Scanpix nuotr.

Jei jums per brangiai ir nekokybiškai sudėjo daiktus, panašius į dantis – pasiskųsti nėra kur. Nemokama dantų priežiūra priklauso tik vaikams. Maža to, verslininkai-medikai ne visada pasiruošę ir mokesčius mokėti.

Klausimą apie burnos priežiūros rinką mėginama kelti parlamentiniu lygmeniu, bet idėjų, kaip gerinti situaciją, niekas neturi. Konkurencija lyg ir didelė, bet kainos kanda, o kokybės ir skaidrumo kontrolė juodvarniais laksto.

Vyriausybės valandoje

Seimo narė Agnė Bilotaitė, neseniai laimėjusi teismą su neva šveicariškus dantų implantus Kaune gaminančia baltarusių ir rusų įmone, iškėlė šį klausimą Seime, per Vyriausybės valandą. Sveikatos apsaugomos ministro Aurelijaus Verygos ji klausė:

„Gerbiamasis ministre, kaip jūs vertinate odontologijos sritį? Žinia, šioje srityje yra nemažas šešėlis. Taip pat man būtų labai įdomi jūsų nuomonė dėl Odontologų rūmų, nes, žinoma, jie vadovavosi tokia nuostata, kad odontologų kabinetai, teikdami paslaugas, negarantuoja ir neatsako už kokybę. Dažnai būna tokių situacijų, kaip ir matėme viešojoje erdvėje, kad paslaugas teikia ir žmonės, neturintys tam reikalingos kvalifikacijos ar išsilavinimo. Kaip vertinate ir kokių veiksmų planuojate imtis?“

Atsakyme – aukščiausios klasės vanduo. „Burnos arba dantų būklės priežiūra Lietuvoje tikrai nepelnytai buvo nuvertinta ir mes neturėjome rimtų programų. Galiu tik pasakyti, ką mes esame suplanavę. Per tam tikras europines priemones esame suplanavę pagalbą šeimos gydytojų komandoms, grupėms, kurios galėtų įsigyti odontologines kėdes ir galėtų pritraukti specialistus, burnos higienistus tam, kad pirmiausia tie sveiki dantys būtų išsaugoti, t. y. investuoti į burnos priežiūros prevenciją.

Dabar dėl Odontologų rūmų. Lietuva apsisprendė ir priėmė tokį sprendimą, kad šitos srities priežiūrą deleguoja savireguliacijos institucijai, t. y. Odontologų rūmams. Aš iš tikrųjų girdėjau įvairių nuomonių. Vieni yra labai patenkinti, kiti turi tam tikrų nusiskundimų, ypač dėl kvalifikacijos kėlimo koncentracijos arba centralizacijos. Man yra labai sudėtinga vertinti ir pasakyti, nes, sakau, tos nuomonės tikrai yra labai sudėtingos. <…> Mes darome tiek, kiek ministerija gali kištis ir prašyti jų atidžiau pažiūrėti arba peržiūrėti tvarkas.

Dabar dėl paslaugų kokybės. Jeigu jūs turėtumėte bent keletą konkrečių faktų, tai man leistų konkrečiai kreiptis į tuos pačius Odontologų rūmus, nes, žinote, abstrakčiai apkaltinti, kad tai yra arba neskaidru, arba tos paslaugos yra netinkamos, labai sudėtinga, arba mes tada visas tas įstaigas turėtume vertinti. Tiesiog prašyčiau, jeigu jūs turite kokios nors informacijos, būtų labai gerai ją gauti“, – aiškino ministras A. Veryga.

Pasako jo, paslaugų teikimas neturint licencijos yra tiesiog nusikaltimas. „Aš vėlgi raginčiau, jeigu tokių atvejų yra žinoma, pranešti, ir žmones pačius raginu kreiptis bei pranešti apie tokius atvejus, nes čia jau ne Odontologų rūmai, čia tiesiog yra nusikaltimai“, – postringavo ministras.

Įsigilinęs į vienintelę alkoholio prevencijos temą ministras, matyt, kažkaip nepastebėjo viešojoje erdvėje nuvilnijusio skandalo, dėl kurio jau daugiau kaip metus tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kaune, Jonavos gatvėje šveicarais apsimetę baltarusiai gamina daiktus, panašius į dantų implantus, kurie, darbuotojų liudijimu, apdorojami manikiūrinėmis dildėmis ir transportuojami kartoninėse dėžėse autobusais Kaunas-Minskas. Į Lietuvos rinką šie pigūs gaminiai, kaip ramina profesionalai, vargu ar pateko, bet pats faktas iškalbingas jau vien tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik įsikišus parlamentarei, kuriai su tais verslininkais teko dar ir bylinėtis.

