Vienas nuožmiausių ir daugiausia žalos pridariusių škvalų nepriklausomos Lietuvos istorijoje siautė 2010-ųjų rugpjūčio 8 dieną. "Akistatos" nuotr.

Meteorologai, bent jau vadinamosios orų mergaitės, kurios pranešinėja apie orus per televiziją, ėmė vis dažniau gąsdinti audromis ir stipriais vėjais, tačiau iš tikrųjų juk kiekvienais metais būna panašiai. Abejojančiųjų, kad klimatas šyla, vis mažėja, tačiau dėl globalinio atšilimo padarinių vis dar ginčijamasi. Net JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad globalus atšilimas yra „kinų išrasta mistifikacija“, ir nusprendė, jog JAV pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.

Įsakus atšaukė

Priminsime, kad Paryžiaus susitarimą dėl klimato po ilgų derybų 2015 metais pasirašė net 194 šalys. Jos susitarė palengva atsisakyti iškastinio kuro ir apriboti anglies dvideginio emisijas. Dokumento nepalaikė Sirija ir Nikaragva, o dabar prie jų prisijungs ir JAV, nes, kaip sakė D. Trampas, „susitarimo sąlygos naudingos kitoms šalims, tačiau ne JAV“. Jis pažymėjo, kad buvusio prezidento Barako Obamos administracija „blogai aptarė“ dokumento sąlygas, o pats susitarimas pasirašytas „iš nevilties“.

Dabartinis JAV prezidentas taip pat atšaukė B. Obamos įsakus dėl kovos su klimato kaita, o taip pat ekologiškai švarios energetikos vystymo strategiją, kuri riboja anglimi kūrenamų elektrinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tačiau negalima teigti, kad tik D. Trampas galvoja, jog globalus atšilimas yra „kinų išrasta mistifikacija“. Štai Čikagoje esančio Hartlando instituto mokslininkai teigia, kad orai dabar ne šylantys, o vėstantys. Esą tai prasidėję prieš dešimtmetį ir tęsis dar apie 30 metų. Beje, šio instituto mokslininkai taip pat kovoja už rūkorių teises ir laisvosios rinkos ekonomiką.

Kaitos priežastys

 Vis tik dauguma mokslininkų prognozuoja, kad dėl tirpstančių ledynų ir tirpstančio amžinojo įšalo per šį amžių vandenynų lygis pakils apie 70 cm, ir šis procesas labai sparčiai greitės. Vis didesnė dalis, ypač Vakarų Europos šalių, atsidurs po vandeniu, tokia grėsmė kils ir Lietuvos pajūriui. Prognozuojama, kad Centrinėje Amerikoje, Viduržemio jūros regione ir Australijoje 20 proc. sumažės kritulių, kils milžiniškos sausros. Dėl šylančio klimato Europą pasieks tropinių ligų, įskaitant maliariją, sukėlėjai, iš kitų pasaulio regionų nuolat plūs vadinamieji klimato pabėgėliai.

Kodėl taip atsitiks ir kodėl neatsitiko iki šiol? Geologinėje Žemės istorijoje klimatas visą laiką keitėsi dėl natūralių procesų: atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų. Paskutiniuosius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis – žmonių veikla. Žmogus nuo industrializacijos pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą Žemės atmosferoje. Įvairios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė, žemės ūkis, kaupiasi atmosferoje. Tos dujos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma būtų išspinduliuota į kosmosą. Šiltnamio dujų gausėjimą lėmė neapgalvoti žmonijos veiksmai: miškų kirtimas, urbanizacija, ekstensyvi ir intensyvi žemės ūkio plėtra. Naikinant miškus ir keičiant Žemės paviršių sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje. Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip, kad D. Trampas, suteikęs džiaugsmo angliakasiams, kurie už jį balsavo ir kurie vėl galės leistis į šachtas ir kasti anglį, nusispjovė į ateities kartas. Pasielgė pagal principą – po manęs nors ir tvanas.

Lietuvoje – vis šilčiau

 Lietuvoje oro temperatūros stebėjimų pradžia Vilniuje siekia 1770 metus. Daugiau nei 240 metų trunkantys matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų. Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo beveik vienu laipsniu.

Atrodo, kad žmogui vienas laipsnis nieko nereiškia, bet apskritai tai yra labai daug – keičiasi metų laikai, vienur kritulių sumažėja, kitur padaugėja – tokia klimatologų nuomonė.

