(Redakcijos archyvo nuotr.)

 Dvi nužudymo bylas išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas vieną teisiamąjį – Artūrą Birbilą (37 m.) iš Biržų rajono – pasiuntė už grotų 11 metų, o kitą – Stanislovą Drublionį (60 m.) iš Molėtų rajono – iš teismo salės paleido namo. Abu vyrai buvo teisiami už nužudymus, abu teismo laukė suimti.

Kartu dirbo ir gėrė

Į Biržų rajono Skrebiškių kaimą policija buvo iškviesta pernai liepos 30-osios ankstyvą rytą. Ją iškvietė ryte negyvą savo bičiulį Eugenijų U. (40 m.) radęs A. Birbilas. Jis neneigė, kad gali būti kaltas dėl Eugenijaus mirties, tad iš karto buvo uždarytas į areštinę, o po dienos ir suimtas. Tiek tuo metu dar įtariamasis A. Birbilas, tiek jo auka buvo neblaivūs. Pirmajam nustatytas 2,99, o nužudytajam – 2,51 promilių girtumas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek per teismo posėdžius A. Birbilas pasakojo, kad jis mušė savo bendradarbį, tačiau tikrai neturėjo tikslo jo užmušti. Abu vyrai turėjo auksines rankas ir „auksinęs“ gerkles. Dar ir dabar kaimo bendruomenė prisimena, kad Eugenijus itin daug prisidėjo kuriant kaimo bendruomenės namus, kuriuose stovi jo gaminti stalai ir suolai.

Paskutiniais metais Eugenijus U. buvo palikęs šeimą ir kartu su Artūru, kuris nuolatinai gyveno Panevėžyje, tačiau labai dažnai atvažiuodavo į Skrebiškes, kur buvo motinos butas, uždarbiavo aplinkiniuose kaimuose. Abu dirbdavo, o po to abu „draugiškai“ pragerdavo uždirbtus pinigus.

Taip buvo ir tą lemtingą dieną. Pas vieną kaimietį jie kartu klojo trinkeles. Dirbdami gėrė alų, o baigę darbus, dviese išgėrė butelį degtinės. Išgėrusius vyrus į Artūro mamos butą (motina gyveno kitur), parvežė darbo plytelių klojėjams davusio vyro žmona. Prieš išlipant moteris abiems vyrams davė po 10 eurų.

Artūras labai supyko, kad pinigai buvo paduoti ne jam vienam ir pagriebęs iš Eugenijaus rankų 10 eurų kupiūrą ją perplėšė, sakydamas, kad darbo duoda jis, tad ir moka tiek, kiek nori. O po to dar trenkė Eugenijui į veidą. Tuo konfliktas kuriam laikui užsibaigė, nes Eugenijus buvo taikaus būdo. Jis ne kartą buvo sumuštas Artūro, tačiau niekam dėl to nesiskundė.

Alus liejosi per naktį

Abu vyrai paržirgliojo į daugiabutį, kuriame iki skyrybų gyveno ir Eugenijaus šeima. Tačiau šeimai iširus Eugenijaus žmona, nebegalėdama kartu gyventi su taurelę vis dažniau kilnoti pradėjusiu vyru, kartu su trimis nepilnamečiais sūnumis išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Vyrai atsirakino Artūro motinos buto duris ir susėdę virtuvėje dar išgėrė alaus.

Kai gėrimai baigėsi, Artūras paprašė kaimyno nuvežti į parduotuvę ir nusipirko dar 6 litrinius butelius alaus. Gėrynės tęsėsi. Nuo alaus Eugenijus apsnūdo ir pasakė draugui einąs į lovą. Prieš eidamas atidarė šaldytuvo dureles, pasiėmė du butelius alaus, tačiau išeiti iš virtuvės nespėjo. Ar užpykęs, kad draugas pasiėmė alų, ar dėl to, kad nepalaiko jam draugijos Artūras vėl trenkė kelis kartus kumščiu Eugenijui į veidą. Šis susmuko ant kėdės ir dar kažką pasakė. Artūrui tai nepatiko ir, kaip tikras baudėjas, įsakęs Eugenijui pakelti galvą, keliu trenkė šiam į smakrą. Sumuštasis apsipylė krauju, tačiau sugėrovas nekreipė į tai jokio dėmesio ir, pasiėmęs tris butelius alaus, nudrožė pas kaimyną. Ten susirinkusiai kompanijai atėjęs Artūras pareiškė, kad sumušė Eugenijų.

Kaimynai gėrė alų iki vidurnakčio. Į butą Artūras sugrįžo tik apie 3 valandą nakties. Eugenijus buvo nukritęs nuo kėdės ir gulėjo ant grindų. Tačiau Artūras tik žvilgtelėjo į kruviną draugo veidą ir nieko nesakęs krito į lovą. Prabudęs po kokių dviejų valandų, pasiėmė iš šaldytuvo dar du butelius alaus ir vėl patraukė ieškoti sugėrovų. Kaimo daugiabutyje jų rasti nesunku, tad ir vėl laisvai liejosi alus.

Kai rytą Artūras grįžęs namo pabandė pakelti Eugenijų, pamatė, kad šis jau atšalęs, nebegyvas. Tuomet surinko bendrojo pagalbos telefono numerį ir atsisėdęs laukė, kol atvažiuos greitoji ir policija.

