Scanpix nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva užima trečiąją vietą tarp daugiausia alkoholio suvartojančių šalių. Kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui pernai teko 15,4 litro suvartoto grynojo alkoholio. Seimas, bandydamas pažaboti alkoholio vartojimą, nutarė nuo kovo 1-osios pabranginti visus alkoholinius gėrimus. Ar tai duos naudos?

Kas tas „bibieras“?

Lietuvos viešbučių ir restoranų asocijacijos bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos užsakymu savo tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) skaičiavimu tas PSO pateikiamas skaičius yra per didelis. Jų skaičiavimais kiekvienas lietuvis išgeria 2,26 litro mažiau. Neva statistiką iškreipia į Lietuvą atvažiuojantys ir daug čia išgeriantys turistai. Galbūt – tačiau, ar dėl to verta laužyti ietis? Juk praktiškai visi sutinka, kad geriame per daug ir virstame „bibierais“. Beje, kas tas „bibieras“?

Svaigalai mus pasiekė iš amžių glūdumos. Pirmykštis žmogus alkoholio poveikį patyrė paragavęs parūgusių uogų ar vaisių. Yra net teorija, kad šalia ant dviejų kojų atsistojusio žmogaus („homo erectus“) ir protingo žmogaus („homo sapiens“) gyveno ir geriantis žmogus („homo bibierus“). Dalis „homo bibierus“ nuo tų prarūgusių uogų, kurias naudojo vos ne kasdien, numirdavo, o stiprieji, „užsipylę akis“, grūdino organizmą. Pagal šią teoriją, taip begrūdinant susiformavo genetiškai užkoduotas atsparumas alkoholiui. Matyt, kad Vakarų europiečiai turi nemažai to „bibierus“ genų, todėl ir neprasigeria. O štai mes tais „bibierais“ virstame dabar.

Vyskupo smuklės

Istorikai teigia, kad alus ir midus Lietuvoje gaminamas seniausiai – maždaug nuo XI amžiaus. Dar po šimtmečio pradėtas gaminti vaisių vynas, ir tik nuo XV amžiaus – degtinė. Prekyba degtine buvo pelninga visais laikais, tad ir anuomet norint ją pardavinėti reikėjo valdovo leidimo. Tokie leidimai dažniausiai buvo duodami bažnyčioms, vienuolynams, miestų gyventojams. Štai 1639 metais Vilniaus vyskupas turėjo 440 smuklių. 1841 metais spirito varyklos ir smuklės perėjo valstybės žinion.

1939 metais Lietuvoje veikė 38 spirito varyklos, kurios pagamino apie 5,3 mln. litrų spirito. Tačiau tiek geriančių, kiek dabar, tais laikais tikrai nebuvo. O ir žmonių galimybės buvo visai kitokios. Prisimenu senelio pasakojimą, kai sekmadienį trise išgėrę „pusbonkį“ (250 gramų) taip pasigerdavo, kad vos namo pareidavo. Dabar į „pusbonkius“ niekas degtinės jau ir nebepilsto. Tikri vyrai ir moterys – ne kūdikiai, tad apsikrovę buteliais nevaikšto. Dabar koks nors „homo bibierus“ ramiausiai išgeria pusę litro ir sėdęs prie automobilio vairo važiuoja namo. Čia vienas iš geresnių variantų. Blogesnis, kai tą puslitrį išgėręs sėda už autobuso vairo ir veža ne tik tokius pačius „bibierus“, bet ir protingus žmones. 2015 metais dėl 679 neblaivių asmenų ir vairuotojų kaltės buvo sužeisti ar žuvo 1308 žmonės, na o, 2014-aisiais dėl 855 tokių vairuotojų žuvo ar buvo sužeisti 1538 žmonės.

Kodėl geriame?

Alkoholio vartojimą galima motyvuoti tuo, kad jis atpalaiduoja, ramina nervus, pakelia nuotaiką. Išgėrus puslitrį, atsipalaiduoja liežuvis ir žmogus pamiršta tuščią šaldytuvą, pamiršta, kad neturi malkų krosniai iškūrenti. Prisimena kaip, buvo gerai, kai turėjo darbą kolūkyje, gaudavo algą ir dar šiek tiek pasivogdavo… Po to pakeikia šitą valdžią ir, aišku, Landsbergį, kuris viską sugriovė. Po antro puslitrio dingsta visi rūpesčiai – niekas jau nebeatsimena kažkur bėgiojančių ar čia pat lovutėj verkiančių alkanų vaikų. Norisi dainuoti, norisi pamylėti čia pat geriančią susiraukšlėjusią senutę. Po trečiojo puslitrio draugų jau nebereikia, nes galima kalbėtis ir vienam. Pašnekovai ima nervinti. Ypač tas, kuris po stalu niurko tavo sugyventinę. Atsiranda jėgų, o jei po ranka papuola peilis ar kirvis – drebėk, žemele!

