15min. nuotr.

Garsiai sprogęs koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio tuometinio lyderio Eligijaus Masiulio galimos korupcijos skandalas greitai išsikvėpė.

Pavaldinio nenušalins

Šią savaitę žiniasklaidoje buvo plačiai paskleistas koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus interviu agentūrai BNS, kuriame be akivaizdaus bandymo valyti „MG Baltic“ mundurą ir kaltinti aplinką nebuvo jokios svarbesnės informacijos.

Po poros dienų ugnį pakurstė Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius po uždaro Seimo komisijos, turinčios spręsti dėl „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės, posėdžio. Jis pareiškė, kad klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti šios kadencijos Seimo nariai, Generalinė prokuratūra turi, ir kad juos bus pabandyta užduoti artimiausiu laiku.

D.Mockus interviu BNS sakė nematantis reikalo nuo pareigų nušalinti korupcija įtariamą koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, kuris tebėra kelias televizijas valdančio „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ (LNK) grupės valdybos pirmininkas ir naujienų portalą „alfa.lt“ valdančios „Alfa Media“ valdybos pirmininkas.

Tačiau koncerno vadovybė ir toliau nenoriai komentuoja kilusį skandalą. „MG Baltic“ atstovaujanti viešųjų ryšių agentūra „Valstiečių laikraščiui“ atsakė, kad nei koncerno vadovai, nei bendrovės teisininkai nieko komentuoti negali. „R.Kurlianskis ginasi privačia tvarka, jis yra įtariamasis. Jo advokatai (ir tik jo advokatai) žino tiek bylos eigą, tiek kaltinimų turinį. Koncernas, skirtingai nuo to, ką teigia žiniasklaida, nėra niekuo įtariamas. Maža to, teismas savo sprendimu efektyviai atskyrė R.Kurlianskį tiek nuo jo darbo, tiek nuo koncerno vadovų, todėl pastarieji nieko negali pakomentuoti. Koncernas negina R.Kurlianskio, tačiau jis taip pat jo ir nekaltina“, – rašoma atsakyme.

Atsakymas skamba keistai, žinant, kad kratos buvo atliktos koncerno prezidento D.Mockaus ir R.Kurlianskio kabinetuose. Tai gegužės 12 d. BNS patvirtino „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis. Be to, STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas tą pačią dieną portalui „delfi.lt“ patvirtino, kad verslo koncernas, kurio atstovai už politinės partijos veiklą jų naudai galimai perdavė itin stambų kyšį E.Masiuliui, yra „MG Baltic“.

Epicentras – koncernas

Įsisiautėjus skandalui dėl galimo politikų papirkinėjimo tyrimą kontroliuojantis prokuroras J.Laucius ne kartą yra užsiminęs, kad įtariamųjų (suprask – politikų) esą gali būti ir daugiau. Kol kas įkliuvėliai du: buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis bei „darbietis“ V.Gapšys. Tačiau, nepaisant tokių prokuratūros pareiškimų, panašu, kad skandalo epicentras yra vis dėlto ne tiek politikai, kiek 72 įmones valdantis koncernas „MG Baltic“ bei jo įmonės, kurios dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose kelia nemaža įtarimų.

Teigiama, kad būtent dėl itin didelės vertės projektų ir buvo galimai papirkinėjami politikai, kurie už esą gautas nemenkas sumas turėjo balsuoti palankiai koncernui „MG Baltic“. Kol kas dėl galimų papirkimų realiai nukentėjo tik koncerno viceprezidentas R.Kurlianskis, kurį laiką praleidęs Lukiškėse, o dabar suvaržytas namų arešto. Štai prezidentas D.Mockus teigia nieko apie papirkinėjimus nežinąs.

