BNS nuotr.

Vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų teisėsauga reiškia įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.

Apie penktadienį reiškiamus įtarimus BNS patvirtino esantys informuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir laikinasis Darbo partijos pirmininkas Šarūnas Birutis. Apie pareikštus įtarimus penktadienio rytą Liberalų sąjūdis išplatino pranešimą. Jame cituojamo Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo teigimu, partijos paskirtas atstovas vyks į STT atstovauti partijos procesiniams interesams ikiteisminiame tyrime.

„Kaip ir anksčiau, bendradarbiausime su teisėsauga. Susipažinę su informacija galėsime komentuoti daugiau. Jei reikės, partijos garbę ginsime teisme ir esu tikras, kad įrodysime tiesą“, – pranešime cituojamas E. Gentvilas.

BNS žiniomis, šioms partijoms kaip juridiniams asmenims pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

„Turime informacijos, kad šiandien ruošiamasi pateikti įtarimus Liberalų sąjūdžiui“, – BNS penktadienį sakė E. Gentvilas. Liberalų sąjūdžio vadovai penktadienį rengia spaudos konferenciją, E. Gentvilo žodžiais, „apie mums nemalonias žinias“.

„Girdėjau apie faktą. Manau, kad tai arba koks nors dirbtinis dalykas, arba nesusipratimas“, – BNS sakė Š. Birutis.

„Manau, kad ten kažkas susiję su V. Gapšio reikalais. Advokatai pažiūrės“, – pridūrė jis.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį taip pat rengia spaudos konferenciją penktadienį.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus meras Remigijus Šimšius savo „Facebooko“ paskyroje rašė, kad nesutinka su mestais kaltinimais.

E. Masiulis įtarimus vadina prasilenkiančiais su realybe

„Šie įtarimai, kurie yra pareikšti Liberalų sąjūdžiui, iš tikrųjų nieko bendro neturi su realybe, o kai kurie iš jų netgi yra sunkiai suvokiami protu. Kita vertus, nuo pat pradžios viso šio politinio trilerio aš sakiau, kad daug čia dar kas paaiškės, tai po truputį tas vaizdas atsiveria“, – DELFI sakė Eligijus Masiulis.

Anot jo, nauja šiandien tai, kad visoje šioje sudėtingoje kortų dėlionėje atsivertė būgnų berniuko korta.

„Matyt, būgnų berniukas nepajėgdamas garbingai ir civilizuotai nuversti E. Masiulį iš partijos pirmininkų pasitelkė teisėsaugą“, – įžvelgė jis.

Paklaustas, ar nesijaučia kaltas dėl susidariusios situacijos, E. Masiulis tikino pasakęs viską, ką šią dieną gali pakomentuoti.

„Aš pasakiau viską, ką norėjau pasakyti šią dieną. Ateityje tikrai bus platesni, išsamesni komentarai. Nedaug liko laukti, nes, kaip suprantu, ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą“, – sakė jis.

V. Gailius traukiasi iš Seimo Antikorupcijos vadovo pareigų

Teisėsaugai pateikus įtarimus dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo Liberalų sąjūdžiui, šios partijos atstovas Seime Vitalijus Gailius pranešė pasitraukiantis iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų.

„Liberalų sąjūdžio sekretoriatas informavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ketina pareikšti įtarimus partijai kaip juridiniam asmeniui dėl buvusių partijos vadovų galimai neteisėtų veiksmų. Nors ir nebuvau partijos vadovybės nariu tuo metu, kai vyko dabar teisėsaugos tiriami įvykiai (Liberalų sąjūdžio partijos nariu tapau tik 2015 metų rudenį), o ir visi įtariami asmenys šiuo metu nebėra partijos nariais, penktadienį kreipiausi į Seimo Antikorupcijos komisijos narius prašydamas spręsti klausimą dėl komisijos pirmininko perrinkimo“, – BNS penktadienį atsiųstame pranešime nurodo V. Gailius.

Parlamentaras taip pat pranešė inicijavęs, kad būtų nedelsiant sušauktas neeilinis Liberalų sąjūdžio tarybos posėdis, „kuriame būtų atsakingai išanalizuota susidariusi situacija ir sprendžiamas klausimas dėl partijos tolesnės veiklos“.

BNS nuotr.

Apie tai, jog gali trauktis iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, jei partija sulauktų teisėsaugos įtarimų, V. Gailius buvo pranešęs anksčiau šią vasarą.

R. Kurlianskis penktadienį apklaustas STT

BNS žiniomis, teisėsauga tikslina galutinius įtarimus vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų. Joje kyšininkavimu ir prekyba poveikiu įtariami vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ir kiti.

