Patyrusio lakūno pilotuojamas privatus lėktuvas nukrito nepasiekęs aerodromo. Orlaivis subyrėjo visas, išskyrus sparnus ir uodegą.

Ketvirtadienio vakare Biržų miesto pakraštyje, prie ežero, nukrito ultralengvasis lėktuvas. Matę, kaip po smūgio atrodo orlaivis, gyvą išlikusį pilotą biržiečiai vadina aukštesnių jėgų apsaugotu žmogumi.

Patyrusio lakūno pilotuojamas privatus lėktuvas nukrito nepasiekęs aerodromo. Orlaivis subyrėjo visas, išskyrus sparnus ir uodegą.

Balandžio 20-ąją Biržuose įvyko nelaimė. Informaciją, kad netoli Kilučių ežero pakrantės nukrito ultralengvasis lėktuvas CT, išplatino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešimą apie tai gavęs 19.20 val. Pranešta, kad lėktuvo pilotas sąmoningas ir išvežtas į Biržų ligoninę. Gelbėtojai esą užsandarino pažeistą lėktuvo baką, nukenksmino išsiliejusius naftos produktus. Teigta, kad avarijos aplinkybės kol kas nėra žinomos. „Šiaurės rytų“ žiniomis, besileidžiantis lėktuvas, nepasiekęs aerodromo, nukrito užgesus varikliui. Jo gedimo priežastys kol kas nežinomos. Privatų lėktuvą įsigijęs lakūnas jį ką tik buvo kapitaliai suremontavęs.

Iš lėktuvo liko sparnai ir uodega

„Šiaurės rytai“ apie įvykį sužinojo 19.35 val. ir iš karto nuvažiavo į įvykio vietą. Prie aeroklubo Paežerėje buvo policijos ekipažas ir nukritusio lėktuvo piloto bičiulis Eugenijus Balčiūnas. Jis į ligoninę jau buvo išvežęs sudužusio lėktuvo pilotą. Netrukus pasigirdo iš miesto važiuojančių ugniagesių automobilių sirenos. Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba žinią apie nukritusį lėktuvą gavo 19.46 val. Pranešta, kad juntamas stiprus kuro kvapas.

Atvykę ugniagesiai iki paežerės nuvažiuoti negalėjo – užklimpo jų automobilis. Ugniagesiai iki nukritusio lėktuvo ėjo pėsčiomis. Į paežerės krūmus nukritęs orlaivis buvo tiesiog sumaitotas. Nulūžusi priekinė lėktuvo dalis buvo po lėktuvu. Iš bako varvėjo benzinas. Pelkės plotą, kuriame buvo pasklidęs kuras, ugniagesiai apdorojo sorbentu panaudoję motorinį purkštuvą.

Pasak vieno lakūno, iš lėktuvo likę tik sparnai ir uodega. Tik stebuklu galima vadinti tai, jog avariją patyrusio orlaivio pilotas 73 metų biržietis Arvydas Valionis liko gyvas ir, atrodo, atsipirko nedideliais sužalojimais. Bičiulio į ligoninės priimamąjį lakūnas nuvežtas sąmoningas, sumušta nosimi ir prakirstu antakiu. Iš ligoninės jis nebuvo išleistas – paguldytas stebėti. Vėliau lakūnas pajuto ir nugaros skausmus. Redakcijos žiniomis, mediciną studijuojanti dukra A. Valionį išsivežė į Kauną.

Pranešė paežery buvęs žmogus

Pasak lakūno G. Venckaus, žinią apie nukritusį lėktuvą pirmasis gavo aeroklubo narys Giedrius Čepaitis. Jam paskambino prie Kilučių ežero gyvenantis ar tuo metu paežerėje buvęs žmogus. Anot vyriškio, jis matęs lėktuvą, kuris krito nepasiekęs aerodromo. Pasigirdęs ir trenksmas. Panevėžyje tuo metu buvęs G. Čepaitis skambino G. Venckui. Šis neseniai buvo išvažiavęs iš aeroklubo teritorijos.