Visi žino – dauguma tyli

Odontologijos rinkoje garsiai dalinamasi įtarimais, kad odontologai netinkamai fiksuoja, kiek pacientų aptarnavo, kiek sunaudojo implantų ir kitų medžiagų, kiek sumokėjo pacientai – šiuos duomenis sufabrikuoja savo naudai, kad kiek įmanoma mažiau sumokėtų mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra paskelbusi įtarimus, kad apskaitoma 5–11 proc. iš konkretaus paciento gautų pajamų (šaltinis – https://goo.gl/hLe8bi).

Vyrauja nuomonė, kad odontologų kabinetai ir technikų laboratorijos, kurie nuslepia pajamas ir nesumoka mokesčių, gali specialistui pasiūlyti didesnį atlyginimą „vokelyje“. Tokia praktika iškreipia darbo rinką: sąžiningai pajamas deklaruojantys ir mokesčius mokantys odontologijos kabinetai negali konkuruoti dėl specialistų su kabinetais, kurie pasiūlo specialistui „vokelį“ su 50 proc. jo dabartinio atlygio siekiančia priemoka.

Situacija panaši į turgaus prekybą. Kažkas deklaruojama, kažkas – ne. Odontologijos klinikų pilnos pakampės ir kažkaip paslaptingai visos išsilaiko. Valdiškose poliklinikose neretai susiduriama su situacija, kad teoriškai odontologas yra, bet „talonėlių nedeklaravęs“ net porai mėnesių į priekį, nors faktiškai pacientus kažkaip priima. Taigi, daugelis rimtai gydytis norinčių pacientų renkasi privačias praktikas, bet čia irgi sunku suvokti, ką pasirenki. Apskaitos dokumentai dažniai išrašomi tik tokia apimtimi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija būtų rami.

Parlamentarė A. Bilotaitė teigia pati besinaudojanti būtent privačių odontologų paslaugomis, o kontroliuojančių institucijų veiklą vertina kaip bemaž niekinę. „Yra Akreditavimo tarnyba prie Sveikatos ministerijos, kuri, kaip teko įsitikinti, tik surenka popierius ir juos susega. Yra Odontologų rūmai – tai tokia kontora, kuri išvis nežinia, ką veikia“, – stebėjosi parlamentarė.

Odontologų rūmai: padėtis gerėja

Gyd. odontologas Alvydas Šeikus, Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas, su kritika sutinka tik iš dalies. Pavyzdžiui, dėl kritikos, kad odontologai nesudaro paciento laiką ir pinigus taupančių gydymo planų, atremia: „Gydymo planas nėra įteisintas jokiu ministro įsakymu ir yra sudaromas su pacientu prieš pradedant gydymą. Gydymo eigoje jis labai dažnai keičiasi. Tačiau Rūmai visoms įstaigoms rekomenduoja sudaryti gydymo planus. Atliekame planines ir neplanines patikras, geranoriškai prašome tuos gydymo planus rengti, nes taip lengviau ir patiems gydytojams, ir pacientams aiškiau“.

Dėl žalos atlyginimo ir apskaitos, pasak A. Šeikaus, viskas yra pakankamai aiškiai reglamentuota. „Pacientų teisių įstatymas numato žalos sveikatai atlyginimą, 17 str. 2 dalis reglamentuoja, kad prieš atliekant chirurgines, invazines procedūras, rentgeno nuotraukas turi būti gautas paciento sutikimas raštu. Yra ministro įsakymu nustatyta tam tikra forma ir pacientai, ir gydytojai, prieš atliekant procedūras, ją turi pasirašyti. Šiuo požiūriu odontologija nesiskiria nuo kitų medicinos specializacijų“, – pabrėžė pašnekovas.

Rūmų vadovo teigimu, jie bendradarbiauja ir su VMI, ir su policija, jei išgirsta apie neskaidrumo atvejus. Jis tikino nelaikąs „nekaltu“ pasiūlymo nurašyti dantų implantą po 1 eurą.

„Po vieną eurą nurašinėti – čia tiesiog vogimas iš valstybės. Nieko daugiau tuo klausimu negaliu pasakyti. Blogai. Balagano Lietuvoje yra. Savo puslapyje dedame visą informaciją apie klinikas, kurios nusižengė. Bet turime 8000 narių, tad visų nesugaudysi. O polinkis valstybę apgauti yra. Bet ir žmonės turėtų būti truputėlį aktyvesni, “ – perspėja A. Šeikus.