Riebiausias kąsnis

Riebiausias koncerno įmonių pirkimų kąsnis – „Lietuvos geležinkelių“ skelbti viešieji pirkimai. Per pastaruosius 5 metus koncernui priklausanti statybos bendrovė „Mitnija“ su kitais rangovais laimėjo daugiau nei trečdalį visų „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų. 2011–2016 m. „Mitnija“ su partnerėmis pasirašė sutarčių už 280 mln. eurų, o visos likusios Lietuvos įmonės – už maždaug 517 mln. eurų.

Per pastaruosius 5 metus „Mitnija“ su kitais rangovais laimėjo 8 didelius geležinkelių konkursus. Tarp didžiausių – beveik 110 mln. eurų vertės užsakymas statyti „Rail Baltica“ ruožą Marijampolė–Šeštokai. Jį „Mitnija“ laimėjo su „Kauno tiltais“.

Dar beveik 75 mln. eurų sandorį dėl geležinkelio aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai statybų „Mitnija“ gavo taip pat su „Kauno tiltais“ ir dar keliomis įmonėmis. Šios dvi įmonės taip pat yra laimėjusios tris po 30–35 mln. eurų vertės geležinkelio statybų konkursus.

Pradžia – nuo E.Masiulio

Susisiekimo ministerijos kancleris liberalas Tomas Karpavičius situaciją komentuoti atsisakė, per savo sekretorę perdavęs, jog šiais reikalais neužsiimantis, ir pasiūlė kreiptis į viceministrą Saulių Girdauską. „Nesinori tikėti, kad gali būti tokios sumos. Juk „Rail Baltica“ projektas buvo bene didžiausias, kuriam įgyvendinti „Lietuvos geležinkeliai“ rengė pirkimus. O po šio projekto, kiek pamenu, „Lietuvos geležinkeliai“ rimtų viešųjų pirkimų ir nerengė“, – abejojo viceministras.

„Lietuvos geležinkelių“ direktorius Stasys Dailydka skaičių sakė nekomentuosiąs, nes tuo užsiima atitinkamos tarnybos. „Aš pats tuose pirkimuose nedalyvauju, statistikos neturiu. Bet viena galiu tvirtai pasakyti: su „Mitnija“ mes nesame pasirašę nė vienos sutarties. Pirkimuose visuomet dalyvaudavo konsorciumai ar partnerių grupės. Juose tikrai buvo ir „Mitnija“, bet kaip jie ten viduje paskui dalydavosi, nežinau. Tai ne mūsų reikalas“, – aiškino S.Dailydka.

Ar tai tik sutapimas, kad Susisiekimo ministerijai, kuri turi 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų, tuomet vadovavo liberalas E.Masiulis? Dabartinis Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas nenori spėlioti apie tokias sąsajas.

„Manau, kad partija su tuo korupciniu skandalu nesusijusi, noriu tuo tikėti. Dabar, kiek žinau, ir pats E.Masiulis negali apie tai viešai kalbėti, nes dar nėra davęs viešų parodymų. Kai prokurorai grįš po atostogų, tikiuosi, kad jį apklaus ir kažkas pagaliau paaiškės“, – sakė politikas.

Be to, prieš metus dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Stankevičius nepriklausomu „Lietuvos geležinkelių“ tarybos nariu paskyrė Algimantą Variakojį. Pastarasis – R.Kurlianskio ir D.Mockaus kurso draugas. Tiesa, ministras jau įsisiūbavus galimos korupcijos skandalui teigė, kad A.Variakojis jam buvo žinomas kaip geras specialistas. Esą nei D.Mockus, nei R.Kurlianskis niekuomet neprašė paskirti į pareigas vieno ar kito žmogaus, nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų paskyrimais domėjosi.

Pagrindiniai „Mitnijos“ paslaugų pirkėjai

Organizacija Suma (mln. eurų)

Lietuvos geležinkeliai 109 597,540

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 13 788,027

Klaipėdos universitetas 10 888,900

Kauno arkikatedros projektai 8 269,936

Aleksandro Stulginskio universitetas 7 009,479

Lina Vyšniauskienė