Dėl šiltėjančio klimato kyla vanduo ir Baltijos jūroje. Per pastaruosius 30 metų ties Klaipėda jis pakilo net 10 centimetrų. Specialistai įspėja, kad pajūryje sunki padėtis susidarys, kai vandens lygis pakils 60 centimetrų. Tuomet tiesiog neliks paplūdimių.

Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 metais). Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 metų gali pakilti 4 laipsniais.

XXI amžiuje vis dažniau pasitaikys karščio bangų – kai maksimali oro temperatūra bus daugiau nei 30 laipsnių. Tokių karščio bangų 2061–2100 m. laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 m. Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį.

Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių, todėl reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvos gyventojai, kurie savo mobiliajame telefone aktyvavo korinio transliavimo funkciją, jau gauna perspėjimo pranešimus apie galimas ekstremaliąsias situacijas, grėsmes ar pavojus nepriklausomai nuo to, kokios kartos mobiliojo ryšio tinklais jie naudojasi.  Vienu metu tokius pranešimus gali gauti visi pasirinktoje teritorijoje esantys gyventojai, taip pat ir užsienio piliečiai, esantys Lietuvos teritorijoje.

Virto net ąžuolas

 Tik įdiegus sistemą birželio 1 dieną, vyko jos patikrinimas, o jau kitą dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą išsiuntė mobiliųjų telefonų savininkams pranešimą dėl vėjo. Jame buvo rašoma: „PAGD prie VRM informuoja, kad birželio 2-osios dieną šiaurės vakarų vėjo gūsiai gali daug kur šalyje sustiprėti iki 15–20 m/s.  Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus. Daugiau informacijos rasite www.vpgt.lt ir www.lt72.lt“.

Ugniagesiai gelbėtojai prašė gyventojus būti atsargius, nes pučiant stipresniam vėjui, gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos, kristi dideli reklamos stendai. Tokiu oru nereikėtų stovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatyti automobilių po medžiais, neliesti ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes tai gali kelti pavojų gyvybei.

Šiemet didesnių audrų dar kaip ir nebuvo. Kelis kartus vėjas buvo sutrikdęs elektros tiekimą, išvartęs medžius.

Gūsingas vėjas Druskininkuose nulaužė pusę Pilsudskio ąžuolo. Čia nelaimės tiek, kad sudarkytas istorinis objektas. Lenkijos politikas, maršalas Juzefas Pilsudskis 1929 ir 1930 metais, viešėdamas Druskininkuose, apsistodavo medinėje viloje, prie dabartinės „Draugystės“ sanatorijos, Kurorto gatvėje. Vilos pastatas 1965 metais buvo nugriautas, bet prie jos augęs drevėtas ąžuolas išliko. Dauguma kurorte poilsiaujančių lenkų turistų ateidavo prie ąžuolo, uždegdavo žvakeles, palikdavo gėlių. Ąžuolo kamienas buvo apdegęs – gal nuo žaibo, o gal, kaip spėliojo kai kurie svečiai, kažkam nepatiko jo sąsajos su ne itin Lietuvoje mėgiamu diktatoriumi J. Pilsudskiu. Prieš porą metų medį siūlyta sutvirtinti ir gydyti, bet darbai taip ir neprasidėjo.

Siausdavo ir anksčiau

 Sinoptikai sako, kad audros dažniausiai būna po karščių. Seni žmonės tvirtina, jog anksčiau tokių dalykų Lietuvoje nebūdavę. Tačiau stebėjimai rodo, kad per pastaruosius kelis šimtus metų klimatas Lietuvoje praktiškai nepasikeitęs, todėl ir mūsų bočiai turėjo žinoti apie griaunančią sūkurinio viesulo jėgą. Paprasčiausiai „prie Smetonos“ nebuvo televizijos ir greitų žurnalistų, todėl viesului praūžus, pavyzdžiui, prie Biržų, mažai kas apie tai sužinodavo net Rokiškyje. Pavartęs sovietmečio spaudą, korespondentas rado aprašytų įdomių istorijų. Deja, tuomet viskas vyko vadovaujant komunistų partijai, kuri viesulų nepripažino, todėl apie audrų nuostolius ir aukas buvo priimta skelbti viską sumenkinant ar net visai nutylint.

Pasvalio rajoną juodas viesulo piltuvas siaubė 1950 metų balandžio 24-ąją. Sovietiniai laikraščiai trumpai rašė, kaip 1967 metų rugsėjo 21-ąją Medininkų kaime nulijo kruša, o po to iš juodo audros debesies pasirodė viesulo rankovė, du kartus pasiekusi žemę ir nukėlusi stogus.

Tų metų spalio 18 dieną uraganas suniokojo Žemaitiją. Vėjo greitis gūsiais siekė net 55 m/s. Audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių.

Didelės žalos uraganas padarė Klaipėdos miestui. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai pagal turimus istorinius duomenis vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius.

1974-ųjų liepos 26-ąją, maždaug 18 valandą, vėtra pakilo virš Kuršių marių ties Kintais. Pasiekęs sausumą sūkurys nušliaužė gyvenvietės link. Išrauta apie 20 pušų, sumaitota daržinė, nuskraidė namų kaminai.

Vienas stipriausių praėjusio amžiaus uraganų siautėjo 1981 metų gegužės 29-ąją Širvintose. Vėjas apgriovė Sviesto ir sūrių gamyklą. Melioracijos statybos valdybos technikos kiemą, smarkiai apgadino 15 namų, aplamdė dukart tiek automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeista. Vėjas apvertė 24 tonų traktorių!

Šį uraganą jautė viena senutė, kuriai nelaimės išvakarėse gėlė kojas ir rankas. Pensininkė net buvo išsigandusi – manė, kad tai kokia nors nauja liga. Viesulas praėjo per pensininkės namą. Kartu su proanūkėmis pasislėpusi lovoje po pagalvėmis moteriškė liko sveika, nors jos namui vėjas nuplėšė stogą, nuvertė kaminą, išdaužė langus.Tuometinė cenzūra tokį baisų pasakojimą leido spausdinti tik po savaitės – birželio 7-ąją.

Nuožmūs škvalai ir uraganai

 1999 metų gruodį pajūrį siaubė uraganas Anatolijus. Vėjo greitis vietomis viršijo 40 m/s, o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5-6 metrus. Kurorto paplūdimys buvo suniokotas, ties Palangos tiltu bangos pasiglemžė 15-18 metrų kopų ruožą.

Neringoje uraganas nugriovė garsųjį saulės laikrodį. Vandens lygis uosto laivybos kanale buvo pakilęs 1,65 metro padalos. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, be elektros tąkart liko iki 150 000 gyventojų.

Uraganas Ervinas Lietuvą pasiekė 2005 metų sausį. Stichija siaubė ne tik Lietuvą, bet ir didelę dalį Šiaurės Europos. Didžiausią jėgą uraganas parodė Norvegijai, Danijai, Nyderlandams. Šiose šalyse žuvo 132 žmonės, du dingo be žinios.

Lietuvoje vėl smarkiai nukentėjo Palangos paplūdimio kopos, išlaužyti miškai. Elektros avarijų šalinimas truko šešias dienas. Be elektros visoje šalyje buvo likę dar daugiau gyventojų nei 1999-aisiais, maždaug 180 000.

Vienas nuožmiausių ir daugiausiai žalos pridariusių škvalų nepriklausomos Lietuvos istorijoje siautė 2010-ųjų rugpjūčio 8 dieną. Tų metų liepos mėnuo pasižymėjo itin karštais orais, daugiau nei savaitę laikėsi aukštesnė nei 30 °C dienos temperatūra. Vėliau temperatūra kiek nukrito, bet rugpjūčio 6-7 dienomis oras vėl įkaito iki 35 °C.

Keičiantis oro masėms, rugpjūčio 8-osios naktį (maždaug 3-5 valandomis) šalį užklupo nuožmus škvalas. Labiausiai nuniokotos buvo Alytaus, Kauno, Vilniaus apskritys, nors smarki audra užfiksuota ir pajūryje, ir Šiaulių apskrityje. Vėjas, kurio greitis vietomis viršijo 26 m/s, rovė ir laužė medžius, ardė namų stogus, vartė stulpus. Smarkiai žaibavo. Klaipėdoje buvo užlietas senamiestis.

Škvalo metu žuvo 4 žmonės: 3 žmonės žuvo ant palapinių užvirtus medžiams (prie Glūko ir Varėnio ežerų ir Verbyliškėse prie Verknės), dar viena moteris žuvo Ginkūnuose, kai ant jos užvirto vėjo pakelta šėrykla. Griūvantys medžiai ir statiniai sužalojo dar bent 4 žmones, apgadino automobilius, kapines, namus. Daug kelių, ypač miškingose vietovėse tapo nepravažiuojami dėl užvirtusių medžių ir šakų. Medžiai vietomis buvo išvartyti ištisais plotais. Lietuvos generalinės miškų urėdijos duomenimis, škvalo metu išversta apie 150 000 m³ medienos, audra pridarė nuostolių už 10 mln. litų. Be elektros liko apie 28 000 abonentų.

Nuo škvalo smarkiai nukentėjo Kaunas – ten vėjas nuniokojo Ąžuolyną, Panemunės šilą, Botanikos ir Zoologijos sodus, Petrašiūnų kapines, dėl nutrauktų laidų sekmadienį neišvyko dalis troleibusų. Kaune po audros vagys ėmė vogti nutrūkusius elektros laidus. Miestui tvarkyti surengta visuotinė talka.

Pivašiūnuose audra apgadino Pivašiūnų Švenčiausiosios Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčią ir jos šventorių.

Anot meterologų, stipriausias viesulas šiame amžiuje siautė 2011 metų liepos 27-ąją. Viesulas padarė nemažą žalą Radviliškio ir Šiaulių rajonuose. Siaubingas vėjas labiausiai siautėjo vėl tuose pačiuose Ginkūnuose – išvartė vilkikų priekabas, traktorius, rovė ir į orą pakėlęs ant gatvės sviedė kelio ženklus ir medžių šakas. Labiausiai nukentėjo žemės ūkio bendrovė „Ginkūnų agrofirma“ ir greta įsikūrusios įstaigos – čia vėjas ne tik apgriovė naujus pastatus, bet ir beveik su žeme sulygino nebenaudojamas arklides ir fermą. Visa laimė, kad šį kartą apsieita be aukų.

Skraidė batutai

 Dabar spauda, internetas parašo ne tik apie tokias audras, bet ir apie pačias mažiausias orų permainas. Jei kam nors ledukai darže nudaužė agurko žiedą, internete tuoj pat atsiranda nuotraukos, net ir televizijos, vasarą pritrūkusios įvykių, gaudo net ir menkiausią informaciją, todėl žmonėms ir atrodo, kad klimatas smarkiai keičiasi.

Ir ne tik Lietuvoje. Štai prieš kelias dienas visas pasaulis sužinojo, kad  Meksikoje San Luis Potosi mieste vėjas pakėlė pripučiamą pilį ir išblaškė mažamečius. Vaikai sau smagiai šokinėjo ant pripučiamos pilies, kai staiga pakilo itin smarkus vėjas ir siaubo ištikti tėvai galėjo tik stebėti, kaip jų vaikai iš aukštai krenta žemyn ant žaidimų aikštelės grindinio. Viena mergaitė (7 m.) buvo sužeista. Įraše matyti, kaip nelaimės liudininkais tapę tėvai lekia padėti išsigandusiems ir po žaidimų zoną išsibarsčiusiems vaikams.

Tai jau ne pirmas kartas, kai fiksuojami panašūs įvykiai: viena mažametė žuvo kuomet Esekse (Anglija) pripučiamą pilį vėjas nešiojo po vietos parką, o dar kitą pražudė Ispanijoje restorano kieme sprogusi pripučiama šokinėjimo pilis.

Prieš kelis metus panašus įvykis atsitiko ir centriniame Palangos paplūdimyje nuo jūros tilto į šiaurinę pusę. Staiga kilęs stiprus viesulas pakėlė batutą, o šis krisdamas sunkiai sužalojo tris žmones, dar penki poilsiautojai patyrė lengvesnes traumas.

Karščio rekordai

 Lietuvos hidrometerologijos tarnyba registruoja orų rekordus. Iki šiol rekordų lentelėje užfiksuota, kad aukščiausia mūsų šalyje temperatūra – 37,5 °C karščio – buvo užfiksuota Zarasuose 1994 metų liepos 30 dieną. Dažnai žmonės stebisi, kodėl užfiksuotas tik toks rekordas, kai kieme esantis termometras ne kartą yra rodęs daugiau nei 40 laipsnių. Pasirodo, ir oro termometrą reikia žinoti, kur kabinti. Jeigu jis kabės arti tamsios sienos, jis rodys daugiau laipsnių, jeigu ant jo užlis, jis rodys žemesnę oro temperatūrą.

Ypač skiriasi saulės apšviestų termometrų parodymai. Tam, kad termometras rodytų tikrą oro temperatūrą, jis turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, pašalinių įkaitusių kūnų ir tiesioginio kritulių poveikio. Be to, pro termometrą turi laisvai cirkuliuoti oras. Kad žemės paviršiaus įšilimas tiesiogiai neveiktų, termometras turėtų būti įtaisytas dviejų metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Tokių sąlygų laikantis, įrengus termometrą, jau būtų galima fiksuoti rekordus.

Toje pačioje lentelėje skelbiama, kad aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra buvo 1990 ir 2015 metais Nidoje (+9,4 °C), o aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra (+22,2 °C) užfiksuota 2010 metų liepą Biržuose ir Panevėžyje.

Petras IVANAUSKAS