Jonines Biržuose švęsiantis Jonas Vireliūnas didžiausia švente ir dovana vadina galimybę išvykti į koncertus.

Biržuose, Žvejų gatvės sodyboje, Joninės galėtų būti Jonų suvažiavimu arba giminės švente, kurioje skambėtų šeimininko Jono mylimiausia muzika – galbūt legendinių roko grupių „Queen“ arba „AC/DC“ kūriniai. Pats šeimininkas būtų pasipuošęs roko grupės marškinėliais, kurių, kaip ir kitos atributikos, jis parsiveža iš koncertų. O svečiai galėtų pageidauti muzikos pagal savo skonį – diskų ir vinilo plokštelių kolekciją sukaupęs Jonas pasirengęs išpildyti ir jų pageidavimus.

Biržietis Jonas Vireliūnas – užkietėjęs melomanas. Žmogus, klausantis ne bet kokios muzikos, o atsirinkdamas tam tikras grupes, domėdamasis jomis ir vienas arba su bičiuliais besileidžiantis į keliones, kad išgirstų ir pamatytų „gyvą“ muziką. Nepraleidžiantis galimybės apsilankyti įvairaus stiliaus koncertuose, tačiau savo muzikine meile galintis vadinti roką.

„Rokas neturi progreso, evoliucijos: jis įvyko, ir viskas. Visas rokas jau sukurtas, belieka tik ieškoti dar negirdėtų diskų. Muzika – tai ne vitaminas, ne vaistas, ne narkotikas – tai gyvenimas, tai smegenų darbas, o gal ir aukštesnė veikla. Kas ją žino… Muzika nei guodžia, nei ramina, nei sprendžia tavo problemas. Tai kitas, paralelinis pasaulis. Gyvenu tame pasaulyje…“ – yra sakęs rokui ištikimas melomanas, rašytojas Algimantas Lyva viename interviu.

Nuo muzikos neatskiriamas ir Jono Vireliūno gyvenimas. Vilniaus universitete pramonės finansų studijas baigęs, didelėse įmonėse dirbęs 59 metų vyras šiuo metu yra svečių namų savininkas. Svetingos ir daug bičiulių turinčios šeimos namų sodyboje tik retkarčiais nurimsta žmonių šurmulys, tačiau muzika, ko gero, nenutyla niekad.

Artėjant Joninėms kalbamės lauko svetainėje, grojant „Queen“ plokštelei.

„Namuose daug patefonų – lauko pavėsinėse, namuose, pirtyje ir dar garaže yra keli – atsarginiai“, – linksmai dėsto muzikos fanas.

Tarp Jonų ir muzikantų

Per Jonines Lino ir Jono Vireliūnų namuose apsigyvens svečiai iš Latvijos – šalies, kurioje Jonų vardadienis yra tikra vasaros fiesta.

Linai ir Jonui Latvija – gyvenimo dalis. Kupiškyje gimęs ir augęs Jonas po studijų Vilniaus universitete karinės katedros siuntimu atsidūrė Rygoje. Dvejus metus karininkas tarnavo armijoje – buvo karinio dalinio finansų skyriaus viršininku. Sykiu atidirbo ir tuo metu aukštųjų mokyklų absolventams privalomą paskyrimą, ir atitarnavo kariuomenėje. Siūlymu pasilikti tarnyboje ilgiau Jonas nesusigundė, tačiau Ryga jam patiko. Ten dirbo ekonomistu per 5 tūkstančius darbuotojų turinčioje vagonų gamykloje.

Sykį atostogaudamas gimtajame Kupiškyje Jonas sutiko biržietę Liną Balčiūnaitę, viešėjusią pas draugę. Pažintis virto 1985 – aisiais atšoktomis vestuvėmis. Pora tuokėsi Rygoje, buvo užsisakiusi tuo metu garsų „Latvijos“ viešbutį, po Rygą važinėjo išsinuomota „Čaika“. Vėliau vestuvės švęstos jau Lietuvoje.

Profesionalias muzikos studijas baigusi ir Biržų muzikos mokyklos direktore dirbusi Lina išvažiavo su vyru į Rygą. Vienoje Latvijos sostinės mokykloje įsidarbino muzikos mokytoja. Vireliūnai Rygoje gyveno dešimt metų.