Štai ką šiuo klausimu teigia statistika. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, o 2015 metais bendroje nusikalstamų veikų statistikoje neblaivių asmenų padaromos nusikalstamos veikos sudarė apie 14 proc., tuo tarpu 2007 metais – tik apie 8 proc. Nusikalstamų veikų, kurias įvykdo neblaivūs asmenys, ypač ėmė daugėti nuo 2012 metų. Tokią kriminogeninės situacijos pokyčio tendenciją nulėmė 2011 metais priimto Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų taikymas.

Taigi, užpernai buvo užregistruotos 10 364 neblaivių asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Neblaivūs įvykdė 9967 nusikaltimus, iš kurių 110 labai sunkūs, o 125 – sunkūs. Tad, jei iššifruotume, kokie tie nusikaltimai, pamatytume, kad „užsipylę akis bibierai“ nužudė 77 žmones, sunkiai sužalojo 72, 763 kartus ėjo vogti ir 127 kartus plėšti. Čia apie tuos, kurie įkliuvo. Beje, 12 nužudymų ir 127 vagystes įvykdė dar nepilnamečiai „bibierukai“. 12 nužudymų ir ant moteriškos lyties „bibierų“ sąžinės.

Tų nusikaltimų, ko gero, būtų gerokai daugiau, tačiau, laimė, kad dalis „bibierų“ jau taip prasigėrę, kad „nulūžta“ po pirmojo puslitrio.

Pasitaiko ir kitokio girtumo. Kai kuriuos jau po pirmojo butelio apninka liūdesys, o po antrojo – jie eina kartis arba lenda po traukiniu. Blogai, kad nežinome tos savo normos, tos ribos, kada pastatyti stiklelį ir pasakyti „gana“. Vienas negali negerti, nes reikia svečią pavaišinti, kitam nepatogu atsisakyti, trečias geria, nes aplinkui visi geria. Po truputį įprotis išgerti stiprėja ir žmogus nepajunta, kaip tampa priklausomas nuo alkoholio. O pasekmės gan skaudžios.

Papildo biudžetą

Daug žinome ir kalbame apie prasigeriančią Rusiją. Pasirodo, prieš Antrąjį pasaulinį karą Stalinas buvo priėmęs įstatymus, kurie leido girtuokliauti darbe. Buvo gaminama speciali 30 laipsnių degtinė, kurią nebaudžiamas galėjai gerti net stovėdamas prie staklių. Jei nugriūsi, nebėda – ceche budėdavo darbininkai, kurie pakeisdavo nugriuvusiuosius. M. Gorbačiovas bandė sustabdyti girtuokliavimą, tačiau tai atvedė tik prie socializmo griūties. Beje, sovietmečiu pagal slaptą nutarimą visos alkoholį gaminančios įmonės privalėdavo į produkciją įdėti specialią apomorfino dozę. Ši medžiaga skatino vėmimą. Medikai buvo paskaičiavę, kiek reikia dėti apomorfino, kad žmogui nuo per didelio gėrimo nesustotų širdis. Daug išgėręs pradėdavo vemti ir neapsinuodydavo alkoholiu.

Rusijoje geriama ir dabar, tačiau čia valdžia kainų alkoholiui nedidina, nes nupigus naftai jie labai reikalingi biudžetui. Lietuvos biudžetui iki šiol irgi buvo labai reikalingi „girti“ pinigai, tačiau dabartinė valdžia bent jau sakosi, kad darys viską, kad sumažintų girtavimą. Pirmiausia tikimasi bent jau apriboti alkoholio pardavimą ir prieinamumą. Pernai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atliko mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje tankumo tyrimą. Pagal savivaldybių pateiktus duomenis Lietuvoje 2016 metų birželio 30 dieną galiojo 19 090 licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Nuo 2003 iki 2014 metų licencijų skaičius nuolat augo. Nuo 2014 metų pastebimas licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičiaus mažėjimas, tačiau tai anaiptol nesumažino alkoholio prieinamumą. Vienai licencijai tenkantis gyventojų skaičius išlieka stabilus, nes gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Vidutiniškai vienai licencijai tenka 150 gyventojų. Mažiausias alkoholinių gėrimų prieinamumas – Visagine – 326 gyventojai vienai licencijai. Didžiausias alkoholinių gėrimų prieinamumas pagal išduotų licencijų skaičių yra Klaipėdoje – 111 gyventojų.

