LRT nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) mažiau negu po mėnesio rinks naują savo lyderį. Nors viešoje erdvėje ši kova nėra gerai matoma, tačiau iš viešų daugumos lyderių pasisakymų akivaizdu, jog partijoje bręsta nepasitenkinimas dėl LSDP padėties valdančiojoje koalicijoje.

Mikroskopiniai partneriai?

Kalbant politologiniu žargonu, visada egzistuoja didieji ir mažieji koalicijos partneriai. Pagal mandatų skaičių, akivaizdu, kad LSDP yra mažieji, tačiau šiuo atveju žodis mažasis yra netgi kiek per daug optimistinis.

Daugelis turbūt net nepastebi, jog LSDP yra valdžioje. Visi pasiūlymai dėl reformų viešoje erdvėje siejami išskirtinai su „valstiečių“ (LVŽS) vardu. Ir neatsitiktinai, nes socialdemokratai apskritai būtų nematomi, jeigu ne gana dažni skundai, jog LVŽS juos ignoruoja, pavyzdžiui, nešaukia koalicinės tarybos.

Net ir iš neigiamos pusės Vyriausybėje labiau matomi „valstiečių“ ministrai. Tik Seime skandalų požiūriu iniciatyvą šiuo metu perėmė kairieji.

Daugelis kandidatų į pirmininkus sutaria, kad LSDP nepakankamai sėkmingai susiderėjo dėl postų ir suklydo Ūkio ministeriją pasirinkusi vietoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM). Tad veikiausiai tik M. Sinkevičiaus pergalės atveju LSDP būtų kiek atsargesnė dėl persiderėjimo su „valstiečiais“.

Neaišku, kiek tokios derybos būtų sėkmingos. LSDP nelabai turi kokių nors svertų „valstiečių“ atžvilgiu, tad daug kas priklausytų nuo elementaraus LVŽS geranoriškumo. S. Skvernelio vyriausybė yra populiari Lietuvoje, premjeras palaiko nuolatinį kontaktą ir su kitų partijų lyderiais, tad, net socialdemokratams galimai pereinant prie ultimatumų kalbos, „valstiečiai“ gali būti tikri, kad atsirastų partijų, kurios paremtų dabartinę Vyriausybę.

Lyderio paieškos be pirmo ryškumo žvaigždžių

Socialdemokratams niekad nebuvo būdingas apokaliptinis požiūris į partijos ateitį. Tačiau kai kurie signalai rodo, kad tikrai yra ligšiolinių lyderių, kurie labai skeptiškai žvelgia į partijos perspektyvas ir, savaime suprantama, savo pačių politinę ateitį.

Zigmantas Balčytis nusprendė pasukti į ekonomikos sektorių ir į partijos vadovus nebepretenduos. Galima prisiminti istoriją, kai Algirdas Brazauskas gana nedviprasmiškai rėmė šį politiką kovoje dėl LSDP pirmininko posto 2009 m. , bet partija pasirinko Algirdą Butkevičių. Būtent Z. Balčytis buvo LSDP kandidatas į Lietuvos prezidentus 2014 m. ir neabejotinai buvo vienas iš favoritų tapti partijos pirmininku. Jeigu jis puikiai suvokdamas savo tikrai realias galimybes tapti partijos pirmininku metasi į visai kitą sritį ir de facto stabdo politinę karjerą, tai kartu yra ir signalas dėl to, jog vargu ar jis tiki partijos ateitimi.

Iš kovos dėl LSDP partijos pirmininko kėdės pasitraukė Kristina Miškinienė ir Mindaugas Bastys. Du iš dabartinio kandidatų penketuko vargu ar turi daug galimybių. Vienas jų – Mantas Varaška, kurį galbūt kas nors dar prisimena kaip 2008–2012 m. kadencijos Seimo narį, išrinktą su „Tautos prisikėlimo“ partija (TTP). Visgi turbūt net ir daugelis politikos apžvalgininkų nustebo, kai sužinojo, jog jis šiuo metu jau socialdemokratas ir netgi pretenduoja į vedlius.