1992 – aisiais šeima sulaukė dukrytės. Vienturtės Vaidos vardadienis – birželio 23 – ąją, prieš pat Jonines.

Šiais metais Jonas Vireliūnas Jonines švęs kaip senelis. Jo vardadienyje pirmą kartą krykštaus anūkėlė Teresė. Nors jos dainuojanti, grojanti mamytė Vaida ir tėtis Gediminas namuose nuolat muzikuoja, 8 mėnesių Teresėlė kol kas dainuoja be žodžių.

„Mano uošvis, Linos tėtis, taip pat yra Jonas (armonininkas Jonas Balčiūnas – aut.). Jis su Leonu Petroniu yra dideli armonikierių varžytuvių entuziaztai – ir šįmet šventėje grojo“, – apie giminės Jonus pasakoja J. Vireliūnas. Jo žmonos Linos mamos brolis, dabar jau šį pasaulį palikęs Jonas Vyšniauskas, taip pat gražiai papildė giminaičių Jonų būrį.

„Uošvienės sesers vyras – Jonas Užolas“, – vardija J. Vireliūnas. Anot jo, būdavo, kad per Jonines pas juos susirinkdavo gal kokie penki Jonai. J. Vireliūno keturiolikmetis krikštasūnis – taip pat Jonas.

Tad Joninės Žvejų gatvėje gyvenančiam Jonui ir jo šeimai tikrai svarbios. Tačiau varduvininkui didžiausia dovana bei džiaugsmas – galimybė važinėti į koncertus ar papildyti dviejų tūkstančių vinilinių plokštelių kolekciją. Prieš dešimtmetį patirtas širdies infarktas jam netrukdo mėgautis muzika ir lankyti koncertus.

Nuo sunkiausios pamokos iki aistros

„Mokykloje man muzika buvo sunkiausia pamoka. Mokiausi gerai, beveik penketais, o iš muzikos vos ketvertą gaudavau. Ir tai tik todėl, kad mano užrašai būdavo idealūs, o kūrinius lengvai spėdavau. Bet dainavimas, kuris mokytojui buvo labai svarbus, man kėlė tikrą siaubą“, – linksmai prisimena J. Vireliūnas.

Mokykliniais metais jis lankydavo Kupiškyje ir arčiausiai nuo šio miesto vykusius koncertus. Patiko Miko Suraučiaus, Stasio Povilaičio, grupės „Rondo“ ir ypač – „Hiperbolės“ muzika.

Studijų Vilniaus universitete metais Jonas patekdavo į festivalio „Lituanica“ koncertus, kurių organizavimu užsiėmė ir geras bičiulis, studijavęs Vilniaus inžineriniame institute (VISI). Į šį festivalį atvykdavo roko grupės iš Latvijos, Estijos, Rusijos.

Domėjimasis muzika buvo ir draugystės su biržiečiu Ritu Vaiginu, taip pat studijavusiu Vilniaus universitete, priežastimi. Jiedu, pažįstami dar nuo mokyklos laikų, kai Ritas atvažiuodavo pas pusbrolį į Kupiškį. Studijų metais vaikinai bendraudavo, keisdavosi plokštelėmis.

Muzika Joną susiejo ir su VISI studentu bičiuliu kupiškėnu, dabar vadovaujančiu didelei Klaipėdos įmonei. Buvę studijų laikų kambario draugai susitinka koncertuose.

„Yra dvi vietos, kuriose neišvengiamai, net neplanuodami, susitinkame. Tai Žolinės atlaidai Šimonyse (Kupiškio rajonas – aut.) ir koncertai“, – sako J. Vireliūnas.

Kol gyveno Rygoje ir neturėjo vaikų, jiedu su žmona Lina aplankydavo daugybę koncertų, spektaklių. Teko pirmą kartą būti įspūdingame ir tuo laiku techninėmis galimybėmis bei kokybe stebinusiame Rusijos grupės „Mašina vremeni“ koncerte, klausytis grupės „Smoke“ programos.

„ Į Rygą atvykdavo „Deep Purple“, „Whitesnakes“, „Nazareth“ grupės. Bilietai tuo metu būdavo palyginti nebrangūs, o nusipirkus pigiausią kartais pavykdavo atsisėsti į likusią neužimtą puikią vietą“, – pasakoja muzikos fanas.

1995 metais su šeima apsigyvenęs Biržuose ir garsiojoje pieninėje dirbti pradėjęs Jonas netruko susirasti muziką mylinčių bičiulių ir pažįstamų ratą. Tai Arūnas Zakrys, Saulius Punys, Artūras Kairys, Virgilijus Kulbis, Petras Plepys ir kt.

Tokių žmonių, besidominčių muzika, renkančių vinilines plokšteles, Jonas sako žinantis gal dešimt.

Įspūdingiausi koncertai

„Jeigu per metus aplankyčiau 5 koncertus, tai per 40 metų jų jau būtų 200. Tačiau aš jų aplankau gerokai daugiau“, – sako muzikos aistruolis. Su bičiuliais arba vienas jis važiuoja, skrenda į koncertus, vykstančius ne tik Lietuvoje. Džiaugiasi, kad gerų atlikėjų dabar galima pasiklausyti ir Vilniuje, ir Rygoje. Pastarajame mieste netgi bilietų būna pigesnių.

Rygoje J. Vireliūnas išgirdo ir vienos geriausių grupių, į „Rock‘n“ rollo šlovės muziejų „2001 metais įtrauktos „Queen“ koncertą, vykusį pirmą kartą, praėjus 15 metų nuo tragiškos vokalisto Freddie Mercury mirties. Į šį koncertą Jonas važiavo su dukra ir žmona, kuri, anot pašnekovo, linkusi mėgautis kitokio stiliaus, klasikine muzika.

Šių metų lapkritį „Queen“ Lietuvos melomanams įteiks įspūdingą dovaną – į lapkričio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiantį koncertą. J. Vireliūnas sako jau turintis bilietą ir laukiantis šio neeilinio muzikinio įvykio.

Nepamirštamą įspūdį J. Vireliūnui paliko grupės AC/DC koncertas Varšuvoje, vykęs aerouosto teritorijoje, gaudžiant 60 tūkstančių žmonių miniai. Važiuojant į Lenkiją pusiaukelyje sugedo samdytas kauniečių firmos autobusas, o iškviesto kito teko laukti 3 valandas.

„Buvome jau išsigandę, kad nespėsim, tačiau turėjom laiko rezervą“, – pasakoja Jonas, su bendrakeleiviais atvykęs laiku į koncertą ir sėkmingai praėjęs pro visus tris apsaugos žiedus. Anot Jono, prasidėjus teroro išpuoliams, dabar koncertuose apsauga tampanti panašaus lygio kaip aerouostuose.

Į gegužės 31 dieną Londone vykusį grimais, šviesos ir pirotechnikos efektais garsios grupės „Kiss“ koncertą Jonas vyko kartu su biržiečiu Petru Plepiu. Buvo nuogąstavimų, kad ir šis koncertas, kaip ir Mančesteryje, gali būti atšauktas dėl ką tik po Arianos Grande koncerto įvykusio ir keliolikos aukų pareikalavusio teroro išpuolio. Tačiau „Kiss“ grupės koncertas, pritrenkiantis įspūdingu šou, buvo.

Pasak Jono, į Londoną juos su bičiuliu pakvietė ir netgi bilietus nupirko ten gyvenantis biržietis Romas Dambrauskas. Bičiulius biržiečius prisivilioti į Londoną jis bandęs ir futbolo varžybomis Vemblio stadione tarp Lietuvos ir Anglijos komandų, ir regbio žaidynėmis. Tačiau Romui to padaryti nepavyko. Pasak Jono, kokia kova gali būti tarp Lietuvos ir Anglijos komandų. O ir regbį, kurio nesi žaidęs ir nesupranti, žaidynes stebėti nėra įdomu. Kas kita – koncertas. Tad gavę kvietimą pasiklausyti teatrališko „Kiss“ rokenrolo, nebedvejojo.

Pateko į „Pink Floyd“ parodą

Šį kartą kelionė į Londoną bus nepamirštama ir dėl matyto neeilinio reginio. Lankydamiesi Londono Viktorijos ir Alberto meno muziejuje biržiečiai pateko į legendinės grupės „Pink Floyd“ švenčiamo 50- ojo jubiliejaus proga surengtą parodą.

Ši paroda, anot muzikos apžvalgininkų, tai „itin novatoriška retrospektyva, atpasakojanti neįtikėtiną „Pink Floyd“ kelionę nuo mažų pogrindinių Londono muzikos klubų iki lūžtančių stadionų pasaulio didmiesčiuose“.