Alkoholis brangs

Naujoji valdžia žada stipraus alkoholio įsigijimo amžiaus ribą padidinti iki 20 metų, griežčiau riboti naktinę prekybą, mažinti pardavimo vietų skaičių. Prieš įvedant valstybinę prekybos alkoholiu sistemą, bus sugriežtinta prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, didinami akcizai. Numatoma visiškai uždrausti alkoholio ir tabako reklamą, didinti atsakomybę už jų pardavimą nepilnamečiams, įteisinant galimybę naikinti licenciją už vienkartinius pažeidimus bei griežtesnę asmeninę atsakomybę. Be to, ketinama mažinti alkoholio patrauklumą, privalomai informuojant apie jo žalą. Akcizų dalis bus skiriama socialinei reklamai, sveikai gyvensenai bei žiniasklaidos pajamų praradimams.

Seime jau įregistruotos pataisos, kuriomis ketinama per ketverius metus drastiškai padidinti akcizo mokestį. Alui jis turėtų išaugti net 441 procentų, degtinei ir kitiems stipriesiems gėrimams – 34 procentais. O pirmasis žingsnis – jau nuo kovo: dėl padidintų akcizų 0,5 l tūrio butelis alaus parduotuvėse gali pabrangti maždaug 0,11 euro, toks pats kiekis sidro ir kitų fermentuotų gėrimų – apie 0,17 euro, vynuogių vyno – apie 0,43 euro, stipriųjų gėrimų – apie 0,62 euro.

Priimant šį įstatymą Seime Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas kritikavo tokį akcizų didinimą, nes jis esą šaliai gali turėti liūdnų pasekmių: „Toks pripuolamas didinimas, kaip dabar atsitiko, primena tuos laikus, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose 1918 metais pereita prie „sauso įstatymo“ arba prohibicijos įstatymo, tai pasekmės išėjo galų gale 1929 metais – Didžioji depresija, plius susikūrė mafija ir kiti dalykai. Jeigu prisiminsime sauso įstatymo istoriją, Suomija buvo įvedusi sausą įstatymą nuo 1920 iki 1933 metų, kuo baigėsi – irgi žinome. Rusija penkis kartus įvedinėjo sausąjį įstatymą, žinome, visiškai baigia prasigerti. Toks dramatiškas išbalansuotas kainų didinimas gali atvesti į nelegalų gėrimą ir pirkimą kitose rinkose, ir samanės varymą“.

Pilstukas dingo

Kas atsitiko keliant alkoholio kainas, žinoma ir Lietuvoje, tik kažkodėl apie tai niekas neprisimena. 1997-1998 metais Gedimino Vagnoriaus vyriausybė keldama akcizus tiek padidino degtinės kainą, kad jos ėmė niekas nebepirkti. Aplinkinėse šalyse alkoholis buvo daug pigesnis ir jis kaipmat ėmė tekėti į Lietuvą. Sukruto ir naminės gamintojai. Kiek alkoholio slapčia buvo įvežta į Lietuvą ar pagaminta pakrūmėse, statistikos nėra, tačiau prekybininkai paskaičiavo, kad lietuviškos degtinės ir likerio pardavimas sumažėjo trečdaliu. „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir kitos alkoholinių gėrimų gamyklos buvo priverstos stabdyti gamybą, nes gėrimais buvo užgrūsti visi sandėliai. O žmonės gėrė nė kiek ne mažiau. Dabar galima manyti, kad galbūt G. Vagnorius kažkieno įtakojamas prieš privatizavimą bandė sužlugdyti gamyklas ir pigiai jas nupirkti. Bet tai – tik spėlionės.

Lietuviško alkoholio pramonę išgelbėjo premjeru tapęs Rolandas Paksas. Jis sumažino akcizo mokesčius ir alkoholio pramonė tai iš karto pajuto. Ten, kur ant stalo stovėjo pilstukas ar kontrabandinė degtinė, vėl atsirado lietuviškos degtinės butelis. Atsigavusi tautinė alkoholio pramonė tuoj pat papildė valstybės biudžetą. Nepatenkinti liko tik kontrabandininkai ir naminės gamintojai – jų produkcijai paklausa gerokai sumažėjo.

Dabar alkoholio rinkoje falsifikuotus gėrimus iš esmės pakeitė naminė degtinė. 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, policija iš nelegalios apyvartos išėmė 105,8 proc. daugiau naminės degtinės, tačiau 62,1  proc. mažiau denatūruoto alkoholio, kuris naudojamas falsifikatų ir „pilstuko“ gamybai ir 76 proc. mažiau falsifikuotų alkoholinių gėrimų. 2015 metais naminės degtinės konfiskuota mažiau, o denatūruoto alkoholio ir falsifikatų dar labiau sumažėjo.

Nelegalioje alkoholinių gėrimų rinkoje kontrabandinių (t. y. per pasienio kontrolės punktus nelegaliai gabenamų) gėrimų kiekis yra santykinai mažas. Todėl nelegalaus alkoholio problema Lietuvoje didžiąja dalimi yra ne kontrabandos, o nelegalios gamybos ir apyvartos vidaus rinkoje problema.

Dabar svarstoma, kad pradėjus tokią alkoholio mokesčių reformą, kokią dabar siūlo valdantieji, daugiausia naudos turės kaimyninės valstybės, kurios panašių planų neturi. Pavyzdžių yra – Suomijoje ir Švedijoje alkoholis brangus, tad šių šalių piliečiai masiškai vyksta į Estiją ir Latviją įsigyti svaigalų. Manoma, kad ir lietuviai važiuos į Lenkiją ar Latviją ir atsiveš pigesnio alkoholio. Ir tai darys visiškai legaliai. Tiesa, vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sakė, kad vyriausybė stebės situaciją ir, reikalui esant, įsatymai bus pakoreguoti, kad nesužlugdytų vienos ar kitos ūkio šakos.

Geriančiojo neišgąsdinsi

Na, o alkoholikų ar „bibierų“ nuolat daugėja. Ir tai ne tik Lietuvos problema. Kaip padėti alkoholikams, galvojama visame pasaulyje. Ieškoma vaistų, kurie veiktų specifines smegenų sritis ir padėtų sumažinti svaigalų potraukį. Bet visi vieningai sutaria, kad vien vaistais alkoholiko neišgydysi. Senovės Spartoje specialiai buvo nugirdomi belaisviai. Girtus juos rodydavo kariams, kad šie pasibjaurėtų alkoholiu. Tuo metu vyravo nuomonė, kad tik vergas gali gerti neatskiestą vyną. Dabar girtuoklius matome kasdien ir mūsų tai nestebina.

Blogiausia, kad juos mato ir vaikai. Rugsėjo 1-oji – jau nebe mokslo, o girtų nepilnamečių diena. Ir nesvarbu, kad tą dieną alkoholis neparduodamas – tokiai šventei ruošiamasi iš anksto. Medikai sako, kad jie gydo keturiolikmečius alkoholikus, geriančius nuo 10-11 metų. Vartojančių alkoholį mokinių skaičius vyresnėse klasėse vis didėja. Net 30 proc. moksleivių išgeria kartą per savaitę, o 12 proc. – net kelis kartus. Kas juos apsaugos nuo pavojų, kuriuos sukelia alkoholis? Tie pavojai tikrai dideli. PSO duomenimis, alkoholio produktai sukelia 9 proc. visų ligų bei didina riziką išsivystyti kepenų cirozei, hipertenzijai, insultui, kai kurioms vėžinėms ligoms.

Higienos instituto duomenimis, 2015 metais Lietuvoje mirė 732 asmenys, kurių pagrindinė mirties priežastis susijusi su alkoholio vartojimu. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys: alkoholinė kepenų liga (43,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.). Vidutinis mirusiųjų amžiaus vidurkis – 53,9 metų: vyrų – 52,7, moterų – 55,1 metai, jauniausiam buvo 22, vyriausiam – 89 metai.

Daugiau nei pusė mirčių nuo tyčinių traumų įvyksta išgėrus. Perskaitėte ir išsigandote? Tas, kuris skaitė išgėręs, – tik nusijuokė ir numetęs laikraštį prisikliukino stikliuką: „Į sveikatą!“ Ir, murktelėjęs net neužkandęs, įsipylė antrą.

Petras IVANAUSKAS