Penktadienio rytą į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atvyko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Po apklausos jo advokatas sakė, kad R. Kurlianskis savo kaltę neigia.

BNS nuotr.

Kas bylose įvyko iki šiol

Apie ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento R. Kurlianskio, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio ir tuometinio parlamentaro Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje.

E. Masiulio namuose per kratas rasta 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, teisėsauga įtaria, kad dalis šios sumos – galėjo būti gautas kyšis iš R. Kurlianskio už „tam tikrus koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“.

E. Masiulio vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui iki šių sukrėtimų prognozuota sėkmė per praėjusių metų Seimo rinkimus. Buvęs susisiekimo ministras E. Masiulis tuo metu įvardintas šešėliniu Liberalų sąjūdžio premjeru.

BNS nuotr.

E. Masiulis iš karto po kratų atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Netrukus jis paliko ir parlamentą, o teisėsauga jam pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R. Kurlianskio paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Šių metų balandį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Liberalų sąjūdžiui šis parlamentaras tada jau nebepriklausė – politikas suspendavo narystę partijoje paaiškėjus, kad šiame tyrime jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Seimui panaikinus teisinę neliečiamybę, G. Steponavičiui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.

Jau tuomet prokurorų kreipimęsi į Seimą nurodyta, kad galimu nusikalstamu veikimu galėjo būti siekiama naudos ne pavieniams politikams, o visai partijai – Liberalų sąjūdžiui.

„Asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – šių metų balandį pranešė Generalinė prokuratūra.

Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama G. Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G. Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Tąkart komentuodamas prokuratūros pranešimus apie galimą neteisėtą partijos finansavimą R. Šimašius juos vadino nesusipratimu. Jis teigė nematąs jokio pagrindo įtarimams partijai, nes keli partijos užsakyti auditai parodė, jog Liberalų sąjūdžio finansai – skaidrūs.

Šiemet gegužę prokurorai pateikė įtarimus ir eksliberalui Šarūnui Gustainiui. Dar balandį jis paliko pareigas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jis taip pat pašalintas iš partijos, nes prokurorų Seimui pateiktoje informacijoje apie G. Steponavičių liberalai tvirtino matantys, kad būtent Š. Gustainis galėjo sąmoningai veikti interesų grupių naudai.

Š. Gustainis įtariamas dėl kyšininkavimo epizoduose, kai praėjusios kadencijos Seime dirbo Seimo nariu. Anot teisėsaugos, jis iš „MG Baltic“ viceprezidento už koncernui palankių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Pareigūnai nurodė, kad vykdydamas R. Kurlianskio prašymą Š. Gustainis 2015 metų rudenį Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.

Įtarimai ir Darbo partijos buvusiam lyderiui V. Gapšiui

Gegužės pabaigoje teisėsauga pranešė įtarianti, kad kyšį iš R. Kurlianskio galėjo paimti ir buvęs Darbo partijos narys, tuo metu parlamentaru dirbęs Vytautas Gapšys.

BNS nuotr.

Už įtariamą politinės reklamos nuolaidomis gautą 27 tūkst. eurų kyšį politikas turėjo paveikti partiečius, kad šie veiktų „MG Baltic“ interesų naudai. Generaliniam prokurorui birželį paprašius panaikinti V. Gapšio imunitetą, jis pernai liepą pasitraukė iš Seimo. Teisėsauga politikui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Anot prokurorų, V. Gapšys galėjo veikti „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Taip pat įtariama, kad R. Kurlianskis per buvusį Darbo partijos narį siekė atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo dar vienai kadencijai, palankių rezultatų Ignalinos atominės elektrinės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose.

Įtariama, kad „MG Baltic“ viceprezidentas per V. Gapšį taip pat siekė, jog buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė nebūtų patvirtinta per balsavimą Seime.

Įtarimai – ir „MG Baltic“ koncernui

Šiemet vasarį įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti ir 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“ koncernui kaip juridiniam asmeniui.

BNS nuotr.

Tyrimo pradžioje prokurorai prašė teismo leisti suimti koncerno valdybos narį R. Kurlianskį dviem mėnesiams. Tačiau teismas atmetė šį prašymą nurodydamas, kad nėra pagrįstų duomenų manyti, jog verslininkas gali bėgti ar slapstytis.

Vykstant šiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai apklausti „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Teisėsaugos įtarimus koncernui jo vadovai vadino spaudimu ir piktnaudžiavimu teise.

Visi įtariamieji neigia padarę nusikaltimus.

Byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Be kitų asmenų, taip pat apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jo partietis Mantas Adomėnas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius.