Nusausinus Laukžemių tvenkinį buvo rasti prieš 19 metų dingusio A. Pociaus griaučiai

 Kartais nutinka ir taip, kad mirusiojo palaikai palaidojami tik po kelių dešimtmečių. Būtent toks likimas ištiko garsiosios Sigito Gaidjurgio nusikalstamos gaujos narį Aldą Pocių. Šis vyras mįslingai dingo prieš 19 metų. Jo nužudymo aplinkybes beveik du dešimtmečius slėpė Laukžemių tvenkinio (Klaipėdos r.) vanduo. A. Pociaus palaikai palaidoti tik šiemet, balandžio 13-ąją, uostamiesčio kapinėse.

Taip jau atsitiko, kad pernai teko išleisti vandenį iš Laukžemių tvenkinio, esančio Klaipėdos rajone, 4 kilometrai į pietus nuo Kretingalės. Mat buvo būtina suremontuoti užtvanką, kurios būklė – avarinė. Tvenkinys atsirado 1974 metais, užtvenkus Eketės upę. Per 40 metų nei užtvankos krantai, nei čia įrengta šachtinė pralaida nė karto nebuvo remontuoti, tad atsirado pavojus, kad ji gali sugriūti ir paskandinti žemiau esančius „Pakrantės“ sodus, dalį Klaipėdos Mažojo Kaimelio. Planuojama, kad šiemet užtvanka bus atstatyta, o dar po metų – 2018-aisiais – telkinys vėl bus įžuvintas.

Leidžiant iš tvenkinio vandenį gamtosaugininkai labiausiai rūpinosi, kaip išsaugoti žuvis. Dalis jų buvo perkelta į kitus tvenkinius, tačiau nemažai jų liko dumble. Entuziastai, puolę gelbėti dūstančias žuvis, dumble rado ir tai, ką žmonės dešimtmečiais metė į vandenį. Pavyzdžiui, buvo rastas rusiškas motoroleris ir net ant jo užkabintas vairuotojo šalmas, automobilio numeriai. Šie radiniai sudomino senienų mėgėjus, tačiau, kai dumble buvo rasti žmogaus griaučiai, prie tvenkinio jau teko atvykti ir teisėsaugininkams. Kriminalistai, apžiūrėję tai, kas liko iš žmogaus, pastebėjo, kad jis, ko gero, nužudytas ir paskandintas, nes prie jo kojų pririšti svarmenys. Jei tai būtų atsitikę prieš porą dešimtmečių, kūnas būtų palaidotas kaip neatpažintas, tačiau šiais laikais tyrėjai jau turi galimybę nustatyti asmenybę ir radus tik kaulus ar kitus kūno fragmentus. Atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad Laukžemių tvenkinys slėpė praėjusio šimtmečio pabaigoje vykusio Klaipėdos nusikaltėlių karo pėdsakus.

Atnaujintas tyrimas

Tvenkinyje paskandintas Aldas Pocius (24 m.) buvo siejamas su Gaidjurginiais. Dar 1998-ųjų pabaigoje jaunuolis išėjo iš namų ir dingo. Jo tuo metu ieškojo ir policija, ir artimieji, tačiau vyras dingo be pėdsakų.

Policijoje buvo pradėtas tyrimas, tačiau tais metais dingusiųjų buvo dešimtys, tad po kurio laiko jis buvo nutrauktas, o Aldas paskelbtas dingusiu. 2004-aisiais A. Pocius buvo oficialiai pripažintas mirusiu. Dabar, suradus lavoną ir nustačius, kad žmogaus mirtis smurtinė, vėl atnaujintas tyrimas dėl nužudymo.

Dar sklando versija, kad A. Pocius galėjo būti nužudytas ir dėl skolų, nes mėgdavo lošti pogrindiniuose kazino, kuriuose su skolininkais niekas nesiceremonydavo. O yra duomenų, kad prieš dingimą jis iš artimųjų prašęs pinigų, negavęs – guodėsi draugams, kad jam bus galas.

Neįtikę – išnykdavo

Panašiai kaip ir A. Pocius, 1996 gegužės 7-ąją išėjo iš namų ir negrįžo Edisonas Judvytis (26 m.), pravarde Kankanas. Kartu su Gaidjurginiams priskiriamu R. Vilučiu jis dažnai važinėdavo į Lenkiją. S. Gaidjurgio gaujos gangsteris R. Vilutis specializavosi automobilių vagystėse užsienyje. E. Judvytis Klaipėdoje buvo nuteistas už vagystę, atidedant bausmės vykdymą. Tačiau jis nevykdė jam paskirtų apribojimų, tad buvo paskelbta jo paieška, kad suradus uždaryti į koloniją. Policijai ne iškarto pavyko aptikti E. Judvyčio pėdsakus, nes jis su bendražygiu siautėjo Lenkijoje. Tačiau vieną dieną, kai šie vyrai buvo Lietuvoje, R. Vilutis buvo nušautas. Vieną pavakare jis, išėjęs iš savo namų Klevų gatvėje, sėdo į automobilį, tačiau variklio užvesti vyras nespėjo. Tarsi iš po žemių atsiradę du kaukėti banditai į automobilį ir R. Vilučio kūną paleido visą automato apkabą. Egzekuciją užbaigė du kontroliniai šūviai į nelaimėlio galvą. Policija nužudymo vietoje atsirado po kelių minučių, tačiau žudikai dingo lyg į vandenį.

Po dviejų dienų Baltijos prospekte prieštankinė mina į gabalus suplėšė kito gangsterio automobilį. Tuomet policija uždarė miestą. Talkinant „Aro“ pareigūnams, buvo atlikta gan sėkminga tais metais operacija. Policininkams pakliuvo už Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgo sumušimą ieškomas Sergejus Bėglikas, o „Dobilo“ kavinėje įkliuvo E. Judvytis. Buvo manoma, gal jis ką nors žinos apie „kolegos“ sušaudymą, tačiau Edisonas tylėjo kaip žemė.

Po kurio laiko E. Judvytis buvo išleistas į laisvę ir vėl įsiliejo į Gaidjurginių gretas. Tačiau neilgam – kartą išėjo iš namų ir paslaptingai dingo.

Dingo sugyventinis

Po metų toks pat likimas ištiko A. Pociaus bendraamžį Naurių Noreiką. Nauriaus nužudymo paslaptis išaiškėjo nagrinėjant Gaidjurginių bylą.

1997 metų birželio 17-ąją į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą kreipėsi Gitana M. ir pareiškė, kad dingo jos sugyventinis N. Noreika. Ji pranešė, kad prieš savaitę vyras išvažiavo iš namų automobiliu „Audi 80“ ir nuo to laiko daugiau jo nemačiusi.

Prieš kreipdamasi į policiją Gitana apskambino Gaidjurginius, su kuriais jos sugyventinis anksčiau bendraudavo, bet visi kaip vienas teigė, esą nežinantys, kur N. Noreika yra. Jai tai sukėlė negerų įtarimų, nes paprastai Gaidjurginiai vienas apie kitą viską žinodavo. Neramu buvo ir dėl to, kad N. Noreika prieš kelias dienas jai buvo sakęs, jog susipyko su Seniu – taip jis vadino S. Gaidjurgį.

Pastaruoju metu N. Noreika, pravarde Slidė, buvo atitolęs nuo Gaidjurginių, vengė su jais bendrauti ir kartu su Artūru R., pravarde Akula, planavo pradėti bendrą plastikinių langų gamybos verslą. Tai, kad N. Noreika nori atsiskirti nuo gaujos, S. Gaidjurgiui, suprantama, labai nepatiko, todėl jis nusprendė visiems parodyti, kas būna tiems, kurie neklauso vadeivos…

Noreiką įvilioti į pasalą buvo patikėta Sauliui Čiuželiui. Šis jį pakvietė apžiūrėti žemės sklypo Karklės kaime. Pakeliui automobilis sutartoje vietoje stabtelėjo. Prie jo iš karto prišoko iš Panevėžio į talką S. Gaidjurgio pakviesti Tulpiniai Virginijus Baltušis, Romualdas Čeponis ir pats S. Gaidjurgis. Jie ištraukė N. Noreiką iš automobilio, partrenkė ant žemės ir surišo už nugaros rankas. Po to panevėžiečiai nusivedė N. Noreiką į savo automobilį.

Automobilis pasuko į nedidelę laukymę tarp Klaipėdos ir Palangos. Ten jų jau laukė Tulpinis Saulius Janonis. Atvažiavo ir Renatas Šadeikis. Toje laukymėje banditai prabuvo apie 4 valandas. S. Gaidjurgis visą laiką kalbėjosi su N. Noreika. Vis priekaištavo, kad šis norįs išduoti draugus, ko, girdi, susidėjęs su kita kompanija. Kelis kartus N. Noreikai buvo liepta skambinti Akulai ir pakviesti jį į susitikimą. Akulos S. Gaidjurgis irgi nemėgo, planavo jį nužudyti ir abu nužudymus susieti. Vis dėlto ši plano dalis neišdegė – N. Noreikai nepavyko Artūro pakviesti, o tai pastarajam išgelbėjo gyvybę.

Numetė sugelti uodams

Po kurio laiko Nauris buvo pervežtas į Judrėnų mišką prie Klaipėdos–Kauno autostrados. Čia kartu atvažiavo visi trys Tulpiniai, kas be ko, S. Gaidjurgis, A. Juodris ir R. Šadeikis. Pasivedę toliau nuo kelio, nutrenkė N. Noreiką ant žemės, o S. Gaidjurgis nutraukė jam kelnes ir peiliu supjaustė sėdmenis ir nugarą. Mat tikėjosi, kad kraujo kvapas privilios uodus ir N. Noreika prieš mirtį dar pasikankins.

Duobę pasikeisdami kasė V. Baltušis, R. Čeponis ir pats S. Gaidjurgis. Po to S. Gaidjurgis liepė N. Noreikai lipti į duobę ir gultis veidu į žemę. Tada pasiėmė pistoletą ir nušovė buvusį savo draugą. Paskui pats jį ir nurengė.

Vėliau, kai S. Gaidjurgis spaudoje perskaitė, kad areštuotas V. Baltušis duoda parodymus, nusprendė N. Noreikos lavoną perkelti į kitą vietą. Kartu su R. Šadeikiu bei Artūru Damkumi jie nuvažiavo į Judrėnų mišką, tačiau palaikų buvimo vietos taip ir nerado. Tos vietos nerado ir parodymus davęs V. Baltušis. Jis parodė vietą prie kelio Klaipėda–Palanga, kur kelias valandas N. Noreika buvo „tardomas“, o štai kur jis užkastas, nesurado. Lavono surasti nepavyko ir teisėsaugininkams.

Du lazdos galai

Žudikams irgi nebuvo lemta ilgai gyventi. 2002-ųjų balandžio 19 dienos vakarą į Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę buvo atvežtas ir paguldytas Saulius Čiuželis (38 m.). Dėl daugybės durtinių ir pjautinių žaizdų ligoninėje jis mirė.

Aiškindamiesi įvykį, kriminalistai nustatė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas netoli savo namų. Liudininkai matė, kaip prie S. Čiuželio priėjo jaunas vyras ir jiedu kurį laiką kažką labai audringai aiškinosi. Vėliau priėjusysis išsitraukė peilį ir ėmė S. Čiuželį badyti. Kai šis parkrito, užpuolikas puolė bėgti, bet įvykį mačiusių užpultojo kaimynų buvo pasivytas ir paguldytas ant asfalto.

Atvykusiems policininkams beliko tik uždėti antrankius ir nusivežti užpuoliką areštinėn. Ten paaiškėjo, kad peiliu švaistėsi Marius Marijošius. Tuo metu dar nežinota, kad tai patyręs galvažudys. Nors teisėsaugininkai, aišku, jį pažinojo – juk buvo jau du kartus teistas. Pirmąjį kartą vos sulaukęs 17 metų M. Marijošius už vagystes buvo nuteistas 2 su puse metų, o po kurio laiko Klaipėdos rajono teismas už išžaginimą jam davė 10 metų. Pravieniškėse atkalėjęs 7 metus, 1997-ųjų rugpjūtį žagintojas grįžo į uostamiestį ir prisiglaudė po Sigito Gaidjurgio sparneliu.

Už S. Čiuželio nužudymą Klaipėdos apygardos teismas M. Marijošių pripažino itin pavojingu recidyvistu ir skyrė jam 18 metų nelaisvės. Nuteistasis nuosprendį apskundė ir laimėjo metus. Galutinė bausmė liko 17 metų. Tuo metu, ko gero, M. Marijošius net nesapnavo, kad kalėjime jam teks būti iki gyvos galvos.

Kiti N. Noreikos žudikai irgi sulaukė atpildo. Policijai išduotas A. Juodris (38 m.) (spėjama, kad jo gyvenamąją vietą pareigūnams nurodė S. Gaidjurgis), nusišovė 1998-ųjų rugpjūčio 28 dieną. R. Čeponį (35 m.) 2001-ųjų gegužę Pušalote (Pasvalio r.), bandydami sulaikyti, nušovė „Aro“ pareigūnai.

Pats S. Gaidjurgis neprisipažino nužudęs N. Noreiką. Teisme jis sakė, kad su N. Noreika buvo pažįstamas, bet žudyti neturėjęs dėl ko ir esą manąs, kad jį nužudę R. Šadeikis su A. Damkumi.

Gyvų neliko

1998-ųjų rugsėjo 2-ąją  buvo nužudytas ir geras A. Pociaus draugas Romas Šaltmeris (33 m.), pravarde Romėnas. Jis buvo užpultas prie savo automobilio. Romėnui buvo durta peiliu 30 kartų. Jis dar sugebėjo nušliaužti iki laiptinės ir išsikviesti medikus, tačiau mirė vežamas į ligoninę. Toks nužudymo būdas tuometinių nusikaltėlių pasaulyje buvo traktuojamas kaip parodomasis nužudymas už kažkokias nuodėmes. Tuo metu Gaidjurginiai kariavo su Kubiliniais, tad kaip viena iš versijų – Romėnas žuvo nuo kurio nors Kubilinio rankos. Tačiau neatmetama, kad jį nužudyti galėjo įsakyti ir S. Gaidjurgis. Klaipėdoje nebuvo paslaptis, kad tuo metu R. Šaltmeris konfliktavo su S. Gaidjurgiu ir buvo net jo sumuštas. S. Gaidjurgis buvo paskleidęs gandus, kad Romėnas perdavė informaciją policijai apie A. Juodrio-Beno buvimo vietą – tuo tarsi norėdamas nukreipti kalbas, kad Beną įdavė pats.

Byloje yra įdomi nuotrauka, kurioje užfiksuoti kartu 1994-uosius sutinkantys E. Judvytis , N. Noreika, R. Šaltmeris ir S. Gaidjurgis. Visi jie pažinojo dabar surastą A. Pocių. Ir iš visų užfiksuotų nuotraukoje gyvas likęs tik S. Gaidjurgis, bet ir tas iki gyvos galvos uždarytas kalėjime.

Talkino Tulpiniai

Pocius žinojo ir apie kitus S. Gaidjurgio nužudytus žmones. 1997-ųjų rugpjūčio pabaigoje Artūras Damkus-Antanas iš A. Pociaus sužinojo, kad su juo nori susitikti senas geras A. Pociaus pažįstamas Aidanas Simonavičius, pravarde Čiukčia. Vyrai susitiko, šnektelėjo ir išsiskyrė. Apie susitikimą su Čiukčia Antanas papasakojo S. Gaidjurgiui, nes norėjo šį vyruką įtraukti į gaują. Tačiau A. Damkus, tuo metu nežinojo vienos smulkmenos: A. Simonavičius buvo geras S. Gaidjurgio nužudyto N. Noreikos draugas. N. Noreika ir A. Simonavičius dalyvavo susišaudyme Klaipėdoje prie „Telekomo“ 1996 metų spalio 10-ąją, kai buvo sužeisti keturi jauni vyrai.

Kai antrą kartą A. Simonavičius su A. Damkumi susitiko „Parko“ kavinėje, jiems paskambino S. Gaidjurgis ir paliepė išeiti į vidinį kiemą. Ten automobilyje laukė Renatas Šadeikis, Alvydas Juodris-Benas ir pats S. Gaidjurgis. Pokalbis vyko draugiškai, o kai A. Simonavičius užsiminė, kad jis gerai pažįstąs Benzą, S. Gaidjurgis iš karto paprašė, kad šis pakviestų jį į susitikimą. A. Simonavičius-Čiukčia sutiko ir paskambino M. Bendzalauskui. Jiems baigus pokalbį, S. Gaidjurgis paskambino Tulpiniui Sauliui Janoniui ir paprašė, kad jis kartu su savo banditais atvažiuotų padėti sulaikyti du vyrus. Tą patį vakarą iš Panevėžio atvažiavo S. Janonis, R. Čeponis ir V. Baltušis. Tačiau tą vakarą su Benzu jiems susidoroti nepavyko, nes prie „Pasakos“ viešbučio, kur jie laukė aukų, buvo daug pašalinių žmonių, kurie galėjo pastebėti pagrobimą.

Užtat pavyko kitą dieną, kai susitikimas buvo paskirtas nuošalesnėje vietoje Giruliuose, prie „Žuvėdros“ stovyklos. Čia pasaloje Benzo ir jo draugų laukė S. Gaidjurgis, R. Šadeikis, A. Juodris, V. Baltušis, R. Čeponis. Na o S. Janonis, A. Damkus ir A. Simonavičius buvo likę automobilyje už Klaipėdos. Nei A. Damkus, nei A. Simonavičius nežinojo, kad Benzas bus nušautas, tačiau galėjo tai nujausti. Labiausiai neramu turėjo būti Čiukčiai, nes S. Janonis buvo jam surakinęs antrankiais nykščius ir paliepęs ramiai sėdėti automobilyje. Tuo metu prie „Žuvėdros“ Benzą kulkomis suvarpė A. Juodris.

Plačiau apie S. Gaidjurgio ir V. Baltušio gaujas galima paskaityti V. Žutauto knygoje „Mirties fabrikas“

Plačiau apie S. Gaidjurgio ir V. Baltušio gaujas galima paskaityti V. Žutauto knygoje „Mirties fabrikas“

Vado areštas

Tai išaiškėjo tik tuomet, kai parodymus ėmė duoti Tulpinis Virginijus Baltušis. Paradoksas, tačiau jis tapo tiek Klaipėdos, tiek Panevėžio mafijos duobkasiu. Virginijų įdavė jo gaujos narys Dainius Skačkauskas. O vienu metu pradėjęs duoti parodymus V. Baltušis papasakojo, kaip Gaidjurginiai kartu su Tulpiniais Giruliuose nužudė M. Bendzalauską.

Kai visa tai sužinojo prokurorai, nusprendė nedelsdami S. Gaidjurgį sulaikyti. Tuo metu jis buvo labai aktyvus „policijos ir prokuratūros pagalbininkas“ – vilniečiams pasakojo apie esą korumpuotus Klaipėdos pareigūnus.

Pasitarę teisėsaugininkai nusprendė S. Gaidjurgį iškviesti apklausti į Policijos departamentą. Jų nuomone, S. Gaidjurgiui tai neturėjo sukelti jokių įtarimų. Taip ir buvo. Su dviem sargybiniais į sostinę atvažiavusio S. Gaidjurgio automobilį „Nissan Patrol“ „Aro“ pareigūnai sustabdė ties Gariūnais ir visus tris vyrus persodino į grotuotą automobilį.

Visus tris klaipėdiečius Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas leido suimti 3 mėnesiams. Tai reiškė, jog prokurorai turi pakankamai duomenų, kad pareikštų kaltinimus. O jie visiems trims Gaidjurginiams ir buvo pareikšti už M. Bendzalausko nužudymą, įvykdytą 1997-aisiais. Šitaip tarsi patraukus virvelę, vėliau buvo atskleista visa neišaiškintų nužudymų grandinė.

Liudininkų nepaliko

Tačiau visa tai buvo jau šiame šimtmetyje, o tą dieną, kai S. Gaidjurgis su A. Juodriu, R. Šadeikiu kartu su Tulpiniais žudė Benzą, A. Damkus, S. Janonis ir A. Simonavičius sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo kelio Klaipėda–Palanga 8-ajame kilometre.

Po kurio laiko S. Janoniui kažkas paskambino ir jų pasatas pajudėjo į naują susitikimo vietą. Važiavo tylėdami, nes jautėsi nejaukiai. A. Damkus ir A. Simonavičius buvo draugai, o dabar vienas jų važiavo surakintomis rankomis.

Kiek pavažiavus automobilis sustojo. Tuoj prie jo privažiavo kitas, kuriame sėdėjo M. Bendzalausko budeliai. Panevėžiečiai susėdo į savo automobilį ir nurūko namo, o Gaidjurginiai, įsisodinę Čiukčią, pasuko automagistrale Klaipėda–Vilnius. S. Gaidjurgis išlaisvino jam rankas ir pasakė, kad nereikia bijoti. Girdi, Čiukčią ir A. Damkų kuriam laikui apgyvendinsiąs savo sodyboje netoli Trakų, kad jų nerastų policija, nes gali ieškoti.

Pasukus iš automagistralės Kietaviškių link, automobiliai sustojo. A. Juodris žaibiškai uždėjo Čiukčiai ant rankų antrankius, o ant galvos užmovė maišelį. „Kad nematytum kelio į sodybą“, – dar paaiškino Benas.

