus ir benzodiazepinus.

2016 m., naudojantis ES ankstyvojo perspėjimo sistema (APS), pirmąkart aptiktos 66 NPM, t. y. po daugiau nei vieną per savaitę. Iki 2016 m. pabaigos EMCDDA stebėjo daugiau kaip 620 NPM (palyginti su maždaug 350 medžiagų 2013 m.).

Paminėtina, kad Lietuvoje 2010 m. buvo pradėtas taikyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo pakeitimas, nustatantis medžiagų kontrolę tiek individualia tvarka, tiek ir generiniu principu sudarytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinių grupių kontrolę, kurios dėka beveik 50 proc. medžiagų jau a priori tampa kontroliuojamos.

Kanapių reguliavimo sistemos pokyčiai kai kuriuose Šiaurės ir Pietų Amerikų regionuose paskatino Europos politikos formuotojų ir visuomenės susidomėjimą. 28 ES valstybėse narėse požiūris į kanapių reguliavimą ir vartojimą skiriasi: šiuo metu kai kur taikomi ribojamieji modeliai, o kai kur toleruojamos asmeninio vartojimo formos. Vis dėlto nė viena nacionalinė Europos vyriausybė nėra aiškiai pasisakiusi pritarianti pramoginio kanapių vartojimo legalizavimui.

Nors kartą gyvenime kanapių yra bandę apie 87,7 mln. suaugusių (15-64 metų amžiaus) europiečių. Iš jų per pastaruosius 12 mėnesių kanapes vartojo apytiksliai 17,1 mln. jaunų (15-34 metų amžiaus) europiečių. Apie 1 proc. Europos suaugusiųjų kanapes vartoja kasdien arba beveik kasdien (per pastarąjį mėnesį jas vartojo 20 arba daugiau dienų).

Lietuvoje Departamento užsakymu atlikto bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, 2016 m. nors kartą gyvenime kanapių yra bandę 10,8 proc. (15-64 m.) (2012 m. – 10,5 proc.) amžiaus lietuvių, iš jų per pastaruosius 12 mėnesių kanapes vartojo 6 proc. (15-34 m.) (2012 m. – 5,1 proc.) amžiaus lietuvių.

Savo metinėje apžvalgoje EMCDDA taip pat analizuoja ir narkotinių medžiagų vartojimo paplitimą tarp mokinių. Naujausi tyrimai parodė, kad nors kartą gyvenime vartoję naujų psichoaktyviųjų medžiagų nurodė 4 proc. mokinių.

Europoje kasmet pranešama apie daugiau nei milijoną neteisėtų narkotikų konfiskavimo atvejų. Dažniausiai konfiskuojamas narkotikas – kanapės; jų konfiskavimo atvejai Europoje sudaro daugiau kaip 70 proc. Kokainas užima antrąją vietą (9 proc.), toliau – amfetaminai (5 proc.), heroinas (5 proc.) ir MDMA (2 proc.).

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