– Aš neatėjau dėl reitingų. Suprantu politikus, kurie tuo rūpinasi, nes ateina į politiką ir tikisi ten likti visą gyvenimą. Aš tokios ambicijos neturiu. Atėjau pakviestas įgyvendinti tam tikrus dalykus ir stengiuosi tai daryti. Žinau, kad visuomenės sveikatos priemonės ar jų diegimas visada sukelia pasipriešinimą. Žmonės iš pradžių pyksta. Pyko, kai uždraudėme rūkyti baruose ir restoranuose. Tačiau po kiek laiko tai priėmė kaip natūralią duotybę ir džiaugiasi. Bet tą pykčio bangą reikėjo atlaikyti.
– Kritikai sako, kad valdžia sprendžia problemą ne nuo to galo. Rūpinasi ne visuomenės periferijoje esančiais asocialiais asmenimis, kaimuose anksti gerti pradedančiu jaunimu, o rengia draudimus miestiečiams, apribojimus šventėms, verslininkams. Ar tikite, kad jūsų pasirinkta kovos su alkoholiu strategija yra teisinga?
– Pirmiausia, tai yra mitas, kad problema yra kaimo žmonės. Yra ir Lietuvoje daug tyrimų atlikta, kurie aiškiai rodo, kad ne gyvenamoji vietovė, o išsilavinimas susijęs su polinkiu į alkoholį. Mieste taip pat yra daug žmonių, kurie piktnaudžiauja, turi problemų. Tik kaime žmonės labiau tai mato, pažįsta vienas kitą. Mieste žmonės uždaresni ir ta problema lieka už namų durų. Dar vienas mitas, kad geria tik neturtingi žmonės. Tas, kuris turi daug pinigų ir kasdien geria brangiai kainuojantį viskį, yra lygiai toks pats alkoholikas. Liga nesirenka nuo to, ar tu turtingas, ar ne. Spręsti problemas reikia visų žmonių, ne tik kaimo. Dar vienas neteisingas požiūris – kad alkoholis yra tik priklausomybės problema. Alkoholis sukelia ir onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas. Žmogui visai nebūtina tapti alkoholikų, kad susirgtų alkoholio sukeliamomis ligomis. Taigi ne tik su alkoholizmu reikia kovoti, bet ir gelbėti tuos žmones, kurie dar nėra probleminiai vartotojai, bet rizikuoja savo sveikata nuolat išgėrinėdami.
– Žmonės, gyvenantys ar kada nors gyvenę kaime, paklaustų jūsų – o ką veikti jaunimui kaime, jei ne gerti?
– Na, turime tokių, kurie ir mieste gyvendami sėkmingai prasigeria, nes ant lėkštutės niekas neatnešė pramogų ir linksmybių. Tame pačiame kaime yra visokiausių užsiėmimų. Žmonės, kurie neužsidaro, randa, ką veikti. Čia labiau žmogaus nuostatos klausimas. Mes labai dažnai laukiame, kol mums pramogas atneš, bet iš tiesų turime jomis pasirūpinti patys. Bet žinoma, dalis tiesos jūsų pasakyme yra. Ypač nutolusiuose regionuose ar rajonuose, vaikams sunkiau pasiekti tas paslaugas, kurias gauna miesto gyventojai – būrelius, baseinus ir panašiai. Bet turbūt taip nepadarysime, kad kiekviename kaime būtų įvairiausių užsiėmimų paletė. Tai nerealu.
– Jūs pats nevartojate alkoholio ir aršiai kovojate prieš jį. Ar jums teko matyti alkoholizmo problemą iš arti savo aplinkoje?
– Nėra žmogaus Lietuvoje, kuris tos problemos iš arti nebūtų matęs. Nepažįstu tokio, kuris nebūtų su tuo susidūręs, Ir tikrai, teko matyti ir artimų žmonių rate tokių problemų. Mačiau juos kiekvieną dieną dirbant gydytojais, konsultuojant priklausomus žmones ir gydant priklausomybę. Mano apsisprendimas nevartoti gal nebuvo susijęs su priklausomybe, jis buvo daugiau asmeninis noras pabandyti ir pažiūrėti, ar tikrai gyvenimas nustojus gerti yra toks blogas, kaip bandoma parodyti. Tai nieko panašaus neatsitiko – nedingo draugai, nepraradau nuotaikos, linksmintis sunku nepasidarė. Puikiai jaučiuosi be to. Turiu vaikų ir noriu rodyti jiems, kad gyvenimas negeriant egzistuoja.
– Kažkada rūkyti ir gerti jaunuoliams buvo mados ir „kietumo“ reikalas. Yra sakančių, jog dabar tampa madinga gyventi sveikai. Ar tai pastebite?
– Stebime paradoksalų dalyką. Geri keli dešimtmečiai atgal, gėrimas paauglystės metu buvo protesto forma. Dabar, kai jis tapo tokiu visuotiniu reiškiniu, negėrimas ir sveikas gyvenimas tapo savotiška maišto forma, parodant, kad aš esu kitoks, galiu kitaip gyventi. Dėl to man truputį keista dėl tų žmonių, kurie yra visuomenėje žinomi, formuoja jaunuolių nuomonę, tačiau leidžia sau pasisakyti už alkoholį ir skųstis, kad esą negalės dabar taurės vyno išgerti. Jie turėtų elgtis atsakingiau ir skatinti teigiamus pokyčius, rodyti pavyzdį, o ne sakyti, kad valdžia bando atimti laisvę.
– Kaip manote, kada pamatysime pirmuosius alkoholio ribojimų rezultatus visuomenėje?
– Manau, per keletą metų tikrai pamatysime. Per gerą dešimtmetį turėtumėm išlipti iš gėdingų pirmų vietų dėl alkoholizmo ir pasivyti tokias šalis, kaip Estija, Lenkija, kurios jau susitvarkė su panašiomis problemomis. Aišku, iki Skandinavijos lygio nenukeliausime. Jie su savo didelėmis problemomis kovojo labai ilgai. Bet bent jau vidutiniškai atrodyti turėtume.