Šadeikis liko prie automobilių, o visi kiti nuėjo gilyn į mišką. Kiek paėjus S. Gaidjurgis nieko niekam nesakęs paėmė iš A. Juodrio pistoletą ir šovė pirmiau einančiam A. Simonavičiui į pakaušį. Šis krito negyvas.

Tada lavonas buvo apvyniotas lipniąja juosta ir nuneštas į bagažinę. Paskui jį nuvežė gilyn į Dergonių mišką. Ten R. Šadeikiui ir A. Damkui S. Gaidjurgis davė komandą iškasti duobę, lavoną nurengti ir užkasti.

Jau vėliau, kai parodymus ėmė duoti R. Šadeikis ir A. Damkus, buvo surasta šakomis apkrauta A. Simonavičiaus užkasimo vieta. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad miške netoli kelio Trakai–Semeliškės rastas nuogas lavonas yra tikrai Aidano Simonavičiaus. Jo ir jo motinos DNR tai patvirtino.

Kaip jau įprasta, teisme S. Gaidjurgis neigė savo kaltę, sakė, esą kiti kaltinamieji jį apkalbantys, bet teisėjų kolegija juo nepatikėjo, nes kaltė buvo įrodyta neginčijamais įrodymais. S. Gaidjurgis tyčia nužudė M. Bendzalauską, o vėliau, kaip pavojingą liudininką, – ir A. Simonavičių.

Ginklu, iš kurio A. Juodris nušovė M. Bendzalauską, buvo nušautas ir šiaulietis Algirdas Rimša-Kryžius, ir dar keli žmonės Maskvoje ir Kaliningrade.

Jau po A. Juodrio nusižudymo tą pistoletą garaže surado jo sūnus Benas Juodris ir atidavė jį Sauliui Skėriui. Kai S. Skėris juo padarė nusikaltimą ir buvo sulaikytas, pas jį tas pistoletas ir buvo surastas. Tik tada nelemtasis pistoletas galiausiai atsidūrė teisėsaugininkų rankose.

Tik faktai

Gaidjurginių nusikalstamo susivienijimo bendrai teismo buvo nuteisti už 16 žmonių nužudymus, taip pat už gyvenamųjų ir kitų patalpų – „Meridiano“ laivo, Šiaulių ir Kauno policijos komisariatų, automobilių stovėjimo aikštelių sprogdinimus, neteisėtą ginklų ir sprogmenų laikymą ir panašius nusikaltimus.

Gaidjurginiai Arminas Graužinis, Renatas Šadeikis, Artūra Damkus ir kiti jau atlikę jiems skirtas teismo bausmes. Už grotų liko tik Sigitas Gaidjurgis ir Marius Marijošius, kurie nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Teismuose įrodyta, kad S. Gaidjurgis yra nužudęs 16 žmonių, o M. Marijošiaus sąskaitoje – 5 atimtos gyvybės. Daugiausia žmonių nužudęs kalinys – V. Baltušis. Kartu su Tulpiniais ir Gaidjurginiais jis dalyvavo nužudant 30 žmonių. Ant Tulpinio Audriaus Andrušaičio sąžinės – 24 gyvybės.

Ypač kruvini Klaipėdoje buvo 1998-ieji, kai dingo dabar surastas A. Pocius. Tais metais buvo nužudyti Raimondas Minkus-Ryžas (23 m.), Kęstutis Kochas (27 m.), Artūras Gerulis (27 m.), Algirdas Rimša-Kryžius (35 m.), Naurius Noreika-Slidė (28 m.), Audrius Leščinskas-Leščius (36 m.), Neringa Kudžmaitė (34 m.), Mindaugas Benzaliauskas-Benzas (24 m.), Aidanas Simonavičius-Čiukčia (21 m.), Valdemaras Česnaitis-Valdeška (34 m.), Romualdas Makauskas-Makena (50 m.), Raimondas Bertušaitis-Gvozdas (28 m.). Nuo Gaidjurginių rankos visai atsitiktinai žuvo ūkininkai Vytautas Riauka (60 m.) ir Vytautas Gruzdys (44 m.), buvo nušauta policijos ekspertė Sigita Simonaitytė (23 m.). Ir tai tik per vienerius metus.

 

Žilvinas VIZGIRDA