Vargu ar realių galimybių turi ir Artūras Skardžius – LSDP mastais jis taip pat dar gana naujas „bičiulis“, be to, nors LSDP nariams vargu ar tai daro įspūdį, turintis gana prieštaringą politinę reputaciją.

Vargu ar daug galimybių turi ir Andrius Palionis, nors prieš du favoritus turi vieną neginčijamą pranašumą –  Seimo nario darbo patirtį, o jo pagrindiniai konkurentai iki šiol iš esmės buvo savivaldos lygio politikai. Visgi, kaip ir M. Varaška bei A. Skardžius, politikas stokoja charizmos, o dalis „bičiulių“ neabejotinai prisimins ir istoriją, kaip 2012 m. į Seimą jis buvo išrinktas vietoje žuvusio savo tėvo, konkuruodamas su LSDP kandidatu.

Tad rinkimus veikiausiai laimės Mindaugas Sinkevičius arba Gintautas Paluckas. Rinkimai kiek primena aštuonerių metų senumo kovą tarp Z. Balčyčio ir A. Butkevičiaus, kai vienas iš kandidatų turi gana akivaizdų buvusios partijos vadovybės palaikymą. Z. Balčytis buvo laikomas politiniu A. M. Brazausko įpėdiniu. M. Sunkevičius yra itin artimo A. Butkevičiui, buvusio jo vyriausybės susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus.

Nors, be abejo, aiškių įrodymų niekas neturi, tačiau SADM iškeitimas į Ūkio ministeriją veikiausiai ir buvo A. Butkevičiaus ir jam artimo partijos sluoksnio žingsnis, kuris turėjo M. Sinkevičiui suteikti reikalingos patirties Vyriausybės koridoriuose, bei didesnį matomumą nacionalinėje politikoje. Pagrindinis jo konkurentas G. Paluckas galėjo būti vienas iš rimčiausių partijos kandidatų tapti SADM vadovu.

Tai, kad M. Sinkevičius yra Ministrų kabineto narys, nemenkai trukdo jo kampanijai siekiant partijos pirmininko posto. Partijoje vis daugiau nepasitenkinimo bendradarbiavimu su „valstiečiais“, o politikui, užimančiam ūkio ministro postą, yra kiek surištos rankos kritikuoti dabartinę padėtį koalicijoje. Padėtis verčia tą daryti, bet jis kur kas atsargesnis nei A. Palionis ar G. Paluckas.

Tad G. Paluckas gali tuo pasinaudoti. Jis ministerijų sukeitimo istorijoje liko „nuskriaustas“, be to, Vilniaus vicemeras ir taip yra vienas rimčiausių socialinės politikos ekspertų, kai LSDP vis garsiau kalbama apie tai, jog ši politikos sritis ir socialinis jautrumas turi tapti partijos vėliava.

Istorija gali pasikartoti, ir tikrų pokyčių ištroškę „bičiuliai“ gali pasirinkti žmogų, kuris turi didesnių retorinių galimybių juos pasiūlyti, o ne tą, kurį palaiko ankstesnė vadovybė. Žodžiai „retorinės galimybės“ nėra atsitiktiniai – nebūtinai M. Sinkevičius nebūtų pajėgus reformuoti partijos, tačiau G. Palucko politinė padėtis tokia, jog jo galimybės iškomunikuoti pokyčių retoriką geresnės.

Skęstantis laivas

Permainos LSDP būtinos, nes ji šiuo metu yra tik nominaliai kairioji. Tokie sprendimai, kaip visiškai neoliberalus darbo kodeksas, vargu ar pridėjo populiarumo tarp „darbo žmonių“, kuriems partija visų pirma turėtų atstovauti.

Į ekonominės kairės nišą, bent jau priešrinkiminiu periodu ir buvo nusitaikę LVŽS, dabar darbai ir retorika skirtumų turi. Bet kuriuo atveju, be esminių pokyčių ir dar koalicijoje, kurioje socdemai yra antrame plane, LSDP rizikuoja išnykti iš politinės padangės.

Matas Baltrukevičius