VMI: dauguma yra sąžiningi

Bet grįžkime prie mokesčių klausimo. VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis teigia, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai, kontroliuojant odontologijos paslaugas teikiančias įmones, yra pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas. Tai labai aišku ir nedirbant VMI, kuri visgi kažką tiria.

„2013–2014 m. VMI vykdė projektą „Baltieji chalatai“, kurio metu buvo siekiama užtikrinti pajamų už teikiamas medicinos paslaugas apskaitymą privačiose medicinos įstaigose. Pagrindinis ir dažniausiai nustatomas pažeidimas, kontroliuojant odontologijos paslaugas teikiančias įmones, yra pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas.

Kontrolės veiksmų metu reikšmingi neatitikimai odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse (dažniausiai deklaruojančiose nuostolingą veiklą) nustatyti dėl neteisingo Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, kuomet įmonės dalį sąnaudų (amortizaciniai atskaitymai veikloje nenaudojamam turtui, remonto ir kt.) nepagrįstai priskyrė leidžiamiems atskaitymams bei neteisingai paskirstė veiklos sąnaudas, tenkančias apmokestinamoms ir neapmokestinamoms pajamoms.

Kontrolės veiksmų metu taip pat buvo nustatyti privačių poreikių tenkinimo atvejai bei darbuotojų gautos pajamos natūra (apmokėjimas už komandiruotes, studijas, įmonės automobilio naudojimas, neatlygintinas naudojimasis įmonės nekilnojamuoju turtu ir kt.), taip pat nustatytas buhalterinėje apskaitoje deklaruojamas ne visas samdomiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, siekiant sumažinti mokėtinas valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, įmokas į Garantinį fondą ir gyventojų pajamų mokesčio sumas“, – nurodo M. Žemgulis.

Įvykdžius projekto priemones, pasak M. Žemgulio, padidėjo sumokami mokesčiai, buvo tikslinamos ankstesnių metų deklaracijos ne tik kontroliuotų mokesčių mokėtojų, bet ir viso sektoriaus įmonių.

Ūmiai praturtėjo

Šiek tiek „papurčius“ dantų prižiūrėtojus, jie ėmė deklaruoti esą „šiek tiek“ turtingesni nei anksčiau. Atsitik tu man taip, kad nuo projekto vykdymo pradžios odontologijos įmonių deklaruojamos pajamos, VMI duomenimis, išaugo nuo 65,1 mln. eurų 2013 m. iki 92,6 mln. eurų 2015 m., arba 47%. Per paskutinius metus stebimas 90% sumokėtų mokesčių sumos didėjimas. Tiesa, neaišku, kiek įtakos turėjo kainų augimas per tą laikotarpį, kiek įtakojo naujai įsteigtų, lyg grybai po lietaus dygstančių klinikų atsiradimai?

„Iš viso per 2016 metus Lietuvos mokesčių administratorius atliko 54 kontrolės veiksmus mokesčių mokėtojų, vykdančių žmonių sveikatos priežiūros veiklą, atžvilgiu. Už jų metu nustatytus pažeidimus buvo surašyta 18 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Iš minėtų kontrolės veiksmų 18 buvo atlikta odontologinės praktikos veiklą vykdantiems mokesčių mokėtojams – už nustatytus pažeidimus jiems buvo surašyti 7 administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Per 2016 m. po atliktų patikrinimų šio sektoriaus įmonėms buvo papildomai priskaičiuota, kad kontrolės veiksmų metu mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo 466 tūkst. eurų., nustatyti 2 nelegalaus darbo atvejai“, – komentuoja M. Žemgulis.

„Į minusą“ niekas nedirbtų

Kalbinti skaidriai dirbantys odontologai VMI akcijas ir paaiškinimus pašiepia. Jų nuomone, vykdyta akcija „Balti chalatai“ situacijos nepakeitė: pritaikytos nepakankamos poveikio priemonės – įspėjimai. Be to, jų teigimu, patikrinimo objektai iš anksto būdavo įspėjami.

„Nemanau, kad daug kas pasikeitė nuo tų laikų, kai turėjau savo odontologijos kabinetą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Kažkokių netikėtų patikrinimų niekada nebuvo: kas sąžiningas – deklaravo sąžiningai. Kalbant apie kokybę, tai kokia ten kontrolė? Atsakai savo reputacija, nes šioje rinkoje geriausiai rekomenduojama iš lūpų į lūpas. Kokybei taupyti negali, tad konkuruoti su sukčiais yra sunku“, – sakė pašnekovas, iš šio verslo pasiraukęs 2005 metais, kai pajuto, kad sąžiningai dirbdamas nebeišsilaikys.