„Tai gal dar angaro neuždaryti?“ – prieš skrydį lakūno paklausęs G. Venckus, manęs, kad bičiulis tuoj sugrįš. „Ai, tai gal uždaryk“, – atsakęs ultralengvojo lėktuvo CT pilotas A. Valionis.
Po telefono skambučio automobiliu nuskubėjęs į aerodromą ir pamatęs, kad jame nėra A. Valionio lėktuvo, G. Venckus skambino pilotui. Jis atsiliepė ir pasakė, kad yra prie „Tylos“. Iš sudužusio lėktuvo pilotas išlipo pats ir, išbridęs iš krūmynų ir kemsynų, atėjo iki viešbučio. Iš čia A. Valionis ir atsiliepė telefonu jam paskambinusiam G. Venckui.

„Pasirodo, jis jau prie pliažo atėjęs. Apčiupinėjau – na, tikrai žmogus gyvas“, – pasakojo G. Venckus. Prieš dvejus metus lėktuvu „Cesna 150 M“ į žemę rėžęsis lakūnas sako, kad jo orlaivis, lyginant su A. Valionio, buvo mažiau sumaitotas. Tačiau pats pilotas tada patyrė itin sunkių sužalojimų, kurie gydyti ilgai. Kiek mažiau sužeistas buvo drauge su juo skridęs mokinys Rimantas Ruplėnas.
Po avarijos pamačius gyvą ir sąmoningą lakūną ne tik G. Venckui sunku buvo tuo patikėti, regint, kaip atrodo lėktuvas.

Apsaugoti galėjo tik Dievas?

„Galvoju, kad jį nuo mirties apsaugojo tai, jog žmogus ėjo į bažnyčią… Kitokio paaiškinimo šioje situacijoje neįmanoma rasti“, – kalbėjo įvykio priblokštas G. Venckaus pažįstamas. „Kai matai, kas liko iš lėktuvo, jau negali netikėti, kad Arvydą apsaugojo Dievas“, – sako buvusi sklandytoja, Biržų aviacijos veteranų sąjungos pirmininkė Stasė Eitavičienė. Ji ir kiti piloto A. Valionio kolegos bei draugai įvykį vadino neįtikėtinai laimingu ir džiaugėsi, kad jis nepažymėtas žmogaus žūtimi ar dideliais sužalojimais. O įvykis, anot jų, baigęsis tikrai laimingai. Po smūgio į žemę lėktuvas galėjo užsidegti. Galėjo būti ir taip, kad į kemsynus nukritusiame lėktuve ilgam galėjo likti sunkiai sužalotas lakūnas, kurio pilotuoto orlaivio nelaimės vietą būtų buvę sunku rasti.

Lakūnai G. Venckus ir R. Lesevičius sako, kad avarija įvyko užgesus lėktuvo varikliui.
„Dėl to lėktuvas nebeišlaikė aukščio ir leidosi ten, kur nusileido“, – sako R. Lesevičius. Anot jo, variklio gedimo priežastys gali būti įvairios. Tačiau, pasak jo, visiškai atmestina kažkieno pagarsinta prielaida, kad galėjo baigtis kuras.

„Jo tikrai buvo pakankamai. Po avarijos nuėjus prie lėktuvo matėsi, kad nutrūkus vamzdeliams iš bako vis dar bėgo kuras“, – sako R. Lesevičius.

Avariją patyręs A. Valionis – itin patyręs lakūnas. Baigęs Rusijos aukštąją aviacijos mokyklą ir karinę akademiją Maskvoje buvusios Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų pulkininkas kelis dešimtmečius dirbo daugelyje Rusijos ir Europos karinių bazių. Su aviacija atsisveikinęs 1986 metais karo lakūnas grįžo gyventi į Biržus.
Redakcijos žiniomis, ultralengvąjį lėktuvą, kurį pats remontavo, A. Valionis įsigijo praėjusį rudenį.
Alfreda Gudienė