Į parodą, pasak J. Vireliūno, jiedu su bičiuliu pateko nemokamai, atsitiktinai atsidūrę ausinukių laukiančių žmonių eilėje. Prieš įeinant į psichodelinį parodos tunelį kiekvienam lankytojui galima pasiimti specialų aparatuką ‚ „Wi-Fi“ su ausinėmis. Einant nuo vieno eksponato prie kito besikeičiantis garso takelis sukuria tam tikrų pojūčių atmosferą.

„Štai tokias ausines mums uždėjo ir patekome į parodą, kurios dydis – kaip Biržų muziejus“, – pasakojo J. Vireliūnas. Ypatingą įspūdį jam ir kitiems lankytojams paliko paskutinė parodos salė. Visi, atsidūrę sukurtoje trimatėje garso ir vaizdo erdvėje, galėjo išgyventi tai, ką galima patirti per „Pink Floyd“ koncertus.

Pasak Jono, žmonės gulėjo ant minkšta danga nuklotų grindų ir tiesiog „kaifavo“ girdėdami laiko patikrintą muziką, brangią kelioms klausytojų kartoms.

Įžvelgia per daug susireikšminimo

Jonas gali ilgai pasakoti apie koncertuose patirtus įspūdžius. Pavyzdžiui, iš skandalingųjų vokiečių grupės „Rammstein“ Rygoje koncerto jam teko netgi trumpam išeiti, pritrūkus oro. „Net bloga pasidarė nuo deginamo kuro ir liepsnos skleidžiamo karščio“, – sako muzikos fanas.

Plokšteles kolekcionuojantis J. Vireliūnas teigia, kad jam kartais darosi netgi pikta, kad lietuvaičiai atlikėjai kartais labai sukelia albumų kainas. Tuo metu pasaulinio lygio atlikėjų plokštelės kainuojančios netgi pigiau… Džordanos Butkutės plokštelė kainuojanti 75. Andriaus Mamontovo – per 100 eurų.

Šiais metais vykusioje knygų mugėje jis nusipirko labai mažu – 300 vienetų – tiražu išleistą Vytauto Kernagio dainų plokštelę, kainavusią 55 eurus.

Pasiteiravus, koks Biržuose vykęs koncertas yra palikęs gerą įspūdį, Jonas sako, kad toks, ko gero, buvęs vienintelis. Tai latvių grupės „Brainstorm“ koncertas aerodrome. Jį kadaise naftininkų šventės proga dovanojo koncernas „Jukos“, tuo metu valdęs ir Biržuose esančią naftos produktų transportavimo įmonę.

J. Vireliūno svečių namuose apsilankantiems žmonėms šeimininkas gali pasiūlyti jų pageidaujamos muzikos. Tarkim, praėjusiais metais vykusioje senovinės technikos šventėje gražiausiu pripažinto automobilio savininkai – pagyvenusi latvių pora – maloniai klausėsi Londono simfoninio orkestro atliekamos muzikos. Plokštelėje „The power of Classic world“ buvo ir ypatingo dėmesio sulaukęs Princo „Purple rain“.

Ir automobilyje Jonas sako turintis įvairios muzikos. „Žiūrint, su kuo važiuoju, tam ir muziką stengiuosi pritaikyti“, – linksmai šneka.

Daugybę roko koncertų aplankęs Jonas sako juose matantis vyresnius ar labai jaunus žmones.

„Tai prie penkiasdešimtmečio artėjantys arba dar nė 25-erių nesulaukę muzikos gerbėjai. O štai karta nuo 25 iki 40 metų lyg ir kažkur dingusi“, – apie mylimos muzikos gerbėjų gretas sako rokui ištikimas biržietis Jonas Vireliūnas.

Ką dar be muzikos myli Jonas? Be abejo, šeimą. Ypač – anūkėlę. Dar sporto (krepšinio, futbolo) varžybas ir su bičiuliais žaidžiamą preferansą. Joną pažįstantys žino, kad jis turi kulinaro talentą. Sriubas ir mėsos patiekalus ragaudamas negali abejoti, kad maistas pagamintas aistringai – rokenrolo ritmu.

 

Alfreda Gudienė