Remiantis odontologijos kabineto, pavyzdingai tvarkančio savo apskaitą, duomenimis (algų fondas, per metus sumokėti mokesčiai, medžiagų sunaudojimo proporcijos ir tempai, pacientų srautai ir kita informacija), galima nustatyti vidutinius odontologijos kabineto veiklos parametrus. Turint šiuos parametrus galima tarpusavyje palyginti ir taip įvertinti atskirus odontologijos kabinetus, t. y. nustatyti rinkos standartą.

Vokietijoje mokslus baigęs ir šioje šalyje praktikavęs, bet į Lietuvą sugrįžęs ir dabar Klaipėdoje dirbantis odontologas Tadas Koržinskas patvirtina, kad nesąžininga konkurencija rinką iškraipo. „Jeigu daug kalbama apie neteisėtą praturtėjimą, tai imkime ir suskaičiuokime, kiek kainuoja įranga, koks maždaug yra legaliai dirbančių specialistų darbo užmokestis. Čia ir turėsime tikrąjį vaizdą. Sakoma, kad konkurencija padeda gauti optimalų kainos ir kokybės santykį. Konkurencijos teoriškai Lietuvoje pakanka. Jei pasižiūrėsime tyrimų duomenis, tai 10 000 gyventojų Lietuvoje tenka dvigubai daugiau gydytojų odontologų nei Europos Sąjungos vidurkis. Iškalbingas skaičius, ar ne?“ – atkreipė dėmesį jis.

Ar VMI svarsto galimybę nustatyti kokį vidutinį skaidriai dirbančio rinkos subjekto standartą? Jei jau yra nustačiusi, tuomet koks jis? „VMI, siekdama nustatyti galimą pajamų neapskaitymo ar dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokelyje“ riziką, įmones skirsto į panašias grupes pagal vykdomą ekonominę veiklą, įmonių dydį, teritoriją. Mokesčių mokėtojai, kurie neatitinka tam tikrų rodiklių vidurio (medianos) reikšmių, t. y. jų atitinkamo rodiklio reikšmė yra ženkliai blogesnė, nei grupės medianos reikšmė, tampa galimai rizikingais, – VMI jų atžvilgiu vykdo stebėsenos ir kontrolės veiksmus“, – tikina M. Žemgulis.

Vis dėlto vieša paslaptis, kad odontologijos klinikose anksčiau vykdyti patikrinimai buvo planiniai, net ir gavus anoniminių skundų, o tai galimai leisdavo klinikoms pagražinti situaciją. VMI teiravomės, ar yra planų iš esmės keisti patikrinimų pobūdį? Pavyzdžiui, inicijuoti slaptų pacientų apsilankymus pas dantų gydytojus?

Anot M. Žemgulio, kontrolės veiksmams – mokestiniams tyrimams ir patikrinimams – atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias. „Viena iš patikrinimų rūšių, kuri pagal poreikį taikoma ir šiame sektoriuje, tai – operatyvūs patikrinimai. Tais atvejais, kai numatoma atlikti kontrolinius prekių (paslaugų) pirkimus, yra rizika, kad mokesčių mokėtojas paslėps ar sunaikins operatyviam patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, arba atsiras kitų aplinkybių, dėl kurių operatyvus patikrinimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų. Mokesčių mokėtojas apie operatyvų patikrinimą iš anksto nėra informuojamas“, – tvirtino jis.

Taigi, VMI koncentruojasi į tai, kas lengviausiai patikrinama – sąnaudas. Anot odontologų, svarbu neapskaitytos pajamos? Čia, pasak jų, didžiausia blogybė, kurios niekas nenori pripažinti – kur kasos aparatų kvitai, kodėl jie neišduodami? Kalbinti specialistai stebisi, kad kabinetai veikia keletą metų ir vis nuostolingai, kabinete dirba vis tie patys gydytojai ir gauna pora šimtų eurų. Normaliomis sąlygomis, juk turėjo būti seniai iš tokio darbo specialistai būtų pabėgę, o savininkai ir ir kabinetą uždarę.

Odontologijos kabinetų daugėja, paslaugos daugeliui bedančių išlieka sunkiai įkandamos, o dėl jų kokybės galima skųstis tik teoriškai. Dėl paslaugų kokybės belieka pasikliauti konkrečios klinikos ir specialisto nusiteikimu branginti savo reputaciją.

 

Vaclovas Kardašius