Piniginė našta

 Birbilui, kaip rašoma teismo nuosprendyje, „skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytų šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui“ – tai yra 11 metų laisvės atėmimo. Nuteistąjį užgulė ir didelė finansinė našta. Nors Eugenijus ir buvo išsiskyręs su šeima, tačiau teisme buvo įrodyta, kad jis gana aktyviai prisidėdavo auklėjant vaikus, rūpinosi jais kiek išgalėdamas, buvo jiems artimas ir jų gerbiamas. „Todėl nekyla jokių abejonių, kad dėl Eugenijaus U. nužudymo netektį ir dvasinius išgyvenimus patyrė ne tik jo nepilnamečiai vaikai, bet ir šiuos vaikus auginanti bei prižiūrinti buvusi sutuoktinė, kuri neteko realios paramos auklėjant vaikus“, – teigiama teismo nuosprendyje. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas iš A. Birbilo trims Eugenijaus vaikams priteisė po 15 000 eurų, o tėvams ir žmonai – po 10 000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Šis teismas dar kartą parodė prie ko priveda girtavimas. Prieš keletą metų apie Eugenijaus šeimą ir puikius jų vaikus rašė krašto laikraštis „Šiaurės rytai“. Eugenijus ne tik pats dalyvavo meno saviveikloje, bet išmokė savo ir sesers vaikus magijos paslapčių. Vaikai savo pasirodymus rengdavo ne tik kaime, bet ir rajone vykstančiose šventėse. Nors neilgas, bet nuoširdus magų pasirodymas rajone spėjo pelnyti žiūrovų simpatijas. O laikraščio korespondentams Eugenijaus žmona pripažino, kad sūnūs meniška prigimtimi yra panašūs į tėtį, kuris gamina puikius medžio dirbinius, renka senienas.

Skausmo nepajuto

Kita nužudymo istorija išnagrinėta tame pačiame Panevėžio apygardos teisme baigėsi kiek kitaip. Šioje byloje prokurorai Stanislovui Drublioniui buvo pareiškę kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – tyčinis nužudymas, padarytas kankinant arba kitaip itin žiauriai. Už tokią veiką BK numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos, o štai teismas S. Drublionį išteisino.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras teigė, kad ypatingas kaltinamojo žiaurumas pasireiškė tuo, jog nukentėjusiajam padarant daugybinius sužalojimu buvo sukeltos didelės fizinės kančios, tačiau, teismas nustatė, kad pagal bylos įrodymus taip tvirtinti nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad nužudytasis R. B. įvykio metu buvo labai girtas (po įvykio jo lavono kraujyje rastas sunkų girtumą atitinkančios 2,61 promilės), ir toks girtumas slopino jo patiriamo skausmo pojūtį.

Teismo medicinos specialistas Sigitas Laima teisiamajame posėdyje paaiškino, kad mirtinas sužalojimas kakle nukentėjusiajam galimai buvo padarytas prieš jam padarant kitus galvos, krūtinės bei galūnių sužalojimus. Tai reiškia, kad po kaklo sužalojimo, kurio metu buvo nukirsta kaklo arterija, nukentėjusysis silpo pakankamai greitai – teismo medicinos specialistas nurodė, kad sąmonės jis netekti turėjo per keletą minučių, o mirė po šio sužalojimo praėjus maždaug10 minučių. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog R. B. buvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai, todėl S. Drublionio veiką perkvalifikavo pagal BK 129 str. 1 dalį – už tai grėsė laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų.

Užmušė gindamasis

Jaunas vyras R. B. (34 m.) buvo nužudytas Molėtų rajono Alantos miestelyje šiemet sausio 12-ąją. Jo lavoną policininkai atrado po išdaužtu namo langu, iš lauko pusės stovinčioje špižinėje vonioje. Viršugalvyje, kakle matėsi kirstinės žaizdos, o ant palangės gulėjo kruvinas kirvis. Netoliese pareigūnai dar rado ir kruviną ledo kirtiklį.

Policininkai užfiksavę tokį įvykį iš karto sulaikė ir į areštinę išsivežė S. Drublionį. Vėliau teismas leido jį suimti iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad tą dieną S. Drublionio namuose buvo švenčiamas jo sugyventinės gimtadienis. Nemaža komapanija gėrė alų, degtinę, šampaną. Pats Stanislovas alkoholio nevartoja, tad negėrė ir tą dieną. Tai patvirtino ir ekspertai, jo kraujuje neradę alkoholio. Sugyventinės sūnus R. B. gėrė daugiausiai. Maždaug po pusantros valandos jis išėjo į miestelį, kur vyko Sausio 13 dienos iškilmių minėjimas. Apie 21 valandą dar girtesnis grįžo į namus.

S.Drublionis išsigando jauno vyro ir liepė jo neįsileisti į namus, nes šis ne kartą yra jam grasinęs kirviu, kastuvu, peiliu. Neįleistas į namą R. B. užsiuto kaip reikiant ir, paėmęs prie pavėsinės buvusį suoliuką, išdaužė juo virtuvės lango stiklą. Lauke po langu stovėjo vonia. R. B. užlipo ant tos vonios ir per išdaužtą langą bandė įlįsti į trobą, o tada ir gavo ledo kirtikliu. Ekspertai ant nužudytojo suskaičiavo net 17 žaizdų.

S. Drublionis viso tyrimo metu bei teisme tvirtino, kad R. B. jis nužudė išsigandęs jo agresijos ir gindamasis nuo realaus jo keliamo pavojaus ir galimo smurto. Kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad S. Drublionis iš tikrųjų gynėsi ir neperžengė būtinosios ginties.

 

Šiuos abu nuosprendžius dar galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

 

Petras IVANAUSKAS